Kumščių kruša prieš kameras. Ar tai etiška rodyti?

, Vaidotas Morkūnas
Kumščių kruša prieš kameras. Ar tai etiška rodyti?

Laidos vedėja nesiėmė jokių priemonių, kad Linos (kairėje) smurtas prieš jos pačios vyrą būtų sulaikytas ir problemos būtų sprendžiamos civilizuotu būdu.

Šiomis dienomis rajone gyvai aptarinėjamas televizijos šou iš Būdviečio. Socialiniai tinklai pleška nuo komentarų apie vienos šeimos nesugyvenimo istoriją ar isteriją, kurią nufilmavo ir parodė televizijos laida „24 valandos“. Smurtas prieš kameras, kai moteris, įpykusi ir kratydama galvą tarsi įniršęs bulius, talžo vyrą per veidą, akylesniam žiūrovui sukėlė daug moralės klausimų. Ką norėta tuo parodyti – moters kerštą smurtavusiam vyrui, norą parodyti, kad moteris irgi agresyvi, gali pati surengti linčo teismą ir susirinkusi visus daiktus išsikraustyti iš namų? Ar parodytos tokios scenos  neskatina smurto ir prievartos dar daugiau? Savos problemos fizine jėga sprendžiamos pasitelkiant žurnalistus. Kur etika, profesionalumas, nešališkumas ir t. t.? Kodėl tokios scenos rodomos atvirai?
Manau, kad televizijos, galvodamos apie reitingus, dažniau sugalvoja tokius reportažus, kuriuos pažiūrėjęs gali susiimti iš nuostabos už galvos. Posakis „kuo durniau, tuo įdomiau“ čia labai tinka.  Vardan reitingų, didesnio žiūrovų skaičiaus galima padaryti bet ką. Argi? Nejaugi visuomenė tokia nebrandi, kad neatskiria grūdų nuo pelų, šou, cirko nuo tikrų problemos sprendimo būdų. Kai pamatai tokį reportažą, kur gausu smurto scenų, agresyvumo, žiūrovai pradeda kikenti, garsiai juoktis tarsi reikalaudami dar daugiau pikantiškų detalių, supranti, kad kažkas čia ne taip ir viskas atvirkščiai. Būdviečio seniūnijos socialinis darbuotojas Egidijus Aleksonis tvirtino, kad buvo šokiruotas šios laidos. „Ją pažiūrėjus reikėtų verkti, o ne juoktis. Ką tokią laidą pamatę pagalvos vaikai? Juk mes stengiamės, kad vaikai nepatirtų patyčių, smurto ir kitų neigiamų dalykų, stengiamės juos apsaugoti. Aiškiname tai. O čia bac ir parodo atvirai televizija ir dar tokiu laiku, kai ją žiūri vaikai. Aš suprantu taip: televizija tai toleruoja. Tačiau aš su tokiomis šeimomis dirbu nuolat ir galiu teigti, kad tokių reportažų parodymas neišsprendžia problemų, jas tik dar labiau gilina. Kita vertus, žurnalistė mane kalbino jau po tų smurto scenų filmavimo Būdvietyje. Kodėl ji neatvažiavo prieš tai išsiaiškinti situacijos, kaip yra iš tikrųjų. Gal bijojo, kad būtų paaiškėjusi tikra padėtis ir tuomet jau nebūtų sensacijos“, – kalbėjo E. Aleksonis. 
Aišku, kad važiuota filmuoti tikintis sensacijos. Reportažo pradžioje žurnalistė teigė, kad istorijos herojė Lina paskambino ir paprašė, kad ją iškraustytų iš Būdvietyje esančių vyro Tomo namų. Ji norinti išsiskirti, negalinti su juo gyventi, nes šis nuolat geria ir ją muša. Girdi, šis niekur nedirba, darbo neieško ir gyvena už jos pinigus. Lina dar prasitarė, kad vienąkart buvo žiauriai sumušta, dėl to jai net regėjimas sutrikęs, o ji pati psichiatrinėje ligoninėje gydėsi. Taigi, sėda į reportažo rengėjų automobilį ir su žurnaliste, operatoriumi ir savo drauge iš Marijampolės, kur laikinai gyvena,  važiuoja į Būdvietį. Ketinimai lyg ir nieko blogo nežada – padėti reikia moteriai, jeigu negali su vyru gyventi. Na, nuvažiuos į savo vyro namus, susirinks savo daiktus ir išvažiuos. Tačiau atvykus į Būdvietį ir peržengus slenkstį prasideda keršto, smurto scenos, kurios peržengia bet kokias moralės ribas. Lina parodo nevaržomą pyktį – puola rėkti, šaukti ant savo vyro