Lazdijų rajono savivaldybė prašo Seimą ir Vyriausybę išsaugoti žemdirbiams reikalingas ir nemokamai paslaugas teikiančias struktūras

Lazdijų rajono savivaldybė prašo Seimą ir Vyriausybę išsaugoti žemdirbiams reikalingas ir nemokamai paslaugas teikiančias struktūras
Lietuvoje – sujudimas dėl besikeičiančio Lietuvos žemės ūkio administravimo. Ir mūsų  rajono vadovus iš Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiekė žinios, jog LR žemės ūkio ministro įsakymu sudaryta darbo grupė, kuri teiks pasiūlymus dėl valstybės perduotų funkcijų, kurias iki šiol vykdo Žemės ūkio ir melioracijos skyriai, privačioms struktūroms. Žodžiu, planuojama viską atiduoti į vienas rankas.  
Kas dėl to keisis? Tiksliai atsakyti šiandien negalima, tačiau pagal neoficialias nuogirdas iš ministerijos, padėtis savivaldybėms, o ypač ūkininkams, tikrai nepagerės. Už kai kurias paslaugas, kurias ūkininkai nemokamai gaudavo Žemės ūkio ir melioracijos skyriuje, seniūnijose,  ko gero, teks susimokėti. Didesnė finansinė našta užguls ir savivaldybių pečius. 
 
Raštas — Seimo ir Vyriausybės nariams
Dėl to rajono savivaldybės meras Artūras Margelis šią savaitę raštu kreipėsi į už pertvarką atsakingų institucijų vadovus, Seimo narius – LR Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį, LR kaimo reikalų komiteto pirmininką Andriejų Stančiką, LR Seimo narį Zenoną Streikų, LR Seimo narę Virginiją Vingrienę, LR Seimo kaimo reikalų komiteto narį Kazį Starkevičių, LR žemės ūkio ministrą Bronių Markauską, išdėstydamas argumentuotą nuomonę, kodėl tokia pertvarka žalinga ne tik Lazdijų, bet ir visos Lietuvos ūkininkams, savivaldybėms.
„Prieš dvejus metus Lietuvoje pirmą kartą įvyko tiesioginiai mero rinkimai, kuriuose aš buvau išrinktas Lazdijų rajono savivaldybės meru. Lazdijų krašto žmonės patikėjo manimi ir jų lūkesčius turiu pateisinti konkrečiais darbais ir sprendimais. Deja, ne visada žmonių lūkesčius gali išpildyti rajono meras, nes centrinės valdžios institucijos inicijuoja tokius sprendimus, kurių tikslingumo, ekonominio naudingumo kaimiškųjų savivaldybių žmonėms nesuprantu aš, nesupranta mūsų rajono žmonės, rajono tarybos nariai, kompetentingi savivaldybės darbuotojai. Todėl kreipiuosi į Jus visų Lazdijų rajono savivaldybėje gyvenančių žemdirbių vardu dėl viešoje erdvėje pasirodžiusios informacijos dėl savivaldybėms deleguotų žemės ūkio ir kaimo plėtros funkcijų, kurias šiuo metu mūsų savivaldybėje vykdo savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir melioracijos skyrius bei savivaldybės seniūnijų žemės ūkio specialistai, perdavimo kitoms įstaigoms, o konkrečiai – VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybai arba Žemės ūkio rūmams. Žemės ūkio valdų ir ūkininkų ūkių registravimas, žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo darbų administravimas, traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų bei jų priekabų registravimas bei jų techninė priežiūra, kaimo plėtros priemonių įgyvendinimo administravimas šiuo metu atliekamas Žemės ūkio ir melioracijos skyriuje, kiekvienoje seniūnijoje. Ir, kas labai aktualu mūsų rajono žemdirbiams, tai yra daroma nemokamai“, – rašoma mero rašte.  
Toliau rašte dėstomi mūsų savivaldybės argumentai, jog Lazdijų rajono savivaldybė yra viena iš pasienio kaimiškųjų teritorijų, kurioje ūkininkavimo sąlygos yra labai sunkios dėl nederlingos žemės, kalvoto reljefo ir smulkių ūkių. 2134 valdos valdytojai yra pensinio amžiaus, todėl nemokama žemės ūkio skyriaus specialistų pagalba, konsultacijos jiems yra būtinos. Lazdijų rajono savivaldybės Žemės ūkio ir melioracijos skyriuje dirba išsilavinę, kompetentingi, gerai savo profesiją išmanantys ir jai atsidavę specialistai. Nuo 2006 m. sukurtos darbo vietos seniūnijose, suburta atsakingų ir kvalifikuotų specialistų komanda, kuriai buvo skirtos darbo priemonės, įranga, specialistai nuolatos kėlė kvalifikaciją. Žemės ūkio specialistai atlieka daug darbo ir žinių reikalaujančias funkcijas su minimaliais finansiniais ištekliais. Žemės ūkio specialistų darbo užmokestis nėra didelis, trūkstamų lėšų kiekį (darbo užmokesčiui, ūkinėms išlaidoms) skiria savivaldybės administracija. Jie vykdo ir kitas, jiems pagal pareigybę nepriskirtas funkcijas: vaduoja seniūno pavaduotojus, dalyvauja įvairių komisijų darbe, teikia konsultacijas žemės ūkio ir melioracijos klausimais, padeda kaimo bendruomenių veikloje.
 
