Pasaulio žiniasklaidos dėmesys ir Dzūkijos kraštui

, Ričardas Lapaitis
Pasaulio žiniasklaidos dėmesys ir Dzūkijos kraštui

Europos-Azerbaidžano bendrijos direktorius Lionelis Zetter pakvietė atvykti į Londoną.

Kai sulaukiau kvietimo iš Europos-Azerbaidžano bendrijos atvykti į per Khodžaly šturmą žuvusiųjų aukų pagerbimo ceremoniją, labai nenustebau. Tačiau šeši lėktuvų bilietai ir kelionė per skirtingas šalis vos per kelias dienas tikrai nustebino.
Viskas prasidėjo dar Lazdijuose, kai Azerbaidžanas pasiūlė suorganizuoti informacinį tiltą Baku–Lazdijai, kur teko išsamiai papasakoti, kaip 1992 metais atsidūriau tuo metu karščiausiame planetos taške, kaip nuvykau į Kalnų Karabache vykusį karą ir ką ten išvydau. Vėliau šis interviu buvo parodytas per Azerbaidžano televiziją ir plačiai nušviestas vietinėje spaudoje.
Esu dėkingas viešosios bibliotekos direktorei Renatai Rudienei, nes informacinis tiltas pavyko gelbstint bibliotekai. Kaip visada, įvairiais suvenyrais parėmė Lazdijų rajono savivaldybė. Didelį moralinį palaikymą jaučiau ir iš rajono mero Artūro Margelio.
 
Kelionės pradžioje Ukraina
Iš pradžių buvo Kijevas ir net aštuonias valandas trukęs laukimas kito skrydžio. Beveik parą nemiegojęs pasiekiau Baku. Didelį, gražų, saugų rytietišką miestą, kur apšviestas kiekvienas kampelis ir jautiesi tarsi kokiam Dubajuje. Nelyginti, ką regėjau anais karo laikais. Štai ką reiškia turėti gausius gamtinius išteklius – naftą ir dujas!
Ryte „Badamdar-Kempinski“ viešbučio fojė jau manęs laukė Europos-Azerbaidžano bendrijos televizijos vyrukai. Vos pradėjau pasakoti apie Khodžaly žudynes, susirinko visas būrys smalsuolių. Tarp jų buvo ir Rusijos Federacijos dūmos deputatas Dmitrijus Saveljevas, kuris vėliau paspaudė man ranką, sakydamas, kad daug kritikuoju Rusiją. Deja, tai tiesa.
Ir nors po šių žudynių praėjo 25-eri metai, tema aktuali ir šiandien. Ypač kai esu gyvas liudininkas įvykių, kurie pakeitė ir mano gyvenimą. Vienas šių įvykių liudininkas buvo nušautas. Karabache buvo paskelbta net premija už galvas tų, kas netyli. Tuomet per etnines skerdynes buvo nužudyta ir išniekinta per 613 civilių. Tarpe jų vaikai, moterys, seneliai. Žuvusių kūnai buvo taip išniekinti, kad tyrimą atlikęs žmogaus teisių gynimo komitetas „Memorial“ šią tragediją įvardijo viena baisiausių XX a. pabaigos teroro akcijų. Vien per kelias dienas į Agdamą buvo atvežta 200 žuvusiųjų. Per apsikeitimą grąžintos išprievartautos nepilnametės merginos. Duodamas interviu, įvardijau, kad šiose žudynėse dalyvavo ir dabartinis Armėnijos prezidentas Seržas Sargsianas, tuometinis Rusijos 366 pulkas, samdiniai iš Sirijos, Beiruto, Prancūzijos ir pačios Armėnijos.
Beje, vieną filmo herojų neseniai prigrasino nužudyti ir jis paprašė prieglobsčio vienoje iš Skandinavijos šalių.
 
Milžiniškas spaudos dėmesys
Dar tą patį vakarą apie mano veiklą buvo parodytas specialus reportažas per vietinę televiziją. Jau kitą dieną garsus CBC kanalas pakvietė papasakoti apie dokumentinį filmą „Begalinis koridorius“.
Vėliau į vieną geriausių Baku esantį „Nizami“ kino teatrą rinkosi šimtai kviestinių svečių. Politikai, žurnalistai, užsienio šalių diplomatai... Į peržiūrą atvyko ir prodiuseris, filmo režisierius Aleksandras Brokas. Buvęs karo belaisvis, filmo herojus Valehas Guseinovas. Buvo malonu matyti ir Lietuvos ambasados Azerbaidžane atstovę Jolandą Kriškovičienę.
Prieš filmo pradžią žodis buvo suteiktas tik trims žmonėms, tarp jų man bei A. Brokui. Į daugelį prestižinių apdovanojimų pelniusio filmo peržiūrą atvyko ir Azerbaidžano prezidento Ilhamo Alijevo dukra Leila Alijeva. Ji yra Geidaro Alijevo fondo viceprezidentė, kompanijos „Teisingumas Khodžaly“ iniciatorė. Simboliška, bet būtent man ir A. Brokui teko garbė sėdėti greta L. Alijevos. Rytuose tai reiškia didelę pagarbą.
Tarptautinio Europos-Azijos fondo generalinis direktorius Umudas Mirzajevas padėkojo Lazdijų rajono merui A. Margeliui už suvenyrus. Pakvietė atvykti į Azerbaidžaną. Jis stebėjosi, kad Dzūkija turi tokią nuostabią gamtą.
Vėliau su visais karo vadais padėjau gėlių ant Khodžaly aukoms atminti skirto paminklo. Baku palikau su nerimu, nes būtent mano vizito metu Kalnų Karabache atsinaujino aršūs mūšiai. 
 
