Žmonės

Didelis pripažinimas – Algimantas Mikelionis tapo Rašytojų sąjungos nariu

Mano kolegą, „Dzūkų žinių“ žurnalistą Algimantą Mikelionį jau vadinsime tikru rašytoju. Ir tai rimta. Lietuvos rašytojų sąjunga jį priėmė į savo gretas, suteikė nario statusą. Todėl kalbinu Algimantą apie šį jo gyvenimo pasiekimą, apie tai, kas jį, rašantį, kuklų veisiejietį, paskatino pasukti savo kraštiečių a. a. poeto Sigito Gedos ir dabar vieno iš garsiausių mūsų žemiečio poeto, rašytojo Gintaro Bleizgio keliu.

Anapilin iškeliavęs žurnalistas beveik 50 metų arė Lazdijų spaudos dirvonus

Rajono literatūrinę bendruomenę ir ilgamečius šio krašto žurnalistus užvakar pasiekė skaudi žinia – savo gyvenimo kelionę baigė ilgametis rajono žurnalistas, redaktorius, literatas, kraštotyrininkas Antanas Pupienis. Lygiai prieš mėnesį jis atšventė savo 93-ąjį gimtadienį. Ir dar visai neseniai, vos prieš porą mėnesių, sutikdavome jį žygiuojantį Lazdijų gatvėmis. 
Tuščiai šiandien gaištume laiką bandydami internete ieškoti jo gyvenimo detalių, kaip dažnai darome tokiomis progomis, išėjus žmogui.

Ona Černiauskienė: „Pripratau prie visų draugijos rūpesčių ir darbų“

, Rasa Tautvydaitė
Jau kuris laikas per visas žiniasklaidos priemones rodoma ir kalbama apie smurtą prieš vaikus ir politikų vykusius ar nevykusius vienus ar kitus sprendimus dėl vaikų teisių apsaugos. Šios kalbos skatina mąstyti ne tik apie tam tikrų institucijų veiklą, bet ir apie mus nuolat supančius žmones, kurie visada pasiruošę ištiesti pagalbos ranką. 
„Ištieskim pagalbos ranką vieni kitiems“.

PRISTATOMA pirmoji K. Sukacko knyga

, Algimantas Mikelionis
Juokaujama, kad šiais laikais yra daugiau rašančiųjų nei skaitančiųjų. Iš tikrųjų šiame posakyje yra nemaža dalis tiesos, nes nemažai žmonių, sukaupę kiek didesnę sumą pinigų ir parašę kažką panašaus į tekstą, puola leisti savo knygas. Neparodę jų rimtai respublikinio lygio leidyklai, kuri įvertintų, kokio lygio yra pasirodę kūriniai ir ar apskritai jie nusipelno išvysti dienos šviesą.

Meras susitiko su Meksikoje Lietuvai atstovavusia lazdijiete

, Neringa Rasiulienė
Trečiadienį savo darbo kabinete Lazdijų rajono savivaldybės meras Artūras Margelis susitiko  su lazdijiete, žirginio sporto atstove Sofija Salatkaite, jos treneriu Gediminu Jukniu bei Lazdijų sporto centro direktoriumi Dariumi Liaukevičiumi. Susitikimo metu buvo aptartas jaunosios sportininkės atstovavimas Lietuvai šių metų sausio 24–29 dienomis Gvadalacharoje (Meksikoje) vykusiame tarptautinių konkūro varžybų „FEI Children‘s International Classics 2016“ finale.

Irena Monika Poviliūnienė: „Iš tikrųjų buvau pasižadėjusi sau daugiau neberašyti. Bet... niekada nesakyk niekada“

, Gintarė Šataitė
Retame Lazdijuose vykstančiame renginyje neišvysite puikiai atrodančios, visada turinčios ką pasakyti moters. Beveik penkiasdešimt metų Rentgeno kabinete dirbusi Irena Monika Poviliūnienė, išėjusi į užtarnautą poilsį, stengiasi gyventi aktyviai ir prasmingai. Jai ėmus rašyti knygas apie Lazdijų krašto mediciną ir farmaciją, moteris tapo ne tik Lazdijų rajone, bet ir visoje Lietuvoje žinoma kraštotyrininke.
 
– Kada pradėjote rašyti?

Justinas Markevičius: „Turi žirgą, tai turėk ir laiko jam“

Pastaruoju metu gana išpopuliarėjo žirgų sportas, o jodinėti vis dažniau reiškia norą ne tik mokiniai, bet ir suaugusieji, jau pasirinkę gyvenime savo kelią. Vienas žirgų sporto entuziastų, šiais metais pats įsigijęs žirgą, Justinas Markevičius sutiko papasakoti, kaip sumanė užsiimti žirginiu sportu ir kodėl ateityje ketina įsigyti dar ne vieną žirgą.
 
– Kaip Jūsų gyvenime atsirado žirgai? 
– Žirgai mano gyvenime buvo nuo pat mažų dienų.

Jovita Sandaitė apie darbą karštuose taškuose

, Ričardas Lapaitis
Yra mūsų kraštiečių, kuriuos sutikti Lazdijuose nėra lengva užduotis. Tokie žmonės vadinami pasaulio piliečiais. Susitikimą su Kukliuose augusia Jovita Sandaite derinau vos ne metus laiko. Ji vis kažkur įstrigdavo – tai Palestinoje, tai kelionėse autostopu. O po kiek laiko man pasakė esanti Afganistane. Iškart pagalvojau apie Talibano kovotojus ir visada besišypsančią merginą, kuri kažkada atsiuntė man eiles. Jos buvo spausdintos rajono jaunųjų literatų almanache „Pakeliui į saulę“.

Drąsi lazdijietė — pėsčiomis per visą Ispaniją

, Ričardas Lapaitis
Vilniuje studijuojanti 24-erių metų lazdijietė Modesta Puniškytė neseniai grįžo iš nepaprastos kelionės. Drąsi mergina įgyvendino ilgai brandintą savo svajonę – viena pėsčiomis per 26 dienas įveikė 800 kilometrų.
Tai viso pasaulio tikinčiųjų pamėgtas piligriminis šv. Jokūbo kelias. Vilniaus universitete baudžiamąją teisę studijuojanti Modesta pasirinko dar Prancūzijoje prasidedantį kelią, kuris vėliau driekiasi per visą Ispaniją.

Alfredas Nėnius: „Aš maniau, kad taip gyvenime nebūna. Žmogus gali kažkiek skirti, tačiau ne pusę milijono“

, Gintarė Šataitė
Netyčia suradus ir perskaičius Auksės Kaladžinskaitės straipsnį „Rudaminos Švč. Trejybės bažnyčios statyba XVIII a. ir naujas vardas LDK architektūros istorijoje“, mintys nejučia nukrypo į baigiamą renovuoti Lazdijų rajone įsikūrusią Rudaminos bažnyčią.
Surinkti turinį