Judėjimo šventė, arba trys teisingos dienos Krosnos mokykloje

, Jūratė Sutkuvienė
Judėjimo šventė, arba trys teisingos dienos Krosnos mokykloje
Atsiliepdama į Aplinkos ministerijos kvietimą dalyvauti „Europos judriojoje savaitėje 2015 m.“ ir reaguodama į nuožmų Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus raginimą, mokiniams surengdama tris neįprastas dienas, Krosnos mokykla prisijungė prie didžiausios judėjimo kampanijos pasaulyje. Priminsiu, kad Europos judrioji savaitė savo istoriją skaičiuoja nuo 2002 metų ir kasmet turi savo temą. Šiųmetės temos pavadinimas „Pasirink teisingai“. 
 
Netradicinė išvykų diena
Rugsėjo 17 dieną vietoj tradicinių pamokų visi mokiniai pasklido į keturias puses. Pagrindinė šios dienos nuostata – keliauti pėsčiomis. Mažiausieji (I–IV klasių mokiniai), lydimi mokytojų Linos Jasevičienės, Lolitos Katkauskienės ir Zitos Noruvienės, pėdino po Krosną. Pirmoje stotelėje, Krosnos pašte, vedėja ir Krosnos mokinė Lina Vaivadaitė papasakojusios apie pašto veiklą, galimybę užsisakyti spaudą net ir vaikams, parodžiusios, kaip iškeliauja laiškai, padovanojo kiekvienam mažyliui po voką ir, leidusios patiems užsiklijuoti pašto ženklą, palinkėjo jiems sėkmingos kelionės.
UAB „Kertas“, arba lentpjūvėje, pats jos direktorius, Krosnos mokinys Vitas Jasevičius aprodė savo valdas. Papasakojo apie medžio kelią, jo virsmą lentomis, pats demonstravo, kaip paruošiamos dailylentės, kaip storas rąstas sušvelnėja ir virsta dailiomis lentomis.
UAB „Spartūs sprendimai“, arba žemės ūkio technikos dirbtuvėse, vadovaujamose Krosnos mokinio Ginto Kizelevičiaus, vaikai akimis rijo įvairią techniką, klausėsi, kam ji naudojama, apskriejo gamybines ir poilsio patalpas. Berniukai labiausiai krykštavo žvelgdami į kieme išsirikiavusį traktorių rojų. O mergaitės mėgavosi poilsio kambario erdve ir šviesa.
Stabtelėję prie skulptūros žuvusiems už laisvę miestelio centre ir uždegę žvakelę įžengė į erdvią Krosnos biblioteką, kur mažųjų jau laukė bibliotekininkė Lina Urmanavičienė. Susiskirstę į komandas vaikai įniko atsakinėti į klausimus apie skaitytas knygas, lietuvių autorių pavardes. Kiek juoktasi klausantis, kaip savanoriai skaitytojai virtę įvairiais personažais, pvz., operos dainininku, arba panirę į emocijų jūrą, pvz., „skaityk, tarsi būtum labai liūdnas“, bandė kruopščiai atlikti užduotis. Kiekvienas skaitymo puotos dalyvis buvo apdovanotas sąsiuvinuku, pirmame puslapyje kviečiančiu saugiai naudoti internetą.
Mažųjų kelionė baigėsi Krosnos seniūnės ir Krosnos mokinės Siginos Basevičienės kabinete, kur vaikai išgirdo, kiek įvairiausių sudėtingiausių rūpesčių kasdien užgula seniūnės pečius ir kiek greitų ir svarių sprendimų ši moteris turi priimti kiekvieną dieną.
V–VI klasių mokiniai, lydimi klasės vadovų Vaido Jasevičiaus ir Astos Grėbliūnienės, tądien žingsniavo į Violetos ir Virgio Pliuskių žirgyną, kur jų laukė ne tik žirgyno savininkai, bet ir apie 70 žirgų. Tądien vaikams buvo pasakojama apie žirgų sportą, trasas. Kiek džiaugsmo būta, kai susiskirstę į juodųjų ir baltųjų komandas vaikai siautė lakstydami rulonais, dalyvaudami estafetėse. Kažkam ir kelnės plyšo, kažkam šiaudas žandą brūkštelėjo... Niekis visa tai. O kur dar patirti įspūdžiai stebint stulbinantį 5 klasės mokinės, raitelės Augustės Pliuskytės jodinėjimą. Džiaugsmu netvėrė visi tie drąsuoliai, kurie pirmą kartą ropštėsi ant žirgo, nusprendę vieną kartą imti ir patirti žirgo jėgą, dvasią ir, ką žinai, gal net susidraugauti. Draugingai visi užkandžiaudami po sodyboje esančiu ištaigingu klevu dėkojo Aukščiausiajam už giedrą dieną, o žirgyno savininkams už puikią šios dienos veiklą.
VII–VIII klasių mokiniai, lydimi Dainos Leščikaitės ir šių eilučių autorės, kulniavo į Prano Dzūko sodybą. Kelias tolimas (1 val. 10 min. į vieną pusę), saulė spigina, todėl neišvengta švelnių pabambėjimų, nes juk neįpratę šitiek judėti. O eiti pėsčiomis – tikras smagumėlis: dangus giedras, aplink akis ilsina dar nepradėjusi rudenėti žaluma, keletą ištroškusių atgaivina Birutės prieigose esanti laukinė obelis. O jau sodyboje mūsų laukia Lazdijų krašto muziejaus gidas Vilius Tumosa ir iškart pakviečia į ekskursiją. Užburia savo pasakojimu Vilius ir nukeldina visus į laikus, kai troboje kartu su namiškiais nakvodavo ir vištos, kai tamsoje šviesą dovanodavo balana, kai spintas atstodavo kuparai ir kuparėliai, kai dalgiai buvo plakami budėmis ir žoliapjovės dar nesisapnavo... Ir koks netikėtumas – virvių pynimo pamoka, tarsi žaidimas, svaidantis ant lininių siūlų Viliaus pririštais akmenukais. Veiksmas vyksta teatro sale virtusiame ūkiniame pastate, todėl smagumo ir čia būta, kuomet jaunieji dramiukai matavosi sau sceną ir mintijo apie galimybę ir čia kada nors vaidinti. Draugingai susėdę prie stalo sukirtome savo atsineštus priešpiečius, užgerdami Viliaus išvirta žolelių arbata. Grįžtant namo buvo gera, girdėjau, kaip keliauninkai kalbėjo, kad į Prano Dzūko sodybą norėtų sugrįžti ir vėl.
IX–X klasių mokiniai, lydimi klasės vadovių Jolitos Jasevičienės, Linutės Adomavičienės ir istorijos mokytojo Roberto Janulevičiaus, neskubėdami mišku patraukė Kalniškės mūšio vietos link. Prie paminklo trims šauliams, miškininkams, žuvusiems II pasaulinio karo metu, mokiniai uždegė atminimo žvakelę. Kelyje link mūšio vietos apie Kalniškės miško florą ir fauną pasakojo Krosnos girininko pavaduotojas Donatas Grėbliūnas. Prie paminklo Kalniškės mūšyje žuvusiesiems istorijos pamoką vedė mokytojas Robertas. Mokiniai uždegė žvakelę. Pasišnekučiavę ir papietavę, neskubėdami pėsčiomis sugrįžo namo.
 
