Jaunųjų šaulių vadovas Kęstutis Pileckas: „Jaunasis šaulys turi būti pavyzdys jaunimui“

Jaunųjų šaulių vadovas Kęstutis Pileckas: „Jaunasis šaulys turi būti pavyzdys jaunimui“
Pilietiškumas, patriotizmas ne tik perduodamas iš kartos į kartą, bet ir ugdomas. Visose mūsų rajono mokyklose jau veikia jaunųjų šaulių būreliai. Dažnai sakoma, kad jaunieji šauliai yra tautinės savimonės nešėjai, puoselėtojai.
Bene  aktyviausiai  veikia Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos jaunųjų šaulių būrelis, vadovaujamas Kęstučio Pilecko, kuris dar yra ir A. Ramanausko-Vanago šaulių 104 kuopos Lazdijų rajone vado pavaduotojas. K. Pileckas sutiko atsakyti į „Dzūkų žinių“ klausimus apie jaunųjų šaulių  organizaciją, veiklą  bei ko išmoksta mokinys ar jaunuolis, įsijungęs į šios organizacijos gretas. 
 
– Jau bene trejus metus vadovaujate Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos bei Šventežerio mokyklos jauniesiems šauliams. Todėl visų pirma papasakokit apie save – kur mokėtės, dirbote prieš tapdamas jaunųjų šaulių vadovu?
– Esu lazdijietis, čia baigiau tuometinę vidurinę mokyklą, vėliau studijavau ir baigiau Kūno kultūros institutą. Baigęs jį dirbau kūno kultūros mokytoju Šventežerio mokykloje bei treneriu Lazdijų sporto mokykloje. Šiek tiek laiko įvairiose pareigose dirbau privačiose struktūrose. Savo karinę karjerą pradėjau Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos apygardos 1-osios rinktinės tuometiniame Lazdijų rajono teritoriniame gynybos štabe eiliniu kariu, mobilizacijos specialistu. Tarnybos metu vykdžiau įvairias pareigas: žvalgų būrio vado, kuopos vado ir rinktinės štabo civilių ir karių bendradarbiavimo skyriaus viršininku. 2012 metais išėjau į atsargą, turiu atsargos kapitono laipsnį. 
 
– Kas paskatino burti jaunuosius šaulius, imtis šiai organizacijai vadovauti?
– Kaip matote, esu dirbęs įvairiose karinėse pareigose, sukaupiau daug karinės patirties, todėl norėjosi ją perduoti jaunimui. Beje, mano mokykla, dabartinė Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazija, yra išugdžiusi daugiau kaip 20 karininkų. Reiškia, čia yra gyva patriotizmo dvasia. Kadangi tuo metu aktyviai veikti pradėjo Karininko Antano Juozapavičiaus šaulių 1-oji rinktinė, aš nusprendžiau burti jaunuosius šaulius, ugdyti moralę, patriotinę dvasią, ištvermę ir t. t.
 
– Prisiminkit, kokia buvo Jūsų darbo pradžia, kiek turėjote jaunųjų šaulių ir ar jų skaičius nuolat auga, kiek dabar jų lanko Jūsų užsiėmimus?
– Pradžia niekad nebūna lengva. Derinant ir aiškinantis įvairius niuansus teko daug dirbti su Šaulių sąjungos vadovybe, daug visokių reikalų teko spręsti ir su gimnazijos, rajono vadovais, kurti materialinę bazę, ieškoti patalpų užsiėmimams. Žodžiu, iš pradžių reikėjo spręsti ne tik įvairius organizacinius reikalus, bet jau ir dirbti su jaunimu, kiek galima, daugiau pritraukti mokinių į šaulišką veiklą. Jaučiau geranoriškumą, nors ir nelengvai kai kuriuos klausimus pavyko išspręsti. Prisimenu, vienąkart po pamokų mokiniams per gimnazijos radiją buvo pranešta, kad gimnazijoje steigiamas jaunųjų šaulių būrelis ir norintieji tapti jaunaisiais šauliais kviečiami į šaulių pristatymą. Tame susirinkime dalyvavo daug besidominčių mokinių, tačiau po pirmo susitikimo norinčių liko ne tiek daug, su jais jau galima buvo dirbti. Pirmieji atėję pareiškė tvirtą norą tapti jaunaisiais šauliais. 
 
