Kornelija Žilionytė: „Visi keliai veda į Lietuvą“

, Algimantas Mikelionis
Kornelija Žilionytė: „Visi keliai veda į Lietuvą“

Kornelija Žilionytė jaunimui linki visada atminti, kad Lietuva yra kiekvieno iš mūsų širdis, pašaukimas, bendruomenė ir šeima, kuri negali būti tapatinama su politika ir politiniais sprendimais.

Veisiejietė Kornelija Žilionytė šiemet sėkmingai baigė Veisiejų S. Gedos gimnaziją. Besimokydama ji tapo labai aktyvia visuomenininke, kurios buvo pilna įvairiuose gimnazijoje ir už jos ribų vykstančiuose renginiuose. Žinant jos užimtumą, belikdavo tik stebėtis, kaip Kornelija spėja mokytis ir dalyvauti įvairiose veiklose. Per įvairias Lietuvai svarbias šventes ji būdavo apsirengusi šaulių aprangą, nes itin aktyviai dalyvavo Šaulių sąjungos veikloje. Patriotizmas ir meilė Lietuvai šiai merginai nėra tušti žodžiai. K. Žilionytė mielai sutiko atsakyti į „Dzūkų žinių“ klausimus ir plačiau papasakoti apie save.
 
– Kornelija, šiemet baigei Veisiejų S. Gedos gimnaziją ir gavai brandos atestatą. Papasakok pagrindinius savo  dar ne itin ilgo, bet aktyvaus gyvenimo biografijos faktus.
– Turbūt reikšmingiausi mano, kaip visuomenininkės, gyvenimo metai prasidėjo tada, kai nusprendžiau dalyvauti Lietuvos mokinių parlamento rinkimuose Lazdijų rajone 2014 metais. Laimėjusi juos, patekau į puikų jaunųjų politikų kolektyvą, kuriame praleidau dvejus iššūkių ir naujovių kupinus metus. Susipažinusi su jaunimo politika ir jos atstovavimu, pradėjau jungtis į įvairias nevyriausybines organizacijas, domėtis jaunimo problemomis ir galimybėmis. Labai svarbų vaidmenį mano gyvenime atliko ir Lietuvos šaulių sąjunga, kuri, kaip aš visada sakau, sukūrė mane ir leido atrasti bei išugdyti pačias geriausias vidines savybės. 2016 m. prisijungiau prie Jaunimo Europos komandos, o 2017 m. rudenį prie Krašto apsaugos savanorių pajėgų.
 
– Kol mokeisi gimnazijoje, buvai itin aktyvi mokinė. Primink mūsų skaitytojams savo veiklos sritis ir pasiekimus.
– Nuo mažens pasižymėjau dideliu noru padaryti daug skirtingų darbų vienu metu, tad užimtumas buvo vienas svarbiausių dalykų mano kasdienybėje. Visuomet stengiausi dalyvauti kuo daugiau skirtingų būrelių ir užsiėmimų, galų gale pradėjau pati organizuoti įvairias veiklas. Kiekvienos savaitės darbas su jaunaisiais šauliais, savanoriškai vedamos paskaitos mokiniams, ar mokinių tarybos darbas, atnešęs Veisiejų Sigito Gedos gimnazijai daug neįprastų veiklų, kaip, pvz., pirmoji Lazdijų rajone Naktis mokykloje, įrodžiusi jaunimui, kad linksmybės daug smagesnės be alkoholinių gėrimų, yra vieni tų dalykų, kuriais galiu pasigirti. Niekada nesistengiau būti puikiais pažymiais pasižyminčia mokine, mane visuomet traukė literatūra ir menas. Esu laimėjusi kelias dailės ir geografijos olimpiadas, skaitovų konkursus. 
 
– Nuo kokio amžiaus tapai Šaulių sąjungos nare?
– Prie Lietuvos šaulių sąjungos prisijungiau beveik prieš ketverius metus, kai man buvo 15 metų. 
 
