Krosnoje tiesiausias kelias į biblioteką

, Bronė Mockevičienė
Krosnoje tiesiausias kelias į biblioteką

„Protų mūšio“ pirmąją vietą ir pagrindinį prizą laimėjo Donata Rudinskaitė, jos draugas Povilas Basevičius, Jeronimas Rūtelionis ir Vygintas Izokaitis.

Persikėlus bibliotekai į miestelio centre atnaujintas patalpas, daugeliui krosniškių atsirado galimybės traukti į šią išminties, pažinimo lobius kaupiančią įstaigą, kurioje pastaruoju metu renginys keičia renginį.  Apie vieną iš paskutiniųjų – „Protų mūšį“ – norėčiau mintimis pasidalinti  su laikraščio skaitytojais. 
Čia teko įsitikinti, ką reiškia žinojimas, siejamas su žmogaus protu ir intelektu, nes protingumas dažnai reiškia turimas žinias, gebėjimus, jausmus, emocijas, valią, atmintį, pažinimą, vaizduotę, o intelektas – tai žmogaus gebėjimas ne tik kaupti žinias, bet ir jomis pasinaudoti. Neatsitiktinai tokiam renginiui pasirinkta vieta – biblioteka, kurios vaidmuo per laikmečius labai daug kuo pasikeitė. Dabar ji įgauna naują pobūdį: keičiasi požiūris į knygą, darbo kryptys, darbo metodai: rengiamos pa-rodos, susitikimai, knygų pristatymai, jubiliejiniai paminėjimai, kviečiami rašytojai,  skaitytojai ir t. t. Tačiau pačių bibliotekininkų darbas sunkėja, nes mažėja norinčių skaityti, tenka patiems ieškoti lankytojų, būti išradingiems, o lėšų knygoms įsigyti labai ribotos sumos. Nemaža dalis žmonių laisvalaikiu apsieina be knygų. Tikriausiai į šį mano pastebėjimą atsakytų: „O kam gi skaityti knygas, jei tai reikalauja daug laiko, tylos, susikaupimo, atsiribojimo nuo aplinkos, mąstymo, ne tik knygos turinio, bet ir idėjų suvokimo, kai tuo tarpu gali nieko neveikti arba įsijungti kompiuterį, televizorių, kurį žiūrėti ir girdėti gali net kai kuriuos darbus dirbdamas ir jaustis pakankamai apsišvietęs.  Bet tai tik dalis tiesos, o dažnai ir iliuzijos, nes ekrano vaizdai bėga, keičiasi ir išnyksta. Knygos, neišnyksta, o jose tiek daug žmogaus proto sukauptų minčių, gyvenimo išminties, mokslo tiesų, jaudinančių paslapčių, neišspręstų problemų, tiek neįmintų mįslių jos istorijoje, dabartyje ir ateityje.
Kodėl nukrypau į bibliotekų reikšmės aiškinimąsi? Turbūt todėl, kad einant į „Protų mūšį“ teks kiekvienam susidurti su tais, kurie skaito, kurie sukaupę žinių, patirties. Pasirodo, pasitikrinti savo žinias, sugebėjimus, vaizduotę, orientaciją ir patirtį panoro nemažas būrys dalyvių, sukviestas bibliotekos vedėjos Linos Urmanavičienės. Svarbu ir tai, kad susirinko įvairiausio amžiaus asmenys – nuo pagrindinės mokyklos mokinukų, vidutinio amžiaus subrendusių vyrų ir moterų iki pačių vyriausių – senjorų. Varžytuvės vyko  dviem turais ir nors dalyvių sudėtis šiek tiek kito, bet pagrindas liko tas pats. Savanoriškai ir draugiškai susiskirstę į komandas, pasirinkę jų pavadinimus, visi susikaupę laukė užduočių ir klausimų. O kad viskas būtų sąžininga, klausimus ir užduotis parengė ir pateikė šį renginį sumaniusios  Lazdijų viešosios bibliotekos darbuotojos Vilija Petuškienė ir jos talkininkė Gita Lukoševičienė. Čia teko kai kam įsitikinti, pasak prancūzų mokslininko Pjero Simono Laplaso, kad „tai, ką žinome, yra taip menka, palyginti su tuo, ko nežinome“. 
Jeigu pirmajame ture reikėjo pademonstruoti daugiau žinių iš bendrojo išsilavinimo, plačiojo pasaulio pažinimo, tai antrajame užduotys buvo iš savojo Lazdijų rajono, bet neužtenka vien gyventi Lazdijų rajone. Be knygų, žinynų, patirties, spaudos nepakako proto atsakyti į visus klausimus. Ir vis tik geriausiai sekėsi komandai, kurios daugumą sudarė vyrai (žiūr. nuotrauką),  galbūt dėl to, kad, kaip teigia mokslas, skiriasi vyrų ir moterų smegenų sandara, bet tai nereiškia, kad visi vyrai protingesni (tam įrodyti yra daugybė pavyzdžių), tik jie galbūt vadovavosi prancūzų moderniosios filosofijos atstovo Renė Dekarto išmintimi, jog „norint tobulinti protą, reikia daugiau mąstyti, negu mokytis atmintinai“. Iš tiesų, dalis užduočių reikalavo ne vien atsiminti, bet ir racionalaus mąstymo, lyginimo, pažinimo, patirties. Nors ne visiems sekėsi įveikti kai kurias užduotis, bet nepatenkintų  ar nusiminusių nebuvo, nes, kaip teigė romėnų išminčius Seneka, „Kai matai, kiek tave yra aplenkusių, pagalvok, kiek nuo tavęs atsilikusių“. O į tų atsilikusių būrį dar galima būtų įskaičiuoti ir dalį tų, kurie nors ir galėjo ateiti, bet gal nedrįso, pabijojo, nes baimė susijusi su rizika, o jeigu... Bet įveikę nenorą, baimę, atskirtį, tampame stipresni, o atsilikimas, nežinojimas gali paskatinti domėjimąsi ir čia pat renginyje gali sužinoti tai, ko dar nežinojai, nes atsakymus po kiekvienų dešimties klausimų pateikdavo renginio vedėjos. Viešnios iš Lazdijų geriausius apdovanojo laikraščio „Dzūkų žinios“ prenumerata, kitiems atiteko rašikliai, o visi atsipalaidavo bibliotekos šeimininkės Linos Urmanavičienės pakviesti pasivaišinti arbata ar kava su saldumynais. Kad renginys patiko, parodė ir pokalbiai prie arbatos bei pageidavimas tokį „Protų mūšį“ surengti tarp rajono bibliotekų, jau išsiaiškinusių savo protingiausius skaitytojus. 
Na,  o baigdama prisiminiau vieną buvusią užduotį – pabaigti posakį „Visi keliai veda... ( atsak.į Romą), kurią norintys tobulėti, papildyti žinių bagažą, naudingai praleisti laisvalaikį, galėtų perfrazuoti: „Tiesiausias kelias veda į biblioteką“.

Komentarai

Rašyti komentarą

Šis laukelis yra nebūtinas. Tačiau jeigu įvesite, jis bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
Emocijos
:)|(:(:beer::bigsmile:$)8)J):davie:>):glasses::D:love::X:~:O:8):steve::p;)
CAPTCHA
Šis klausimas yra skirtas nustatyti ar tai tikras lankytojas ir apsaugo nuo automatinių šlamsto pranešimų.
Vaizdinė CAPTCHA užduotis
Įrašykite simbolius iš paveikslėlio.