Krosas ir protezai
Rugsėjo 18 dieną Krosnos mokykloje vyko kūno kultūros mokytojo Vaido Jasevičiaus sumąstytas, diplomais apkaišytas ir medaliais nusagstytas didysis  kroso bėgimas, kuriame dalyvavo ne tik moksleiviai, bet ir darželinukai bei mokytojai. Jauniausieji ikimokyklinukai ir I–IV klasių mokiniai varžėsi 300 metrų bėgimo rungtyje, V–VII klasių berniukai ir mergaitės lenktyniavo 1000 m ir 500 m bėgimuose bei vyriausieji, VIII–X klasių vaikinai ir merginos, irgi varžėsi 1000 m ir 500 m bėgimuose. Mokytojams buvo atmatuota 500 metrų trasa. Statistikos mėgėjams pasakysiu, kad kroso varžybose, kurios vyko po pamokų,  dalyvavo 66 bėgikai. Ir visai nesvarbu, buvai pirmas ar paskutinis, svarbu, kad bėgai. Visas žavesys bei stebuklas ne todėl, kad bėgai, o todėl, kad išdrįsai (ypač kalbant apie vyriausius bėgikus). Nuo vakar dienos vaikštynių  sopančios, netreniruotos kojos kiek apribojo galias. Bet patikėkite, kaip motyvavo ir „vežė“ mokinių šūksniai ir palaikymas. Galvoje sukosi kadrai iš Roberto Zaveckio filmo „Forestas Gampas“, kai herojei Dženei klykiant „Bėk, Gampai, bėk“, vaikinui  bėgant nukrenta nuo vaikystės nešioti protezai. Patikėkite, kažkas panašaus įvyko ir tądien Krosnos mokyklos stadione. Bent man tai tikrai. 
 
