Kučiūnuose paminėtos liaudies meistro Antano Sorokos 130–osios gimimo ir 65–osios mirties metinės

, Lina Pileckienė, Kučiūnų mokyklos mokytoja
Kučiūnuose paminėtos liaudies meistro Antano Sorokos 130–osios gimimo ir 65–osios mirties metinės

(Evelinos Dobilaitės nuotr.)

Antanas Soroka, talentingas mūsų krašto dievdirbys, kurį vietiniai žmonės vadino ir vadina ,,dzievo maistaru“, gimė 1886 m. Pazapsių kaime vidutinių ūkininkų šeimoje.  Manoma, jog meistras turėjo tik pradinį  išsilavinimą, tačiau mokėjo lenkiškai, rusiškai, o vėliau net ir angliškai šiek tiek pramoko. Mėgo skaityti laikraščius ir religines knygas, ypač Šventąjį Raštą, šventųjų gyvenimų aprašymus. Nuo pat mažų dienų buvo giliai ir nuoširdžiai tikintis. Be jokios abejonės, tai ir lėmė, jog visą savo gyvenimą A. Soroka drožė ,,medinius stebuklus“.
Rugsėjo 25-osios rytmetį į Kučiūnų laisvalaikio salę rinkosi žmonės pagerbti savo kraštiečio, žinomo ne tik Lietuvoje, atminimo. Renginyje, kurį organizavo laisvalaikio salės vedėja Jolita Karaliūnienė, dalyvavo garbingi svečiai: liaudies meistro giminės, rašytojas Romas Sadauskas bei kraštietis bardas Albertas Antanavičius. Mažoji laisvalaikio salė buvo pilna žmonių – tai rodė pagarbą mūsų krašto dievdirbiui.
Kučiūnų mokyklos mokiniai skaitė Pazapsių kaimo žmonių atsiminimus apie auksinių rankų meistrą A. Soroką, kuris krašto žmonių atmintyje nėra užmirštas. Jaunoji kraštotyrininkė 7-okė Eglė Stravinskaitė aplankė Pazapsiuose gyvenančius žmones ir užrašė jų atsiminimus. Šiame kaime dar yra šeimų, išlaikiusių meistro drožtas Švč. Mergelės Marijos skulptūrėles. Jos keliauja iš kartos į kartą ir, pazapsiškių įsitikinimu, neša namams laimę ir ramybę. 
Per visą savo gyvenimą A. Soroka išdrožė daugybę kryžių, šventųjų statulėlių, mokėjo daryti ir važius, lipdyti iš molio paukščiukus, įvairias figūrėles, karpė iš skardos įvairius dirbinius. Ypač su meile jis droždavo statulas ir kryžiaus figūrėles: širdutes, paukščiukus ir kita. 
Antanas Soroka du kartus buvo išvykęs į Ameriką – ten dirbo statybose prie apdailos darbų. Grįžęs į Lietuvą, Antanas Soroka priešais tėvų trobą, kitapus kelio, pasistatė amerikietiškos išvaizdos medinį namą, kuris buvo su veranda ir balkonu virš jos, papuoštas ornamentine drožyba ir netgi vitražiniais stiklais. Einantys ir važiuojantys keliu žmonės grožėdavosi namu ir vadindavo jį ,,bažnytėle“.
Meistras buvo drąsus, neatsisakantis savo įsitikinimų – jis drožė kryžius ir partizanų atminimui. Kai Kučiūnų ir Petroškų žmonės sumanė pagerbti žuvusius tų kaimų partizanus, meistras neatsisakė ir padarė jiems atminti puošnius kryžius. Gerai žinojo, jog už tai jam gresia mažų mažiausiai Sibiras… 
Dar ir dabar Kučiūnų ir aplinkinių parapijų kaimus puošia meistro drožti kryžiai. Vienas jų, turbūt pats puošniausias, stovi Kučiūnų bažnyčios šventoriuje. Jis sukurtas  1937 m., minint parapijos 30-ąjį jubiliejų.     
Gėrėdavosi ir didžiuodavosi žmonės A. Sorokos darbais. Jei ką tekdavo užsakyti kitam meistrui, prašydavo, kad jis būtų toks, kaip Sorokos. Tik sunku būdavo jam prilygti, nes retas kas gebėjo savo darbams suteikti tiek šilumos ir grožio, kaip mūsų krašto dievdirbys Antanas Soroka. 
 Džiaugiamės, jog renginio metu turėjome galimybę pasiklausyti prisiminimų apie mūsų krašto meistrą, pasigėrėti  rašytojo Romo Sadausko kūryba, išgirsti Alberto Antanavičiaus dainas, skirtas Pazapsiams. Dėkingi rašytojui R. Sadauskui už galimybę pamatyti filmą, kur vietiniai žmonės dalijasi prisiminimais apie mūsų krašto dievdirbį A. Soroką. O labiausiai džiaugsmu netveriame dėl to, kad garsiausias Dzūkijos dievdirbys bus įtrauktas į UNESCO ir net po mirties garsins Lietuvos vardą pasaulyje. 

Komentarai

Iš tikrųjų, šis žmogus

Iš tikrųjų, šis žmogus niekados nebuvo religinis fanatikas, ir nebuvo "giliai tikintis" katalikas... Jis puikiausiai suprato, kad gamino tik "stabus", kuriuos tų stabų užsakovai (apsimeteliai tikinčiaisiais) vadino "dievais" ar "šventais kūriniais", ir pats niekados neslėpė savo įsitikinimų. Taip - jis buvo protingas ir gabus - ir puikiai suprato, kad tiems žmonėms šie stabai buvo reikalingi, bet pats rimtai į savo kūrinius niekados nežiūrėjo... O žmonės jį vadino dievdirbiu... Įdomus žmogus Smile...

Rašyti komentarą

Šis laukelis yra nebūtinas. Tačiau jeigu įvesite, jis bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
Emocijos
:)|(:(:beer::bigsmile:$)8)J):davie:>):glasses::D:love::X:~:O:8):steve::p;)
CAPTCHA
Šis klausimas yra skirtas nustatyti ar tai tikras lankytojas ir apsaugo nuo automatinių šlamsto pranešimų.
Vaizdinė CAPTCHA užduotis
Įrašykite simbolius iš paveikslėlio.