Padėkime sau sveika mityba

, Straipsnį parengė: Ramutė Kunigiškienė Lazdijų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė
Padėkime sau sveika mityba
Visus procesus Visatoje reguliuoja gamtos dėsniai. Žmogaus sveikata irgi paklūsta šiems dėsniams. Jei juos pažeisime – kentėsime, nes kiekvieną veiksmą lydi adekvatus atoveiksmis. Neteisingas maistas – bloga savijauta. Dabartinio žmogaus gyvenimas labai skiriasi nuo natūralaus gyvenimo būdo, kurį mums lėmė Gamta. Kaip tik šis neatitikimas tarp to, kaip turi būti, ir to, kaip yra, tapo daugumos vadinamųjų civilizacijos ligų priežastimi. Jei tikrai norime stiprinti savo sveikatą, tai trumpiausias kelias to siekti – laikytis natūralios, sveikos gyvensenos principų. Natūrali sveikatos ugdymo sistema skatina kiekvieną žmogų atskleisti geriausius bruožus – meilę, geranoriškumą, atleidimą ir kt. Kiekvienas žmogus turi gilų poreikį tobulėti dvasiškai. Žmogaus dvasinis tobulėjimas skatina sveikatingumą ir padaro žmogų laimingu. Natūrali, sveika gyvensena – tai visiška kūno, dvasios ir proto darna. 
 
Kas yra natūralus, sveikas maistas? 
Dar Hipokratas skelbė pagrindinį sveikatos dėsnį: „Jūsų organizmas sugeba gerai funkcionuoti tik tuo atveju, jei tinkamai maitinatės“. Be to, jis teigė: „Lai maistas būna jums vaistas“. Maistas turi teikti energiją ir sveikatą, o nebūti nuolatinių valios išbandymų arena. Nesveika mityba – įskiepytas ir giliai įsišaknijęs kenksmingas įprotis. Visi mes esame tokie, koks mūsų valgomas maistas. Kiekvienas iš mūsų gali pasirinkti maistą, kuris palaikys arba visiškai suardys sveikatą. Karti tiesa: daugelis mūsų nežinome, kaip pasirinkti sveiką maistą. Vieni skaičiuoja kalorijas, kiti laikosi dietų, bet kol nesuprasime, kas yra sveikas maistas ir kokie produktai kenkia, visos pastangos bus bereikšmės. Laikini sprendimai – laikini ir rezultatai. Neteisingai  maitinantis kartu su prastėjančia sveikata prarandama ir galimybė džiaugtis gyvenimu.
Mitybos tikslas – ne valgymo proceso malonumas, o iš subalansuoto ir suvalgyto maisto gauta nauda sveikatai. Sveikiausias maistas auga lysvėje, ant medžio, žemėje ir ant jos, geriausiai, kad jis būtų gamtinės kilmės. Gera savijauta ir energija išsaugoma valgant pakankamai šviežių vaisių ir daržovių. Svarbu atsižvelgti ir į kiekvieno žmogaus organizmo unikalumą ir organizmo ypatumus – kiekvieno žmogaus mityba yra individuali, atitinkanti jo kūno poreikius. Kas tinka vienam, gali netikti kitam – nėra visiems vienodų mitybos standartų. Tačiau visų žmonių mityba turi būti įvairi: kiekvienam žmogui reikia kuo įvairesnio maisto, kad organizmas galėtų gauti visas būtinas maistingąsias medžiagas. Raginimai atsisakyti riebalingo maisto sukėlė visiškai netikėtas pasekmes. Kai pradedami valgyti nuriebalinti produktai, pastebimas efektas, priešingas tam, kurio tikėtasi – sąmoningai riebalų atsisakęs žmogus stengiasi juos kompensuoti saldumynais, nes organizmo funkcionavimui reikalinga energija, gaunama iš maisto, tačiau suvalgyti saldumynai virsta tais pačiais riebalais. Kitas atvejis – daugelis žmonių padidėjusį alkio jausmą malšina saldumynais ir riebiais užkandžiais, kad numalšintų šį jausmą, kurį sukelia maistingųjų medžiagų stoka maiste. Kadangi didžioji žmogaus skonio receptorių dalis nustatyta jausti saldumą, rytą suvalgyti saldumynai, kuriuos mums padovanojo pati gamta (vaisiai, sultys), leis visą dieną išvengti potraukio saldumynams. Maisto produktams, kurie yra perdirbti pramoniniu būdu, virškinti eikvojama daugybė energijos, o  jie neturi nei reikalingos organizmui maistinės vertės, nei gali teikti energijos, tik teršia organizmą. Be to, šios sankaupos trukdo šalinti natūralaus organizmo atsinaujinimo – irimo – procesų produktus, kurie taip pat kaupiasi ir nuodija organizmą. Šalinimo procesą atlieka balastinės, skaidulinės medžiagos – žaliuose vaisiuose ir daržovėse esanti ląsteliena, sėlenos, rupaus malimo miltai, kruopos.
 
