Lazdijų rajono bibliotekose pilni aruodai įvairiausios informacijos ir renginių

, Gintarė Škarnulytė
Lazdijų rajono bibliotekose pilni aruodai įvairiausios informacijos ir renginių

 

Ar kada atėję į biblioteką pasidomite naujienomis – naujomis knygų sutiktuvėmis, akcijomis, konkursais, parodomis ir įvairiu kitos veiklos spektru? Jei biblioteka tėra asociacija su knyga ir dabar jau internetu, visai nenuostabu, jog noriai po nosimi burbame: nėra ką veikti, nėra ką pamatyti ten daugiau. Bet, žinoma, niekas renginių į namus nepristato, reikia pačiam šiek tiek bibliotekos skelbimų lentoje paskaityti, darbuotojų pasiklausti ir, svarbiausia, ateiti, dalyvauti.
O kažką įdomaus atrasti galima. Juk ne vien fiziniu maistu žmogus gyvas. Iš kitos pusės, apsilankę renginyje, ne vien sužinote apie jį, bet susitinkate pabendrauti, bendraminčių atrandate, o ir savo nuomonę galite išreikšti parodų autoriams. Kaip kitaip jiems tobulėti, kada tyliai pasigrožime ir išeiname, o gal ir kritiką išsinešame su savimi. Iki kovo 31 dienos Lazdijų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos salėje ir jaunimo centre vyksta Danutės Zalanskienės tekstilinių darbų paroda, apie kurią esate kviečiami išsakyti savo nuomonę. Ji darbų autorės laukiama ir yra gerbiama.
Širvintų rajone, Dainių kaime gimusi moteris, pristatydama parodą, papasakojo apie kiekvieną pačios rankomis sukurtą, savą mintį turintį darbą. Ekspozicijoje vyrauja medžio vaizdiniai. O medis yra tarsi žmogaus simbolis, todėl vykstanti paroda vadinama „Žmogus kaip medis“. Pati autorė apie savo triptiko darbą sakė: „Taip, žmogus kaip medis, jis auga, po to žmogus lizdą suka, kaip medyje paukščiai, toliau pabyra iš lizdo paukšteliai“. Kalbėdama apie kitą darbą, D. Zalanskienė akcentavo medžių šaknis, kurias susiejo bendras šaknynas, kaip vyrą ir moterį sieja jų vaikai. Moteris atvežė į parodą ir darbą, kuriame pavaizduotas angelas sargas, visada esantis šalia žmogaus. Kitas darbas yra be galo autorei brangus ir todėl neparduodamas. Tai kūrinys, kuriame sudėta jos gimtinė. Daug prasmingos simbolikos D. Zalanskienės darbuose, todėl, kiekvienas nežinodamas autorės idėjos, gali matyti tai, ką pats įsivaizduoja. 
Kovo 18-ąją, prieš parodos pristatymą, bibliotekoje prie apskritojo stalo įvyko Gabrielės Petkevičaitės-Bitės 150-tųjų gimimo metinių paminėjimas. Susirinkusiesiems trumpai apžvelgtas rašytojos gyvenimas, jos veikla. Paminėjime dalyvavęs Galiauskas, kurio teta dirbo pas šią kūrėją, pasidalijo prisiminimais iš vaikystės, kuomet lankėsi rašytojos namuose. Vyras puikiai pamena namą, kuriame gyveno G. Petkevičaitė-Bitė ir detaliai papasakojo, kaip jis atrodė. Prisiminė bendravimą su rašytoja, tai, jog jam, dar vaikui, teko būti pasitempusiam, tvarkingam. O juk vaikui sunku ir išsėdėti vienoj vietoj, tad ne visada apsilankymai būdavo malonūs. Be to, iki šiol prisimena detaliai tris paveikslus, buvusius pas  rašytoją, apie kuriuos mielai papasakojo susirinkusiesiems. Už visus meniškus pasakojimus, prisiminimus Lazdijų viešosios bibliotekos direktorė Renata Rudienė svečiui padovanojo knygą. Tokia pat knyga apdovanta ir tautodailininkė D. Zalanskienė.
Ypatingo dėmesio šį pirmadienį susilaukė poezija Dumblio bibliotekoje, kur vyko vaikų ir jaunimo poezijos popietė „Pasupk mane ant žodžio...“, skirta pasaulinei poezijos dienai paminėti. Ši popietė pradėta bibliotekininkės Vidos Savulienės skaitomais Justino Marcinkevičiaus žodžiais: „Poezija: kai eilėraštyje lieka ne rankų, o širdies šešėlis. Juk poezija – visų pirma – svajonė, jausmas ir muzika, meilė ir neapykanta, apmaudas ir ilgesys, nuoširdus vaiko juokas ir mąstančio žmogaus sarkazmas, verksmas su ašarom ir ašaros be ašarų... Viskas, kas žmogiška“.
Norint nenorint popietės metu kilo klausimas, iš kur ateina eilėraštis, kaip jis pasilieka žmogaus sąmonėje, kokia jo reikšmė ar prasmė. Matyt, su kokia mintim skaitai jį, tokią prasmę jame ir atrandi. Tik labai svarbu skaityti... Tyliai skaityti ir išgirsti savo balsą. O eilėraščių tą popietę perskaityta daug, apie juos pamąstyta, pasidalinta interpretacijomis. Skaitytos J. Marcinkevičiaus, Maironio, S. Gedos, R. Skučaitės, N. Morkūnaitės, J. Endrijaičio, A. Šarkelės, R. Poškienės, mūsų kraštiečių G. Semenienės, A. Mikalonienės, R. Lapaičio, G. Vžesniausko eilės.
Skaityti, permąstyti ir suvokti gera, tačiau ar gali kas abejoti, jog dar ypatingesnis pats kūrimo procesas. Bibliotekoje, paskaičius jau sukurtas eiles, susirinkusieji ėmėsi kūrybos proceso patys. Oi, nelengvas jis pasirodė, bet po ilgų ieškojimų savo mintyse popieriaus lapas prisipildė eilėmis. Ir tik autorius, tik jis žino, ką išgyveno, ką jomis norėjo išsakyti. 
Ne vien poezijos rasite apsilankę Dumblio bibliotekoje. Šiuo metu galėsite pasigrožėti kitokia kūryba, nes veikia Inetos Talandytės piešinių paroda bei spaudinių paroda „Numynę taką gyvenimo alėjoj...“. 
Domėkitės, ieškokite, kurkite ir dalyvaukite!

Komentarai

Rašyti komentarą

Šis laukelis yra nebūtinas. Tačiau jeigu įvesite, jis bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
Emocijos
:)|(:(:beer::bigsmile:$)8)J):davie:>):glasses::D:love::X:~:O:8):steve::p;)
CAPTCHA
Šis klausimas yra skirtas nustatyti ar tai tikras lankytojas ir apsaugo nuo automatinių šlamsto pranešimų.
Vaizdinė CAPTCHA užduotis
Įrašykite simbolius iš paveikslėlio.