– Šaulių sąjungos nariu, man atrodo, turi ir gali tapti žmogus, be galo mylintis savo tėvynę ir pasiruošęs ją ginti, t. y. Lietuvos patriotas. Kas tau įskiepijo patriotizmą?
– Žmogus, norintis prisijungti prie Lietuvos šaulių sąjungos, neprivalo būti pats didžiausias patriotas, vaikščioti apsigaubęs Kauno „Žalgirio“ šaliais ar apkabinti Lietuvos vėliavomis visą savo automobilį. Man labiau gerbtinas tylusis patriotizmas, kuomet žmogus ateina į mūsų organizaciją tam, kad įgytų svarbių pirmosios medicininės pagalbos ar išgyvenimo kurso žinių ir taip būtų pasiruošęs padėti bet kuriam Lietuvos piliečiui. Žinoma, ne ką mažiau svarbūs ir valstybės minėjimai, darbas su jaunimu, pilietiškumo ugdymas, visa tai ir yra šaulio duona. Pats patriotizmas ateina su laiku, kai supranti, kodėl visa tai daroma ir kodėl privalo būti tęsiama. Labai džiaugiuosi tokiu mūsų organizacijos veikimu, kadangi net patys tyliausi žmonės čia atranda ne tik žinių ir naujų gebėjimų, bet ir draugų, kuriems gali patikėti viską. Manieji jausmai ir tikėjimas sava šalimi atėjo su laiku, pažinus entuziastingus ir autoritetingus žmones. Daug skirtingų istorijų, vedančių į vieną tikslą – gražesnę Lietuvą, uždegė manyje tą lietuviškąją ugnelę.
 
– Ne vienas žmogus pastebėjo, kad kai kalbi apie tėvynę, tau dega akys, vadinasi – tavo patriotizmas tikras ir nėra tik mada ar dabar populiari pozicija. Kaip tas jausmas atsirado ir brendo?
– Niekada nemaniau, kad susimąstymo kupini valstybiniai minėjimai ir degamos žvakelės kada nors man reikš tiek daug, kad retsykiais teks užspausti ašaras gerklėje. Manau, tai vienas svarbiausių jausmų, kuriuos suteikia Lietuvos šaulių sąjunga. Patys gražiausi prisiminimai ir ištikimiausi draugai traukė mane vis sugrįžti į pratybas ir stovyklas, todėl supratau, kad visa tai turi būti skleidžiama ne tik šauliukų būriuose ir batalionuose, bet ir mūsų bendruomenėse, šeimose, artimų žmonių ratuose.
 
– Yra susiformavęs stereotipas, kad karys – tai vyriška profesija. Ne vienerius metus buvai Šaulių sąjungos nare, bet net man tai neatrodo merginų ar moterų užsiėmimas. Kaip vaikinai šauliai reaguodavo į merginas šaules?
– Geras vadas arba geras pavaldinys turi turėti tam tikras savybes, kad būtų pripažintas. Jeigu jų neturi – nesvarbu, tu vaikinas ar mergina – į tave reaguos ne taip, kaip norėtum. Kiekviena moteris ar mergina kariuomenėje privalo išlikti užsibrėžusi pasiekti rezultatą, nesvarbu, kokios sąlygos tave suptų. Tai padeda gebėjimais ir mąstymu nenusileisti vyrams. Taip pat pažįstu daug puikių moteriškosios lyties atstovių, kurios, būdamos šaulėmis ar karėmis, puikiai susitvarko su visomis užduotimis. Nepaisant skirtingų nuomonių, aš, kaip ir kiti tarnaujantys jaunuoliai, jaučiu pareigą Lietuvai ir niekaip negaliu to atsisakyti, tai tiesiog manyje.
 
– Ką tau davė kaip žmogui veikla Šaulių sąjungoje?
– Šaulių sąjunga suteikė man galimybes tobulėti, vadovauti, kritiškai mąstyti ir pažinti pačius atkakliausius, labiausiai įkvepiančius žmones, kurie išmokė mane merkiant šalčiausiam lietui, jaučiant didžiausią diskomfortą ir toliau plačiai šypsotis, juoktis, nepasiduoti patyrus pirmąją nesėkmę. Labai svarbu tai, kad šauliai yra didelė ir stipri komanda, lydinti į pačias kilniausias pergales.
 
– Ar po studijų žadi sieti savo ateitį su Lietuva?
– Po studijų užsienyje grįšiu į Lietuvą, kadangi visi keliai veda į ją.
 
– Ko palinkėtum mokyklose besimokančiam jaunimui ir jauniesiems šauliams? 
– Visada atminti, kad Lietuva yra kiekvieno iš mūsų širdis, pašaukimas, bendruomenė ir šeima, kuri negali būti tapatinama su politika ir politiniais sprendimais. Pamilkite šalia augantį mišką, plevėsuojančią trispalvę ar gretimo namo kaimyną, nes tik tada, kai mes jausimės atsakingi už mus supančius dalykus, Lietuva dar labiau tobulės.
 
– Ačū už pokalbį.

Komentarai

Rašyti komentarą

Šis laukelis yra nebūtinas. Tačiau jeigu įvesite, jis bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
Emocijos
:)|(:(:beer::bigsmile:$)8)J):davie:>):glasses::D:love::X:~:O:8):steve::p;)
CAPTCHA
Šis klausimas yra skirtas nustatyti ar tai tikras lankytojas ir apsaugo nuo automatinių šlamsto pranešimų.
Vaizdinė CAPTCHA užduotis
Įrašykite simbolius iš paveikslėlio.