Baku. Toliau laukė Čekija
Po milžiniško dėmesio Baku Praha pasitiko ramia, saulėta diena. Tai vienas gražiausių Europos miestų.
Europos-Azerbaidžano bendrijos Briuselyje direktorius Romanas Huna sakė, jog dok. filmo „Begalinis koridorius“ premjera vyks geriausiame Prahos kino teatre „Lucerna“. O į renginį pakviesta daugiau nei 500 Čekijos garsenybių, politikų ir diplomatų.
Specialiai į šio filmo premjerą atvyko garsus žurnalistas iš Londono Neilas Vatsonas. Jis savo straipsnius spausdina visoje Europoje platinamame žurnale „Magazine“. 
Prieš prasidedant filmo peržiūrai, žodis buvo suteiktas tik Azerbaidžano ambasadoriui Čekijoje Faridui Šafijevui, TEAS direktoriui Londone Lioneliui Zetteriui, Čekijos Parlamento vicepirmininkui Vojtechui Filipui ir man, atvykusiam iš mažo Lazdijų miestelio. 
Po premjeros sulaukiau begalės sveikinimų. Visi vienbalsiai tvirtino, jog A. Broko režisuotas dokumentinis filmas vienas geriausių apie Khodžaly miesto tragediją. Čekas nusilenkė svetimai tragedijai nelikusiems abejingiems lietuviams. Nors nekaltų žmonių žudynių organizatoriai žinomi, kol kas jie jaučia atsakomybę tik prieš savo sąžinę. Keletas jų kalba ir pačiame filme.
 
Sulaukiau kvietimo atvykti į Londoną
„Begalinis koridorius“ tampa labai populiarus visame pasaulyje. Neseniai juosta buvo parodyta Indonezijos sostinėje Džakartoje. Sulaukiau kvietimo net iš Kanados. Artimiausiu metu bus surengtas informacinis tiltas Džakarta-Lazdijai. 
Po dokumentinio filmo premjeros Prahoje TEAS direktorius Londone Lionelis Zetteris neslėpė susižavėjimo drąsa atskleidžiant karo nusikaltimus žmoniškumui. Jis pakvietė atvykti ir pasidalinti karo žurnalisto patirtimi Didžiosios Britanijos Karališkųjų pajėgų veteranų klube Londone. Šį kvietimą priėmiau, nes didelė garbė bendrauti su karo veteranais, mačiusiais galbūt daugiau nei aš. Žinant anglų santūrumą toks kvietimas – tai jau pripažinimas. Ir jeigu anksčiau mane pristatydavo kaip žurnalistą iš Lietuvos ir dažnai paminėdavo tik Vilnių, tai šiuo metu pasaulis pratinasi tarti ir domėtis Lazdijais bei visa Dzūkija. Mūsų kraštas tikrai turi turtingą ir įdomią istoriją.
Artimiausiu metu dalį sukaupto archyvo apie karo nusikaltimus, etninius valymus, civilių žudynes, uždrausto cheminio ginklo panaudojimą Kalnų Karabache perduosiu Belgijos Karališkajam archyvui. Taip vertinga medžiaga bus išsaugota ateinančioms kartoms. Nes vis labiau nusiviliu Tarptautinėmis organizacijomis. Karo nusikaltimai tiriami vangiai, o jų vykdytojai laisvai keliauja po pasaulį. Todėl juosta „Begalinis koridorius“ tampa bent maža atminimo žvakute tiems, kurie žuvo vien todėl, kad buvo musulmonai.

Komentarai

Rašyti komentarą

Šis laukelis yra nebūtinas. Tačiau jeigu įvesite, jis bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
Emocijos
:)|(:(:beer::bigsmile:$)8)J):davie:>):glasses::D:love::X:~:O:8):steve::p;)
CAPTCHA
Šis klausimas yra skirtas nustatyti ar tai tikras lankytojas ir apsaugo nuo automatinių šlamsto pranešimų.
Vaizdinė CAPTCHA užduotis
Įrašykite simbolius iš paveikslėlio.