Pasidžiaukim vasara...

, Vaidotas Morkūnas
Pasidžiaukim vasara...
Pasidžiaukim vasara, jos teikiamais malonumais, nes ji tokia trumpa. Tuoj Joninės, dienos vis trumpyn, trumpyn, vis tamsyn...
Pasidžiaukim švariais ežerais, kurie būna dosnūs laimikiais. Jau šamą įspūdingą ištraukė, šiek tiek mažesnį karpį, o kur dar karšiai, lynai, ešeriai. Tačiau žvejui negalima linkėti sėkmės, o reikia tradiciškai linkėti nei žvyno, nei uodegos. Taigi reikia pasidžiaugti, kad mūsų rajonas atsigauna šiek tiek vasarą, kai daug poilsiautojų prie ežerų iškylauja. Kas Ančia plaukioja baidarėmis, kas žvejoja, kas maudosi, deginasi, kas dviračiais važinėja, kas su arkliais jodinėja... O miškuose jau voveraičių  atsirado, jau galima ir pauogauti. Taigi, yra kur praleisti laiką. Beje, apie miškus. Valdantieji sustabdė urėdijų reformą iki rudens – miškams leidžia atsipūsti. Gal jie suprato, kad nepasiruošta tokiai reformai, gal įsiklausė į balsus, kurie sakė, kad skubėti neverta, reikia gerai pasverti, apsvarstyti. Sunku suprasti buvo vieną dalyką: kodėl norėta steigti vieną urėdiją, o regionuose, rajonuose 
palikti tik jai pavaldžias tarnybas. Kodėl visi administraciniai svertai turi būti Vilniuje, gal geriau urėdijas jungti regioniniu pagrindu? Kodėl valdininkai viską nori pasiimti į Vilnių, iš ten vadovauti, o regionus palikti skursti, mažinti, siaurinti, o paskui sakyti, kad nėra regioninės politikos. Jos tikrai nėra ir kažin, ar bus. Apetitai per dideli ir noras išpūsti Vilnių nugali. Och, tie politikai, kokie jie gudrūs ir apsukrūs – žiūrintys ir matantys ir rezgantys visokius planus, kurie ne visad pasiteisina. Tiek to, nesiskųskim bent dabar – juk vasara. 
Reikia ja džiaugtis. Kai mane aplanko draugai iš didmiesčių ir parodom jiems, kokią fantastišką gamtą turime, jie tik aikčioja. Sako, jūs turite tokius turtus, švarų orą, o mes dūstame tose didmiesčio spūstyse, kvėpuojam benzinu ir dujomis. Jie norėtų čia gyventi, kur vos už keleto kilometrų vienas ežeras po kito, miškai, laukai, natūrali gamta... Jie norėtų, su malonumu čia įsikurtų ir gyventų, bet su darbais blogai. Aš tuomet sakau: mes daug ką turime, bet ir daug ko  trūksta. Nebūna taip, kad ko nors netrūktų – pertekęs visko žmogus retai būna. Bet net ir sunkiai galą su galu suduriantys žmonės moka džiaugtis gyvenimu. Kada, jei ne dabar, kai šilta, gera...
Pasidžiaukim...

Komentarai

Rašyti komentarą

Šis laukelis yra nebūtinas. Tačiau jeigu įvesite, jis bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
Emocijos
:)|(:(:beer::bigsmile:$)8)J):davie:>):glasses::D:love::X:~:O:8):steve::p;)
CAPTCHA
Šis klausimas yra skirtas nustatyti ar tai tikras lankytojas ir apsaugo nuo automatinių šlamsto pranešimų.
Vaizdinė CAPTCHA užduotis
Įrašykite simbolius iš paveikslėlio.