Deklaruojančiųjų pasėlius rajone skaičius kasmet mažėja
Šiais metais iki sausio 1 dienos ūkininkų ūkio registre mūsų rajone užregistruoti 3036 ūkiai.  Šiemet deklaracijas Žemės ūkio ir melioracijos skyriuje bei seniūnijose pateikė 3575 pareiškėjai, pernai – 3699. Tai rodo, jog dirbančiųjų žemę skaičius akivaizdžiai mažėja. Deklaruotas žemės ūkio naudmenų plotas šiemet sudaro 40,6 tūkst. ha, pernai buvo 43,9 tūkst. ha. Vidutinis deklaruotas ūkio dydis – 11,3 ha. 
Savarankiškai pasėlių deklaraciją pateikė tik 48 ūkio subjektai. 
Šiemet, sausio 1 dienos Žemės ūkio technikos registro duomenimis, Lazdijų rajono savivaldybėje įregistruota yra 5425 vnt. įvairios žemės ūkio technikos. 2016 metais naujai buvo įregistruota 50 vnt. žemės ūkio technikos. Šiais metais jau atlikta techninių apžiūrų – 1557, atliktos 504 registravimo operacijos, išduota 186 vnt. naujų valstybinių numerių ženklų. Už technines apžiūras ir registracijos darbus 2016 metais surinkta 15,2 tūkst. Eur. Skyriuje dirba kompetentingas specialistas, gebantis kvalifikuotai įvertinti traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų atitiktį techniniams reikalavimams, sutikrinti jų tipą bei užregistruoti Traktorių, savaeigių  ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre, atlikti technines apžiūras.
Savivaldybės teritorijoje nusausinta 23,2 tūkst. ha žemių. Iš to skaičiaus blogos būklės melioruotos žemės plotas – 0,88 tūkst. ha. Valstybei (2017 m. gegužės mėn. duomenimis) priklauso 5 sausinimo siurblinės, 20 tiltų, 1146 pralaidos, 1 tvenkinys, 826,37 km griovių, 8,73 km apsauginių pylimų, kuriuos taip pat reikia prižiūrėti.
 
Melioracija stumiama nežinomybėn?
Specialistų apskaičiuota ir pateikta Žemės ūkio ministerijai lėšų paraiška, kad kiekvienais metais Lazdijų rajono savivaldybei melioracijos sistemų remontui ir priežiūrai reikia apie 1,222 mln. Eur, o 2017 metais Lazdijų rajono savivaldybės administracijai specialiųjų tikslinių dotacijų melioracijai iš viso skirta tik 155,5 tūkst. Eur. Bandydama padengti lėšų stygių, rajono savivaldybė, nors ir turėdama silpnas tam finansines galimybes, kasmet iš biudžeto lėšų prisideda padedant atnaujinti žemės ūkio naudotojų melioracijos sistemas. Pastaraisiais metais yra įsikūrusios penkios melioracijos statinių naudotojų asociacijos, kurios, pasinaudodamos ES parama, vykdo melioracijos sistemų ir statinių rekonstrukcijas. Prie šių rekonstrukcijos projektų vykdymo jos turi prisidėti nuo 10 iki 20 procentų rekonstrukcijos projektų vertės savo lėšomis, kas sudaro apie 160 tūkst. Eur. Rajono savivaldybė sudarė su šiomis asociacijomis jungtines veiklos sutartis ir įsipareigojo skirti lėšas iš savivaldybės biudžeto. Kasmet savivaldybė ieško trūkstamų lėšų avarinių situacijų sprendimui. Tačiau tai tik maža reikalingų lėšų dalis. Žemės ūkio ministerija viešai pareiškė, kad nuo 2020 metų visos melioracinės sistemos bei įrenginiai (kurių dauguma yra avarinės būklės) bus perduoti žemės sklypų savininkams, nors tvarkyti ir išlaikyti juos bus nepajėgūs. Nesuprantamas toks ministerijos mąstymas, savivaldybėms kaip savarankiškąsias funkcijas perduoti melioracijos ir hidrotechnikos įrenginių priežiūrą, kai pati valstybė yra nepajėgi skirti reikalingas lėšas.
 
