Piliakalniai — mūsų didi istorija. Žygeiviai prisilietė prie jos

, Vaidotas Morkūnas
Piliakalniai — mūsų didi istorija. Žygeiviai prisilietė prie jos

Žygio akimirkos.

Piliakalniai – neatsiejama mūsų istorijos dalis. Jie mena, kaip gyveno mūsų protėviai, kaip gynė savo šeimas, kaimynus – savo šalį nuo užpuolikų. Mes turėtume mokytis iš praeities, semtis patriotizmo iš savo protėvių, suprasti, kad kiekvienas piliakalnis yra paliktas mums saugoti protėvių patriotizmo dvasią, ją puoselėti, nuolat prisiminti. Šie metai yra paskelbti Piliakalnių metais. Jau rašėme, kad žirgininkų klubas buvo surengęs įspūdingą žygį ir jodami bei važiuodami karietomis aplankė 24 rajono piliakalnius. Bet šis žygis buvo ne vienintelis, kai buvo lankomi mūsų rajono piliakalniai.
 
Idėją įgyvendino kartu su Lenkijos lietuviais 
Prieš savaitę išvyką automobiliais po 8 rajono piliakalnius suorganizavo Lazdijų krašto muziejaus darbuotojai, vadovaujami direktorės Dainos Pledienės. Direktorė vakar pasidalino mintimis apie aplankytas įžymias rajono vietas. ,,Idėja aplankyti piliakalnius kilo dar šių metų pradžioje, kai susitikome su Lenkijos lietuvių etninės globos tarybos nariais, lietuvybės puoselėtojais Punsko ir Suvalkų krašte Vytautu Batvinsku ir Aldona Vaicekauskiene. Jie pasiūlė aplankyti Lenkijos lietuvių krašte esančius piliakalnius, išlikusius jotvingių gynybinius įtvirtinimus, piliavietes, pilkapius. Gegužės mėnesį mes nuvykome aplankyti šių vietovių. Iš tiesų Lenkijos lietuviai turi itin įspūdingų vietų, menančių jotvingių istoriją. Aplankėme Šiurpalių piliakalnį, kur senovėje buvo centrinė jotvingių piliavietė. Nuo to kalno atsiveria įspūdingi vaizdai – matosi penki ežerai ir daug miškų,  pušynų. Taip pat aplankėme Gulbiniškių piliakalnį, muziejų, kitas įžymias vietas. Galiu tik pasakyti, kad šios įžymios vietos laikosi tik Lenkijos lietuvių dėka, kurie stengiasi jas tvarkyti ir rodyti turistams. Tos vietos – piliakalniai, jotvingių pilkapynai, kur buvo laidojami narsiausi kariai,  Lenkijos lietuvių krašte neturi oficialaus statuso, nėra atlikti archeologiniai kasinėjimai, moksliniai tyrimai. Kaip į juos patekti, nėra beveik jokios informacijos ir ženklų prie kelių. Tai jau ir politinis reikalas. Taigi, tiki čia gyvenantys Lenkijos lietuviai, puoselėja savo protėvių atminimą ir šias vietas, neleidžia apželti krūmais ir rūpinasi jų atminimu. Mes tikrai galime pasigirti, kad pas mus tokiomis įžymiomis vietovėmis rūpinamasi labiau, daugiau dėmesio skiriama istorijai įamžinti. Aišku, yra ir pas mus tokių vietovių, kurioms reikėtų skirti daugiau dėmesio. Taigi, gegužės mėnesį aplankę Lenkijos lietuvių Punsko ir Suvalkų įžymias istoriją menančias vietas, mes nusprendėme Lenkijos lietuvius pasikviesti ir parodyti savo piliakalnius. Kita vertus, aplankėme savo piliakalnius dar ir dėl to, kad prisimintume, ką gražaus turime savo krašte, ir primintume, kad tomis vietovėmis reikia rūpintis“, – sakė Daina Pledienė.
 
