Parama melioruojant žemes jau pasinaudojo daugiau nei 200 rajono ūkininkų

, Sigita Vaitkevičė
Parama melioruojant žemes jau pasinaudojo daugiau nei 200 rajono ūkininkų

Melioracijos grioviai po įrenginių rekonstrukcijos vagoja ne vienos rajono seniūnijos laukus.

Rajono ūkininkus pasiekė gandai apie tai, jog centrinė šalies valdžia, priimanti žemės ūkio veiklą koordinuojančius sprendimus, žada ženkliai mažinti iš šalies biudžeto skiriamas lėšas  žemdirbiams. Tame tarpe ir melioracijai skiriamą paramą. Ūkininkaujantiems žmonėms peršama nuostata, jog žemės tvarkymas yra privatus reikalas. Nors dar neoficialiai, tačiau jau girdisi kalbos, siūlančios steigti privačius fondus, į kuriuos pinigus kaip kasmetinį mokestį mokėtų patys žemių savininkai, priklausomai nuo turimų hektarų skaičiaus, o vėliau šie pinigai būtų naudojami žemės kokybei gerinti bei kitoms su žeme susijusioms problemoms spręsti. 
 
Melioracijos rekonstrukcija rajone – daugiau nei 6000 ha 
Tačiau mūsų rajono savivaldybėje, kaip „Dzūkų žinių“ redakcijai sakė rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus vedėjas Algimantas Pipiras, šiuo metu daug melioracijos darbų jau padaryta. Viena, kad susigriebta buvo laiku. Rajono savivaldybė melioracijos projektus vykdo jau nuo 2005 metų ir yra įgyvendinusi arba šiuo metu įgyvendina 17 tokių projektų, prie kurių yra prisidėjusi savo lėšomis. Tos savivaldybės skiriamos lėšos kaip parama rajono ūkininkams gal ir buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios rajone steigėsi melioracijos statinių naudotojų asociacijos, vienijančios seniūnijų ar kaimų žmones. Asociacijos rengė projektus jų žemėse esančių melioracijos įrenginių rekonstrukcijai, gavo paramą ne tik iš rajono biudžeto, bet ir Europos Sąjungos. Šiuo metu rajone veikia 11 tokių asociacijų, vienijančių nuo kelių iki keliolikos narių. Pasak rajono savivaldybės Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus vedėjo Algimanto Pipiro, iš viso rajone, įgyvendinant įvairius melioracijos projektus, parama suteikta daugiau nei 200 rajone ūkininkaujančių gyventojų. Vedėjas tvirtino, jog Alytaus apskrityje tik mūsų rajono savivaldybės taryba priėmė tiek palankų ūkininkams sprendimų, parėmė jų planus melioruoti žemes ir skyrė tiek lėšų. Iš viso nuo 2005 metų rajone pagal priimtus rajono savivaldybės tarybos sprendimus buvo melioruoti per 6000 ha žemių. Dar maždaug du šimtai hektarų, kuriuos valdo Aštriosios Kirsnos ir Jukneliškės kaimų ūkininkai, bus melioruojami artimiausiu metu – vakar rajono savivaldybė sulaukė žinios iš Žemės ūkio ministerijos, jog ir šioms asociacijoms skirta parama, su jomis dar šį mėnesį bus pasirašyta paramos teikimo sutartis. 
 
Ūkininkai kalba apie didelius pokyčius
Lazdijų rajono savivaldybė prie melioracijos projektų įgyvendinimo iš viso yra prisidėjusi arba dar prisidės rajono savivaldybės tarybos sprendimais patvirtintomis sumomis – 694589 eurais. Paramą gavo visos lėšų prašiusios asociacijos. Apie tai, kad tokios paramos galima kreiptis, savivaldybė rajono visuomenę ne kartą buvo informavusi rajono spaudoje. Dar daugiau – rajono savivaldybė rėmė asociacijų kūrimąsi ir lėšomis, ir patarimais. Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus specialistai padėjo susirasti projektuotojus, bendradarbiavo gautas lėšas įsisavinant, vėliau stebėjo, kaip po rekonstrukcijos veikia drenažas, kad ūkininkai nepatirtų nuostolių. „Kaip diena ir naktis skiriasi mano ūkiui priklausančios žemės, lyginant jas prieš melioraciją ir po jos“, – vakar „Dzūkų žinių“ redakcijai sakė Būdviečio seniūnijos ūkininkas, Būdviečio melioracijos sistemų naudotojų asociacijos vadovas Robertas Skirkevičius. Pasak jo, po atliktų melioracijos darbų savo laukus apsėjo dar tik pirmą kartą, tačiau, sprendžiant pagal tuos plotus, kur derlius jau nuimtas, melioracijos nauda akivaizdi – nebeliko užmirkusių  dirvų, krūmynų, kuriuose veisdavosi žvėrys, naikinantys pasėlius. Ir javų derlingumui melioracija, pasak ūkininko, turėjo teigiamos įtakos.  Akivaizdžią melioracijos darbų naudą savo valdomuose 16 hektarų sako pajutusi ir Žagarių kaime  16 ha sklype ūkininkaujanti Žagarių melioracijos statinių naudotojų asociacijai vadovaujanti Lijana Kubilienė. Ji pasakojo, jog savo žemėje, kurioje pasitaiko net ir šaltinių, prieš melioraciją tiesiog nebūdavo galima pravažiuoti, nebuvo galima anksčiau pavasarį pasėti javų, nes dirvos būdavo užmirkusios. Dėl to nukentėdavo derlingumas. Vėliau reikėdavo taikytis ir nuimant derlių, ypač tokiomis vasaromis, kokia buvo ši: lietingomis ir šaltomis, kai dirvose net ir vasarą telkšodavo balos. Suprantama, ir derlius būdavo gerokai mažesnis. Pasak moters, nors javų ji sėjanti ne tiek daug, vos trejetą hektarų, nes jos ūkis yra gyvulininkystės ir didžiąją dalį ūkiui priklausančių plotų sudaro pievos, tačiau būdavo dienų, kai į laukus su jokiu automobiliu ar technika nebūdavo galima įvažiuoti. 
Melioracijos statinių naudotojų asociacijos rajone steigiasi ir toliau. Pajutę akivaizdžius pokyčius savo ūkiuose, ūkininkai savo patirtimi dalijasi su kaimynais, pažįstamais, giminėmis. Šie irgi skuba įšokti į kol kas dar nenuvažiavusį melioracijos traukinį...

Komentarai

Rašyti komentarą

Šis laukelis yra nebūtinas. Tačiau jeigu įvesite, jis bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
Emocijos
:)|(:(:beer::bigsmile:$)8)J):davie:>):glasses::D:love::X:~:O:8):steve::p;)
CAPTCHA
Šis klausimas yra skirtas nustatyti ar tai tikras lankytojas ir apsaugo nuo automatinių šlamsto pranešimų.
Vaizdinė CAPTCHA užduotis
Įrašykite simbolius iš paveikslėlio.