Pagyvenusių žmonių sveikata

, Eglė Gurskytė, Lazdijų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro sveikatos stiprinimo specialistė
Pagyvenusių žmonių sveikata

Asociatyvi nuotr.

Spalio mėnesį yra minima Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena. Ja siekiama atkreipti dėmesį į vykstančius didžiulius demografinius pokyčius, dėl kurių mažėja vaikų ir didėja vyresnio amžiaus žmonių skaičius, ilgėja gyvenimo trukmė, daugėja socialinių ir ekonominių šio reiškinio sąlygojamų problemų. Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 700 tūkstančių pagyvenusių žmonių. 2016 metais Lazdijų rajone tūkstančiui gyventojų teko 275 pensinio amžiaus gyventojai, tai yra daugiau nei ketvirtadalis visuomenės narių. Todėl svarbu skirti daugiau dėmesio pagyvenusių žmonių sveikatai, kad senėjimo proceso metu jų gyvenimo kokybė nenukentėtų.
 
Patarimai, kaip stiprinti ir prižiūrėti sveikatą vyresnio amžiaus žmonėms
 
Mityba
Mityba labai svarbi tiek esant sveikam, tiek susirgus, ji daro įtaką ligų atsiradimui, eigai ir gijimo periodui. Trūkstant vitamino D, kalcio, gali atsirasti osteoporozė. Dėl geležies, folio rūgšties ir vitamino B12 stokos gali atsirasti neurologinių pakitimų, psichikos sutrikimų, išsivystyti silpnaprotystė, anemija, širdies nepakankamumas, diabetas, atsirasti kojų žaizdos, skydliaukės ligos.  Norint išvengti šių problemų atsiradimo ar jų paūmėjimo reikalinga subalansuota mityba. Joje turi būti mažiau riebalų, daugiau skaidulinių medžiagų, vitaminų ir mineralų. Mityboje turi būti kuo įvairesnis maistas, tai užtikrina pakankamą mineralinių medžiagų (kalcio, geležies, magnio, kalio ir vitaminų) gavimą. Gaunamas druskos kiekis per parą neturėtų būti didesnis nei 5–8 g. Patartina vartoti maisto produktus, kurie yra lengviau virškinami. Reikėtų saikingai vartoti juodą duoną, bulves, konditerinius gaminius, gyvulinės kilmės riebalus. Pagyvenusio amžiaus žmonės turėtų valgyti ne rečiau kaip 4 kartus per dieną, vartoti daug vaisių, gūžinių, moliūginių daržovių, salotų bei petražolių. Jeigu žmogų vargina vidurių užkietėjimas, jo paros maisto racione turi būti 30–60 gramų skaidulinių produktų (vaisių, daržovių, dribsnių, sėlenų). Patartina vartoti naminį pieną ir jo produktus (kefyrą, varškę, sūrius, nes juose yra daug kalcio), kurie stiprina kaulus. Vyresnio amžiaus žmonių racione turėtų būti daugiau augalinių riebalų, vartojamų su salotomis, sriubomis, mišrainėmis, gyvulinės kilmės riebalų vartojimą reikia riboti. Vartojama mėsa turėtų būti liesa, troškinta, tai gali būti veršiena, vištiena, kalakutiena ar triušiena, aviena. Vengtini riebūs, rūkyti, sūdyti produktai. Žuvis ir jos produktai – taip pat tinkamas pasirinkimas, juose gausu omega 3 riebalų rūgščių, svarbių širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai.  
 
Fizinis aktyvumas
Siekiant užtikrinti gerą savijautą ir sveikatą, mitybos nepakanka. Svarbų vaidmenį atlieka ir fizinis aktyvumas. Rekomenduojama 4–5 kartus per savaitę, o geriausia kasdien, skirti ne mažiau kaip 30 minučių vidutinio intensyvumo fizinei veiklai. Fiziškai aktyvūs žmonės geriau jaučiasi, nes fizinis aktyvumas mažina kraujospūdį ir tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, insultu bei depresija. Fizinis aktyvumas didina ištvermę, jėgą, pusiausvyrą ir judrumą – tai padeda gyventi savarankiškai. Su svorių kilnojimu susijusi fizinė veikla didina kaulų tankį ir gali padėti užkirsti kelią osteoporozei. Pagyvenę asmenys, kurių prastas fizinis pajėgumas ir sutrikęs gebėjimas judėti, turėtų ne mažiau kaip 3 kartus per savaitę bent po 20 min. treniruoti bei lavinti judesius, kad būtų vykdoma galimų griuvimų profilaktika, siekiant išvengti kaulų lūžių. Taip pat ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę būtina stiprinti pagrindinių (stambiųjų) raumenų grupių jėgą siekiant pagerinti judėjimo stabilumą. Atsiradus veiksniams, trukdantiems laikytis fizinio aktyvumo rekomendacijų, asmenys turėtų išlikti fiziškai aktyvūs atsižvelgdami į realias gyvenimo aplinkybes, sveikatos būklę ir asmeninius gebėjimus: padirbėti sode, lipti laiptais užuot naudojęsi liftu, kasdien pasivaikščioti, netgi šuns vedžiojimas yra fiziškai aktyvi ir sveikatai naudinga veikla. Prieš pradedant aktyviau mankštintis, patartina pasikonsultuoti su gydytoju, ypač jei sergate širdies ir kraujagyslių ligomis, antrojo tipo cukriniu diabetu ar kitomis lėtinėmis ligomis, jei padidėjęs kraujospūdis. O norint, kad fizinis aktyvumas nebūtų nuobodus, pakalbinkite šeimos narį, draugą ar kaimyną prisijungti, taip prisidėdami prie sveikatos stiprinimo ir geresnės savijautos gerinimo.

Komentarai

Rašyti komentarą

Šis laukelis yra nebūtinas. Tačiau jeigu įvesite, jis bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
Emocijos
:)|(:(:beer::bigsmile:$)8)J):davie:>):glasses::D:love::X:~:O:8):steve::p;)
CAPTCHA
Šis klausimas yra skirtas nustatyti ar tai tikras lankytojas ir apsaugo nuo automatinių šlamsto pranešimų.
Vaizdinė CAPTCHA užduotis
Įrašykite simbolius iš paveikslėlio.