Palazdijų piliakalnis vadinamas Pilaite
Lazdijų krašto muziejaus direktorė sakė, kad išvyką po rajono piliakalnius pradėjo nuo Palazdijų piliakalnio. D. Pledienė rodė šio piliakalnio nuotrauką, darytą dar 1962 metais. „Šį piliakalnį vadino Pilaite. Kunigas, poetas, mokytojas Motiejus Gustaitis yra parašęs ir taip pavadinęs eilėraštį apie šį piliakalnį. Jis šį piliakalnį labai mėgęs ir čia nuolat lankydavosi ir ilsėdavosi. Noriu tik pastebėti, kad nežinodamas nelabai šį piliakalnį ir rasi, nes nuo kelio nesimato, jis apžėlęs krūmais ir medžiais. Šalia jo galima rasti ir betoninį dar sovietų laikais pastatytą ženklą“, – pasakojo šios išvykos organizatorė.
D. Pledienė sakė, kad nuo šalia Lazdijų esančio piliakalnio atsiveria gražus vaizdas į Baltajo ežerą. Direktorė pasakojo, kad užlipus ant stačiausio Palazdijų piliakalnio šlaito yra aikštelė su gilia įduba, pietinis piliakalnio šlaitas yra suardytas ir jame yra karo laikais pastatytas bunkeris, kurį buvo pamėgęs vietinis jaunimas. Anot direktorės, šį piliakalnį būtina nors minimaliai sutvarkyti, kad galima būtų parodyti pro Lazdijus važiuojantiems turistams ir svečiams, pasigrožėti Baltajo ir Palazdijų ežerų panorama.
 
Sužavėti Šlavanto piliakalnio grožiu
D. Pledienė teigė, kad išvykos dalyviai buvo sužavėti Šlavanto piliakalnio grožiu, infrastruktūra. „Labai džiaugiuosi, kad šalia šio piliakalnio turintys sodybą žmonės mus labai svetingai priėmė, parodė aplinką. Sodybos šeimininkai daug prisideda prie šio piliakalnio priežiūros, išlaikymo. Nors piliakalnis daugmaž aptvarkytas, tačiau matėsi, jog reikėtų dar pagenėti krūmus ir medžius aplink jį. Šalia piliakalnio tyvuliuoja Pirtuko ežeras. Yra labai graži legenda, kaip jis atsirado ir kaip buvo pavadintas. Senovėje tenai buvo pirtis, kuri sudegė ir užsidegė šalia buvę durpynai. Kai jie išdegė, atsivėrė šaltiniai ir taip atsirado ežeras – Pirtukas“, – sakė šios išvykos organizatorė.
Krašto muziejaus organizuotos išvykos dalyviai dar aplankė Paveisininkų, Buteliūnų, Prelomčiškės, Giraitės, Elveriškės piliakalnius. D. Pledienė tvirtino, kad išvykos dalyviai daug pamatė ir sužinojo apie piliakalnius, išgirdo įvairių legendų ir pasakojimų apie juos.
 
Muziejininkų idėja – istorijos pamokos mokiniams  ant piliakalnių
„Reikia nuolat prisiminti, tausoti ir saugoti šias vietas, nuolat jas lankyti, nes tai gyva mūsų istorija. Kai užlipi ant šių piliakalnių, supranti, kokie mes esam turtingi ir koks gražus mūsų kraštas. Mes šį turtą turime palikti taip, kaip jį paliko mums mūsų senoliai. Turiu idėją ir noriu, kad šiais piliakalniais susidomėtų pedagogai, istorijos mokytojai čia dėstytų istorijos pamokas, nes piliakalniai geriausiai atspindi senovę, jotvingių gyvenimo būdą, jų meilę tėvynei. Labai būtų gražu, kad mokiniai iš Lenkijos – Punsko krašto – atvažiuotų aplankyti mūsų piliakalnių, o mūsų mokiniai aplankytų ne tik savo krašto įžymias vietas, bet nuvažiuotų ir į Punsko, ir Suvalkų kraštą. Juk tai gyva istorija, prie kurios reikia prisiliesti, kad suprastum, kaip mūsų protėviai saugojo ir gynė savo tėvynę. Siūlysime tokias priemones švietimo įstaigoms, nes turime saugoti savo istorines vertybes, ugdyti jaunąją kartą“, – teigė Lazdijų krašto direktorė.
Prieš keletą savaičių dviračių žygį po piliakalnius organizavo ir Lazdijų bibliotekos Šeštokų padalinys kartu su Lazdijų krašto muziejaus darbuotojais. 15 dviratininkų išvyko iš Šeštokų nuvažiavo apie 20 kilometrų aplankė Maišymų, Elveriškės ir Rudaminos piliakalnius. Šio žygio dalyviai teigė, kad sunkiausia buvo įlipti į Maišymų piliakalnį, nes jis mažiausiai prižiūrimas.

Komentarai

Rašyti komentarą

Šis laukelis yra nebūtinas. Tačiau jeigu įvesite, jis bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
Emocijos
:)|(:(:beer::bigsmile:$)8)J):davie:>):glasses::D:love::X:~:O:8):steve::p;)
CAPTCHA
Šis klausimas yra skirtas nustatyti ar tai tikras lankytojas ir apsaugo nuo automatinių šlamsto pranešimų.
Vaizdinė CAPTCHA užduotis
Įrašykite simbolius iš paveikslėlio.