Kaip teisingai pasirinkti maistą?
Rinkdamiesi maisto produktus, turėtume vadovautis natūraliais kūno poreikiais. Pavalgę stebėkime, kaip jaučiamės – maistas turi teikti energiją ir žvalumą, o ne sunkumą ir mieguistumą. Jeigu užsimanome kažko saldaus, ir pirma mintis bus apie bananą, o šalia iškils mintis ir apie šokoladą, sausainį ar pyragaitį, žinoma, rinkimės bananą – jis natūralus, jį suvalgę patenkinsime ir saldaus skonio poreikį, ir gausime visas tuo metu reikalingas maistines medžiagas. Stenkimės išmokti suprasti kūno poreikius – kai juos patenkiname, valgome nedaug, nejaučiame alkio, jaučiamės energingi, esame sveiki. Ir atvirkščiai: kai nemokame tinkamai maitintis, jaučiame nuolatinį alkį, persivalgome ir negaluojame, nes negauname reikalingų organizmui medžiagų. Labiausiai mums tinkantis maistas – šviežias, neapdorotas arba mažai apdorotas, be dirbtinų cheminių medžiagų: dažiklių, dirbtinių kvapų, skonio stipriklių ar konservantų. Maisto skonis ir kvapas atitinka molekulių struktūrų savybes – jos ir sukuria tam tikrus kvapus ir skonius. Paprastai mums malonus to natūralaus produkto skonis ir kvapas, kuriame esančių medžiagų šiuo metu reikia organizmui. Taip kūnas siunčia mums signalus apie savo poreikius maisto produktams. 
 
Kaip greičiau pasveikti, jei susirgome?
Žinome, kad kai serga gyvūnas, jis nieko neėda ir nieko jam neįsiūlysi. Taip sirgdamas turi elgtis ir žmogus. Sirgdamas naudoti daug skysčių, arbatų, nevalgyti pieno produktų, valgyti kuo šviežesnį, gyvesnį, žalesnį, kuo mažiau apdorotą maistą, įvairių daržovių troškinius. Rekomenduojama pamėgti kopūstą – ir šviežią, ir raugintą, taip pat šviežius, raugintus moliūgus, orkaitėje keptus ar ant garų paruoštus obuolius. Prasidėjus šaltajam metų laikui, norisi kūną šildančių produktų, todėl reikia pasiruošti raugintų ir sūdytų maisto produktų. Sūdykim, džiovinkim, rauginkim, nes tokiu būdu paruošti maisto produktai šildo. Gamta pasirūpino, kad juos valgydami nesušaltume. Imunitetui sustiprinti labai tinka tarkuotos krieno šaknys sumaišytos su medaus ir spanguolių mišiniu. Susmulkinus, lygiomis dalimis viską sumaišius, jį profilaktiškai galima naudoti po šaukštelį keliskart per dieną. 
 
Įgimtas poreikis maistui
Jeigu atkreipsime dėmesį į mažų vaikų maitinimąsi, pamatysime, kad jie turi įgimtą pojūtį – ką ir kiek reikia valgyti, kad organizmas gautų visas augimui ir vystymuisi reikalingas medžiagas. Deja, laikui bėgant, dažniausiai jį praranda dėl suaugusiųjų rekomendacijų maitintis taip, kaip jie mano esant tinkamiausia. Būtent suaugusieji formuoja vaikų mitybos įpročius. Taip iš mažens gali būti įskiepyti nesveiki mitybos įpročiai, kurie užslopina natūralių organizmo poreikių suvokimą ir organizmo siunčiamus signalus – natūralų alkio pojūtį, jautrumą skoniams ir kvapams, sotumo jausmą. Iškreiptas požiūris į mitybą sąlygoja daugybę sutrikimų ir negalavimų: virškinimo problemas, antsvorį, apetito ir sotumo jausmo sutrikimus, alergines reakcijas, įvairių kūno sistemų ligas. Norint susigrąžinti įgimtą maisto pasirinkimo instinktą, reikia bent savaitę laiko maitintis natūraliu, nesūdytu, mažai termiškai apdorotu maistu. Padėkime sau ir rinkimės tokius maisto produktus, kurie sugebėtų tenkinti organizmo poreikius kiekvieną dieną palaikant normalią sveikatos būklę.

Komentarai

Rašyti komentarą

Šis laukelis yra nebūtinas. Tačiau jeigu įvesite, jis bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
Emocijos
:)|(:(:beer::bigsmile:$)8)J):davie:>):glasses::D:love::X:~:O:8):steve::p;)
CAPTCHA
Šis klausimas yra skirtas nustatyti ar tai tikras lankytojas ir apsaugo nuo automatinių šlamsto pranešimų.
Vaizdinė CAPTCHA užduotis
Įrašykite simbolius iš paveikslėlio.