Mokslininkas Albertas Skurvydas: „Fiziniai pratimai yra geriausi vaistai nuo 26 ligų“

, Pranešėjas: mokslininkas, profesorius A. Skurvydas Parengė Ramutė Kunigiškienė, Lazdijų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė
Mokslininkas Albertas Skurvydas: „Fiziniai pratimai yra geriausi vaistai nuo 26 ligų“
Fizinio aktyvumo nauda
Fizinis aktyvumas išjudina mažiausiai 100 milijardų žmogaus kūno ląstelių, nes jos buvo pripratusios judėti. Tai nustatė genų tyrėjai. Fizinė veikla teigiamai stimuliuoja, treniruoja, gydo ir reabilituoja mažiausiai 10 pagrindinių žmogaus organų. Prieš 5 metus danų mokslininkai pradėjo tyrinėti ir nustatė, kad judantys griaučių raumenys išskiria apie 70 jau nustatytų hormonų, miokinų, kurie stiprina visą žmogaus organizmą. Griaučių raumenys tai nauja endokrininė liauka. Fizinių pratimų metu organizmas išskiria daugybę „vaistų“, tačiau jeigu mes nejudame, tų vaistų ir negauname. Net viena valanda intensyvaus ar vidutinio intensyvumo fizinės veiklos 25 procentais mažina mirtingumą nuo daugelio ligų. Jau dabar Anglijoje privačiose mokyklose per dieną yra 2, o Korėjoje 3 fizinio lavinimo pamokos po 30 min. 
 
Topų topas
Per paskutinius penkerius metus buvo atliktas Amerikos sporto genetikų tyrimas ir nustatyta, kad jeigu žmogus nejuda penkias dienas po vieną valandą, yra tikimybė, kad gali išsivystyti 36 lėtinės ligos.  Nuodugniai patyrinėję, mokslininkai nustatė, kad iš esmės nėra nė vieno organo, kuriam neturėtų teigiamo poveikio judėjimo metu raumenų išskiriami miokinai. Jie veikia kaulų, kepenų, skrandžio, kasos, širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą. Įtakingiausiu autoritetu sporto pratimų tyrimų pasaulyje laikomas danų mokslininkas Bengt Saltin. 2015 m. paskelbtoje publikacijoje jis teigia, jog fiziniai pratimai yra geriausi vaistai nuo 26 lėtinių ligų. Ypač pabrėžiama nauda sergantiesiems psichikos ligomis: depresija, nerimu, šizofrenija – judėjimas jas esą gydo geriau už sintetinius vaistus.
Sveikatos raštingumas yra labai svarbus veiksnys norint pakeisti esamą situaciją. Jo turėtų mokytis visi, pradedant sporto sritimi ir baigiant medikais. 
 
Psichinės sveikatos strategija Anglijoje
Geriausi Anglijos mokslininkai parengė pažangiausią psichinės sveikatos strategiją Anglijos šaliai. Yra iš jos ko pasimokyti ir mūsų šalies tiek mokslininkams, tiek politikams. Ši strategija yra pagrįsta mokslu, viešai publikuojama ir šiuo metu įgyvendinama. Strategiją sudaro penki pagrindiniai punktai, tai:
1. būk aktyvus;
2. būk žingeidus;
3. nuolatos mokykis;
4. komunikuok tarp žmonių;
5. dovanok ir neprašyk atpildo.
 
Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad tai lyg ir paprasti dalykai, bet jie vėliau būna išanalizuojami  iki sudėtingiausių dalelių. Patys geriausi Nobelio premijos laureatai prisidėjo prie šios strategijos biologinės sveikatos analizės. Biologinė sveikata stovi ant 3 banginių, tai:
1. fizinė veikla;
2. sveika mityba;
3. pilnavertis  miegas.
 
Fizinis aktyvumas Lietuvoje 
Atlikti tyrimai rodo, kad mūsų šalyje yra tik 20 procentų fiziškai aktyviai gyvenančių žmonių, kurie kasdien aktyviai juda 30 min. O juk tiek vaikams, tiek vyresnio amžiaus žmonėms aktyvus judėjimas ar tinkama ir maloni sporto šaka yra pati geriausia priemonė sveikatai stiprinti. Yra atlikta daugybė mokslinių tyrimų, kurie įrodo, kad fizinio aktyvumo metu organizmas yra saugomas nuo įvairių lėtinių ligų, tokių kaip cukrinis diabetas, Alzheimerio liga, demencija ir kt. Fizinis aktyvumas – vienas geriausių antidepresantų. Ne cheminiai vaistai labiausiai pagerina sergančiųjų depresija būklę, o aerobiniai fiziniai pratimai: pavyzdžiui, 5 kartai po 30 min. pasivaikščiojimo vidutiniu tempu kas savaitę. Aerobiniai pratimai yra tokie, kuriuos atliekant pakanka jėgų šnekėtis su kitu žmogumi, t. y., nelabai intensyvūs. Fiziniai pratimai gerina prefrontalinės žievės vieną iš pagrindinių funkcijų, atsakingą už mūsų dėmesio koncentravimą, lankstų mąstymą ir darbinę atmintį.
Ekonomistų skaičiavimais, jeigu žmogus nepajuda  150 minučių per savaitę, toks pilietis šalies sveikatos apsaugos sistemai vėliau kainuoja 1000–3000 eurų per metus.
Kol kas žmonės nemyli fizinio aktyvumo, nėra tam kultūros, bet pokyčiai jau matosi ir ateis laikas, kai žmonės taps sąmoningi ir vertins tai, ką turi savyje. 
 
Japonijos strategija
Prieš penkerius metus Japonijos politikai pasikvietė 14 galingų mokslininkų grupių ir paprašė pasiūlyti, kaip japonams reikia pagerinti sveikatą bei apsisaugoti nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, galvos smegenų aterosklerozės ir kitų ligų. Buvo atlikta 14 globalių tyrimų ir pateiktas vienas konkretus ir paprastas pasiūlymas – strategija +10. Tai reiškia, kad jei kiekvienas japonas per dieną intensyviai mankštinsis, tai bus apsaugotas nuo širdies ir kraujagyslių bei kitų lėtinių ligų nuo 20 iki 30 proc. Stebina tai, kad po 1 metų, kai japonai šią strategiją paviešino, 60 procentų šalies gyventojų pradėjo ją įgyvendinti. Tai tik rodo, kad visi mes turime ugdyti savo savimonę, rodyti gerus pavyzdžius, ne tik kalbėti, bet ir daryti tai, ką sakome.  Tik tada pajusime pirmuosius pokyčius. 
Ištrauka iš 2017-05-10 vykusios konferencijos „Fizinio aktyvumo Lietuvoje tikrovė ir perspektyvos“.
 

Komentarai

Rašyti komentarą

Šis laukelis yra nebūtinas. Tačiau jeigu įvesite, jis bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
Emocijos
:)|(:(:beer::bigsmile:$)8)J):davie:>):glasses::D:love::X:~:O:8):steve::p;)
CAPTCHA
Šis klausimas yra skirtas nustatyti ar tai tikras lankytojas ir apsaugo nuo automatinių šlamsto pranešimų.
Vaizdinė CAPTCHA užduotis
Įrašykite simbolius iš paveikslėlio.