Diena be automobilio
Aišku, kad rugsėjo 22 d. Krosnos mokykla prisijungė ir prie akcijos „Diena be automobilio“, nes juk pasirinkdami keliones dviračiu ar pėsčiomis mes mažiname oro taršą ir geriname jo kokybę. Ar girdite, mamos ir tėčiai? Tai kas, kad ši akcija labiau skirta mieste gyvenantiems. Mes ne tik kad akcijoje dalyvavome, bet ir visas Europos judriosios savaitės veiklas užregistravome oficialiame šios kompanijos tinklalapyje http://www.mobilityweek.eu/.
Į mokyklą Krosnos mažiausieji tąsyk mynė paspirtukais, o didiesiems buvo pasiūlyta atriedėti dviračiais. Paspirtukų savininkams buvo surengtos varžybos. 8 berniukai ir 12 mergaičių skubėjo specialia mokytojo Vaido Jasevičiaus sumanyta trasa. Varžybų prizininkai, kaip ir dera, buvo apdovanoti medaliais, dalyviai – diplomais. 
Dvylika Krosnos mokyklos vyresnių klasių mokinių, lydimų mokytojų Jolitos ir Vaido Jasevičių, po pamokų pasidabinę spalvotais skirtukais išvyko. Kur? Kalniškės mūšio vietos link, kur kitur? Smagu buvo važiuoti vingiuotais, kalvotais siaurais Kalniškės miško keliukais. Nebuvo čia varžybų, nebuvo ir nugalėtojų, nes juk svarbu ne nugalėti, o būti kartu. Už tai, kad žygio dalyviams buvo įteikti medaliai „kalti“ buvo Lazdijų rajono savivaldybė ir Lietuvos tautinis olimpinis komitetas.
 
Pabaigai
Dėkojame visiems šias tris dienas kartu su Krosnos mokykla buvusiems ir jos kaprizus tenkinusiems. Kodėl mes nėrėme stačia galva į šios Europos judėjimo savaitės purslus? Elementaru, Vatsonai, pasakytų Šerlokas Holmsas, o mes sakome, kad judėti, reiškia gyventi, ir pasitelkiame amerikiečių sprinterio Maurice Green metaforišką įžvalgą: „Kiekvieną rytą Afrikoje pabunda gazelė. Ji žino, kad turi judėti greičiau, nes antraip paklius liūtui į nasrus. Kas rytą pabudęs liūtas žino, kad turi judėti greičiau už lėtesnę gazelę, nes kitaip jis badaus. Ir visai nesvarbu, esi liūtas, ar gazelė, saulei patekėjus bus geriau, jei judėsi.“ Geriau ir mums, ir jums, tiesa?

Komentarai

Rašyti komentarą

Šis laukelis yra nebūtinas. Tačiau jeigu įvesite, jis bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
Emocijos
:)|(:(:beer::bigsmile:$)8)J):davie:>):glasses::D:love::X:~:O:8):steve::p;)
CAPTCHA
Šis klausimas yra skirtas nustatyti ar tai tikras lankytojas ir apsaugo nuo automatinių šlamsto pranešimų.
Vaizdinė CAPTCHA užduotis
Įrašykite simbolius iš paveikslėlio.