Pagaliai — į sėkmingo mechanizmo ratus
Žemės ūkio ir melioracijos skyriuje paraiškas dėl papildomo bičių maitinimo 2016 m.  pateikė 151 bičių laikytojas. Jie taip pat  priėmė ir padėjo užpildyti 58 paraiškas dėl Nacionalinės pagalbos pieno gamintojams. Surinko, priėmė 374 augintojų prašymus dėl mėsinių galvijų, mėsinių avių, pieninių veislių bulių, pieninių ožkų, kuriems skiriama nereikšminga pagalba. Skyriaus darbuotojai iš apsidraudusių žemdirbių renka ir sutvarko dokumentus pasėlių bei gyvulių draudimo kompensacijoms gauti. Vykdomas mėsinių galvijų auginimo projektas Lazdijų rajone, kurį atlieka tam tikslui įkurta VšĮ „Darbo vietų kūrimo fondas“, kurios darbą kuruoja ir projekto eiga rūpinasi Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus specialistai.
Šiuo metu dauguma teikiamų paslaugų kompiuterizuotos, o kaime dauguma žemdirbių senyvo amžiaus, todėl pagalba ir konsultacijos jiems būtinos. Bendraujant su žemdirbiais, dabartinė įprasta, nusistovėjusi ir puikiai funkcionuojanti sistema visiškai tenkina savivaldybės žemdirbių interesus. Valstybines žemės ūkio funkcijas perdavus kitoms organizacijoms ar privačioms struktūroms, tos paslaugos, kaip galima tikėtis,  jau nebūtų atliekamos nemokamai, todėl nukentėtų tiesioginiai paslaugų gavėjai – žemdirbiai, kurių gaunamos pajamos iš žemės ūkio produkcijos yra labai mažos. Aš, kaip rajono vadovas, ir savivaldybės žemdirbiai negalime suprasti, kokių motyvų vedami politikai nori naikinti gerai veikiančią sistemą. Naujų sistemų, naujų struktūrų kūrimas, naujų specialistų paruošimas – tai papildomos išlaidos valstybei, o ne lėšų taupymas. Šiandien žemdirbiai gauna atsakymus į jiems rūpimus klausimus nemokamai savivaldybės Žemės ūkio ir melioracijos skyriuje arba pas žemės ūkio specialistą, esantį seniūnijoje. 
 
Ministerijos planai — prieš Vyriausybės programą? 
Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos skirsnyje „Efektyvi regionų politika – darnaus gyvenimo šalyje sąlyga“ numatytas efektyvus valdymo decentralizavimas ir dekoncentravimas, savivaldybėms suteikiant daugiau funkcinės ir finansinės autonomijos spręsti vietos klausimus, atsižvelgiant į vietos ypatybes, daug prisidėtų prie vietos potencialo išnaudojimo, visuomenės geresnio dalyvavimo viešajame gyvenime, paskatintų pasitikėjimą valstybe ir valdymo institucijomis, skatintų verslumą bei norą dirbti ir gyventi šalyje. Tačiau matome, kad dauguma, ypač pagrindinių, sprendimų dėl regionų plėtros yra priimami centrinės valdžios Vilniuje, savivaldybėms paliekant tik labai nedideles savarankiškų sprendimų galimybes, o šiuo klausimu, manau, net siaurinamos vietos savivaldos, o kartu ir tiesiogiai išrinkto mero funkcijos kaimiškuose regionuose.
Todėl savo rašto pabaigoje rajono savivaldybės meras Artūras Margelis prašo nepasiduoti  neapgalvotiems pasiūlymams ir nenaikinti gerai dirbančios grandies, kuri yra arčiausiai žmogaus. Nes žemdirbiai, kurie neprašo socialinės paramos, o visais įmanomais būdais stengiasi išgyventi savo jėgomis, privalo gauti nemokamas konsultacijas bei patarimus. Pasak mero, puikiai veikiančias ir žemdirbiams suprantamas bei savivaldybėse reikalingas struktūras reikia išsaugoti, o ne išdraskyti ar pertvarkyti. 
Tokie ketinimai, jei jie taptų realybe, silpnintų vietos savivaldą ir tiesiogiai išrinktų merų įgaliojimus.

Komentarai

Rašyti komentarą

Šis laukelis yra nebūtinas. Tačiau jeigu įvesite, jis bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
Emocijos
:)|(:(:beer::bigsmile:$)8)J):davie:>):glasses::D:love::X:~:O:8):steve::p;)
CAPTCHA
Šis klausimas yra skirtas nustatyti ar tai tikras lankytojas ir apsaugo nuo automatinių šlamsto pranešimų.
Vaizdinė CAPTCHA užduotis
Įrašykite simbolius iš paveikslėlio.