– Būtų įdomu išgirsti, kaip pačiam pavyksta prisibelsti į jaunųjų šaulių širdis, prikalbinti juos įstoti į šaulių gretas. Juk dabar mokiniai, jaunimas turi daug galimybių, o ir sėdėjimas prie kompiuterių, telefonų maigymas daug laiko atima. Tad kaip juos sudominate jaunųjų šaulių veikla?
– Iš tiesų pas mus yra daug gabių mokinių, jaunimo. Kai pradėjau dirbti su jaunaisiais šauliais, stengiausi juos sudominti šia veikla. Organizavome teorinius užsiėmimus, pratybas, žygius, stovyklas, kur mokiau jaunuosius šaulius įvairių karinių paslapčių, įgūdžių, istorinių tiesų mokė vyresnieji šauliai, kariai savanoriai ir sukarintų struktūrų atstovai. Rengėme jaunųjų šaulių susitikimus su rajono policijos, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos Lazdijų rinktinės pareigūnais, lankėmės kariniuose daliniuose Alytuje, Marijampolėje ir kitur. Tiesiog norėjome, kad jaunieji šauliai suprastų, kas yra karybos menas, kokia jo specifika, kokia yra drausmė, tvarka kariniuose daliniuose ir kitose sukarintose organizacijose. Turiu pastebėti, kad ta informacijos sklaida labai gerai vyksta iš lūpų į lūpas. Na, patiko vienam, kitam mokiniui tie mūsų užsiėmimai, šaudymo pratybos, stovyklos, žygiai, jis pasako kitam draugui ir tas, žiūrėk, jau ateina ir nori tapti jaunuoju šauliu. Žodžiu, draugas atsiveda draugą. Tokia reklama geriausiai veikia.
Dabar gimnazijos būrelyje yra apie 40 jaunųjų šaulių, tarp jų yra nemažai ir merginų. Šventežerio mokykloje tokį būrelį lanko mažesnis mokinių skaičius, bet susidomėjimas auga. Beje, dauguma  jaunųjų šaulių jau turi šaulio uniformas, kurios nepigiai kainuoja. Labai dėkoju ir džiaugiuosi, kad rajono mero Artūro Margelio iniciatyva rajono savivaldybė skyrė lėšų jaunųjų šaulių uniformų įsigijimui.
 
– Atskleiskit, kaip mokiniai gali tapti jaunaisiais šauliais, pagal kokius kriterijus priimate mokinius į šaulių gretas?
– Jaunuoju šauliu gali tapti kiekvienas mūsų šalies pilietis nuo 11 iki 18 metų. Aš, visų pirma, pakviečiu mokinius pasidomėti, kas toji Lietuvos šaulių sąjunga. Jie pabūna mūsų užsiėmimuose, pasiklauso, pasižiūri, ką tie jaunieji šauliai veikia. Jiems paaiškiname, kad tai sukarinta patriotinė  organizacija, kurioje yra griežta drausmė, tvarka, pareigingumas, kad jie turės vykdyti vadų komandas ir įsakymus, elgtis taip, kaip numatyta šios organizacijos statute. Taip pat jaunasis šaulys turi būti lojalus valstybei, patriotinių pažiūrų. Aš kalu jiems į galvą, kad jie turi būti pavyzdys kitiems jaunuoliams, būti pasitempę, tvirti. Taip pat daug lemia ir požiūris į mokslą. Tai tokie pagrindiniai kriterijai.
 