Tomo, puola jį kumščiuoti į veidą. Šaukia, kodėl ją šis vadina kale ir vis smūgiuoja vyrui, kur papuola. Šis nors ir iš pažiūros apgirtęs, bet turi kantrybės – neatsako tuo pačiu. Vis bando išvengti žmonos smūgių, traukiasi nuo jos. Prašo žurnalistės patraukti nuo jo Liną, aiškindamas, jog jis „apakęs“ nuo tokio išpuolio. Kaip nebūtų keista, nei žurnalistė, nei draugė nebando jų skirti, nekviečia policijos. Tik stovi ir žiūri, operatorius filmuoja net sušilęs. Tik kai Lina vienu smūgiu į veidą užkabina jo akinius ir šie nukrenta, reportažo rengėjai neleidžia šiai sudaužyti akinių. Tačiau Lina neatlyžta, toliau šaukia, rėkia, stumdosi, užsipuola ir vyro motiną, šaukdama, kad ir ši ją „kaliavo“, t. y. mušė. Rodo mėlynes. Šaukia, kad nedovanos, kreipsis į policiją, krato iš pykčio galvą tarsi parodydama, kad nežinia, ką gali padaryti, net užmušti. Vėliau puola rinkti savo daiktus ir susidėjusi į krepšį ruošiasi išeiti per duris. Tomas bando jos atsiprašyti, ši piktai kartoja, kad neatleidžia. Ji sakosi esanti graži, išeina pas kitą vyrą, kuris gyvena turtingai, važinėja automobiliu. Tuo tarpu Tomas pradeda verkti, jis sako nežinantis, kaip gyvens. Jo motina, stebinti šią dramą, sako, kad tegul marti kuo greičiau išeina iš namų, nes bus ramiau be jos. Dar motina reikalauja, kad ši atiduotų striukę, o vėliau ir telefoną. Bet Lina šių daiktų neatiduoda ir su krepšiu išeina per duris. Beeinant link automobilio žurnalistė jos klausia, ar ši jau išliejusi pyktį, ar jau ramesnė, ir stebisi, giria ją: „Neblogai tu jį  subaladojai.“ Lyg džiaugdamasi, kad ši tokiu būdu atkeršijo savo vyrui. Galvoju, gal toks buvo reportažo rengėjų tikslas – parodyti šias scenas kuo aštresniu kampu, kuo daugiau nustebinti žiūrovus. Matai, gavo atpildą smurtautojas, o televizija parodė, kokie mes galingi. Tačiau ar etiška tai rodyti, ar neperžengtos padorumo ribos? Lina džiaugiasi tokiu įvykdytu kerštu ir teigia, kad tokias moteris vyrai turėtų ant rankų nešioti. Štai, kaip aš galiu atkeršyti, kokia aš galinga...
Vėliau jie nuvažiuoja į policijos komisariatą. Prie komisariato Lina sako prieš televizijos kameras, kad ji čia parašys pareiškimą, kad ją vyras sumušė ir ketino išprievartauti. Kas ką tą vakarą mušė, matyti reportaže, tačiau moteris negali pamiršti neva anksčiau ją sumušusio Tomo. Kas ten ir kaip ten buvo, tegul aiškinasi policija. Gal būtų buvę paprasčiau, jeigu Lina iš karto būtų  kreipusis į policiją, mes gi ne viduramžiais gyvename, kad tokiais būdais bandytume suvesti sąskaitas su nepatikusiu žmogumi.
Jau kitą dieną reportažo rengėjai nuvyksta į Būdvietį pažiūrėti, kaip gyvena Tomas. Pasitinkanti prie namo slenksčio jo motina teigia, kad sūnus ligoninėje gydomas.
Tačiau po kelių dienų žmonės šią saldžią porelę matė susikabinusią už rankučių ir po Būdvietį vaikščiojančią. Čia mušasi, čia skiriasi, čia išsikrausto, tai vėl parsikrausto.
Toks vyko absurdo teatras prieš kameras su pasišlykštėjimą sukeliančiomis  smurto scenomis, kai leidžiama mosikuoti kumščiais, spardytis. Tačiau ar tai išsprendė dviejų žmonių nesugyvenimo po vienu stogu problemą? Abejoju.

Komentarai

Rašyti komentarą

Šis laukelis yra nebūtinas. Tačiau jeigu įvesite, jis bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
Emocijos
:)|(:(:beer::bigsmile:$)8)J):davie:>):glasses::D:love::X:~:O:8):steve::p;)
CAPTCHA
Šis klausimas yra skirtas nustatyti ar tai tikras lankytojas ir apsaugo nuo automatinių šlamsto pranešimų.
Vaizdinė CAPTCHA užduotis
Įrašykite simbolius iš paveikslėlio.