– Esu girdėjęs, kad jaunųjų šaulių veikla yra suskirstyta į 4 ugdymo pakopas. Paaiškinkite apie jas.
– Šios pakopos yra tam, kad jaunieji šauliai įgautų motyvacijos stengtis ir tobulėti, pasiekti vis geresnių rezultatų.
Kiekviena pakopa yra vis sudėtingesnė. Jos organizuojamos per mokinių mokslo atostogas ir vasaros atostogas Didžiosios Kunigaikštienės Birutės ulonų batalione Alytuje. Ten itin griežta  drausmė, tvarka, darbotvarkė, viskas turi būti daroma pagal grafiką minučių tikslumu. Taigi, jaunasis šaulys, nuvykęs per atostogas laikyti I ugdymo pakopos, turi parodyti geriausius rezultatus. Jeigu jis išlaiko I ugdymo pakopą, tai per vasaros atostogas gali važiuoti į II ugdymo pakopos stovyklą (7 dienų). Pasiekus teigiamus rezultatus vienoje iš pakopų gali važiuoti į aukštesnių pakopų stovyklas. IV pakopą organizuoja Lietuvos šaulių sąjungos štabas. I pakopa – tai pradedantysis jaunasis šaulys, II pakopa – pažengęs jaunasis šaulys, III pakopa – skyriaus vadas, IV pakopa – būrio vadas. Per rudens, žiemos, pavasario atostogas vyksta ir kitokie kursai: įvadiniai II, III ir IV pakopų, lyderio, topografijos, šaudybos ir t. t. Buvo atvejų, kad po pirmos pakopos išbandymų net pasitraukia iš jaunųjų šaulių gretų. Tačiau jie nedažni. Tame dalinyje laikydamas pakopas jaunuolis įgauna patirties, tiesiogine prasme paragauja kario duonos, išbando save, savo tvirtumą tiek fiziškai, tiek psichologiškai.
Taip išaiškėja lyderiai, kurie yra geriausiai pasiruošę, ištvermingi, kurie tampa mūsų geriausiais pagalbininkais. Galiu tik pasakyti, kad trys gimnazijos jaunieji šauliai yra tapę kariais savanoriais. Viena mergina, baigusi gimnaziją, išėjo tarnauti į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą. Taigi, jaunieji šauliai, jeigu nori, turi sugebėjimų, vėliau gali mokytis Lietuvos karo akademijoje ir tapti Lietuvos kariuomenės karininkais. Mūsų organizacija yra tramplinas į rimtus karinius mokslus. Beje, jaunuosius šaulius mes taip pat vežame į atvirų durų dienas Lietuvos karo akademijoje, kad jie artimiau susipažintų su karininko profesija ir galbūt ją pasirinktų.
 
– Dar noriu paklausti, su kokiomis problemomis susiduriate, kokie sunkumai Jus neramina?
– Iš tiesų ne viskas eina kaip iš pypkės, kaip ir visur, susiduriame ir su sunkumais. Neturime norimos, pakankamos materialinės bazės. Dabar glaudžiamės gimnazijos patalpose, kur turime sandėliuką savo materialinėms vertybėms susidėti. Aišku, būtų gerai, kad turėtume atskiras patalpas, gal net Šaulių namus. Bet tai ateities perspektyvos. Labai dėkoju Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos vadovybei ir džiaugiuosi, kad skyrė patalpas šaudyklai įsirengti. Panaši šaudykla yra Alytuje. Jaunimas, mokiniai labai nori, kad organizuotume šaudymo pratybas, išbandyti savo rankos taiklumą jie labai mėgsta. Tikimės, netrukus tokias patalpas įsirengsime.
Neramina tai, kad mūsų rajone yra tik jaunieji šauliukai ir veteranai, nėra pereinamojo amžiaus. Norėtųsi, kad rajono šaulių gretose būtų įvairaus amžiaus šaulių – nuo 18 metų ir vyresnių, kad būtų visų kartų žmonių.
 
– Ačiū už pokalbį, sėkmės Jums auklėjant ugdant patriotišką jaunimą.

Komentarai

Rašyti komentarą

Šis laukelis yra nebūtinas. Tačiau jeigu įvesite, jis bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
Emocijos
:)|(:(:beer::bigsmile:$)8)J):davie:>):glasses::D:love::X:~:O:8):steve::p;)
CAPTCHA
Šis klausimas yra skirtas nustatyti ar tai tikras lankytojas ir apsaugo nuo automatinių šlamsto pranešimų.
Vaizdinė CAPTCHA užduotis
Įrašykite simbolius iš paveikslėlio.