Prisiminimuose atgimęs „Europos kelias“

, Lazdijų r. sav. inf.
Prisiminimuose atgimęs „Europos kelias“
Šį sekmadienį, rugpjūčio 23-ąją, Lazdijų rajone buvo iškilmingai paminėtas „Europos kelio“ 25-metis. Veisiejuose, Lietuvos Sąjūdžio ąžuolyne, buvo pasodintas „Europos kelio“ 25-mečiui skirtas ąžuolas, kurį kartu su meru Artūru Margeliu sodino jaunieji šauliai bei Veisiejų seniūnas Zenonas Sabaliauskas.
Lazdijų mieste renginiai prasidėjo šv. mišiomis Lazdijų šv. Onos bažnyčioje, kur buvo aukojamos simbolinės atnašos – vienybę simbolizuojanti duona, kovotojams už laisvę pagerbti skirta žvakė bei gėlių kompozicija, vėliau padėta šalia paminklo Nepriklausomybės aikštėje.
Po šventų mišių šalia bažnyčios esančiame skverelyje iškilmingai buvo atidaryta lauko parodų galerija, skirta paminėti „Europos kelio“ 25-metį. Simbolinę atidarymo juostelę perkirpo šventiniuose renginiuose Lazdijuose dalyvavęs Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis ir Lazdijų rajono savivaldybės meras Artūras Margelis. Parodą parengti padėjusi Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorijos ir atminimo įamžinimo skyriaus vedėja  Angonita Rupšytė sveikino susirinkusius pasižiūrėti šios neeilinės parodos, kurioje eksponuojamos fotografų Zenono Bulgakovo, Vlado Mikalonio, Gedimino Bareikio ir Stasio Deltuvos kadruose užfiksuotos istorinės akimirkos, kuomet Lietuvos žmonės labai aiškiai ir tvirtai pasakė „kad čia kelias į Europą ir jis turi būti laisvas“.  „Praėjus 25-eriems metams, buvo išties nelengva surasti šias fotografijas, to meto istoriją liudijančius vaizdus, tad nuoširdžiai dėkoju visiems, prisidėjusiems prie šios parodos rengimo“, ‒ kalbėjo gerb. A. Rupšytė.
Vėliau „Europos kelio“ 25-mečio renginiai, lydimi iškilmingos eisenos, persikėlė į Lazdijų Nepriklausomybės aikštę. Čia susirinkusius džiugino Seinų šokėjų grupės „Mazoretki ladies“, „Piruečik“ bei alternatyvi jaunimo grupė „Jama“ iš Stare Juchy savivaldybės. Susirinkusius į šį prasmingą renginį sveikino Lazdijų rajono savivaldybės meras Artūras Margelis bei profesorius Vytautas Landsbergis, primindami „Europos kelio“ idėją, atvedusią Lietuvą į bendrą Europos tautų būrį.
Tą 1990 metų rugpjūčio 23-ąją, nors jau buvo praėję 8 mėnesiai nuo nepriklausomos Lietuvos Respublikos atkūrimo, siena vis dar buvo kontroliuojama SSSR kariškių.  Į laukus prieš Lazdijų sienos perėjimo punktą susirinko gausybė žmonių iš visos Lietuvos, nepabūgusių minkyti sienos prieigų purvą. Daugelis su savimi nešėsi trispalves Lietuvos vėliavas su juodais kaspinais, matėsi šūkiai bei plakatai lietuvių, rusų, lenkų kalbomis. ,,Europos kelio“ akcijoje  dalyvavo ir jaunos Lietuvos Respublikos vadovai. Sienos prieigose pastatyta pakyla, nuo kurios buvo pasakyta keletas kalbų tos Lietuvai tragiškos sukakties proga, koncertavo muzikos atlikėjai.
Daug žmonių susirinko ir prie spygliuotos vielos tvora atitvertos sienos perėjimo punkto zonos. Kitoje tvoros pusėje esantys SSSR  pasienio kariškiai stebėjo, ar nebus mėginama veržtis per sieną. O toliau matėsi keli šarvuoti kariniai automobiliai ir didelis  būrys kariškių, pasirengusių, esant reikalui, panaudoti jėgą. Tą dieną šito neprireikė. Žmonės buvo nusiteikę ramiai ir santūriai. Ši akcija buvo vienas iš žingsnių Lietuvos Respublikai galutinai perimant savo sienų kontrolę.
Akcijos ,,Europos kelias“ organizatoriai „nesitikėjo, kad po tiek metų laisvai ant aukštumos bus skelbiamas Dievo žodis, o minia skanduos – ,,Lietuva laisva“. Atrodė, kad tai tik gražus sapnas, iš kurio nesinori pribusti.
Renginių, skirtų „Europos kelio“ 25-mečiui, ciklą pratęsė interaktyvus protų mūšis, kuriame savo žinias  apie istorines, Lietuvai svarbias datas bei kitus reikšmingus faktus demonstravo įvairaus amžiaus jaunuolių komandos.
Lazdijų krašto muziejus kvietė tęsti šventinį minėjimą konferencijoje „Kaip toli nuėjome „Europos keliu“. Gausybę klausytojų sutraukusioje konferencijoje pranešimus skaitė profesorius V. Landsbergis, gerb. A. Rupšytė, Lazdijų rajono Sąjūdžio tarybos pirmininkė, visuomenininkė Nijolė Lepeškienė, Latvijos okupacijos muziejaus direktorius Gunars Nagels, Muitinės departamento prie LR finansų ministerijos filialo – Muitinės muziejaus vyriausiasis muziejininkas Povilas Mintautas bei Lazdijų rajono savivaldybės Laisvės kovoms įamžinti darbo grupės pirmininkė, tarybos narė Janina Ražukienė.
Visiems pranešimus skaičiusiems garbiems svečiams Lazdijų rajono savivaldybės meras įteikė atminimo dovanų. „Didžiuojuosi savo tauta, jos žmonėmis, kurie savo vienybe ir patriotiškumu nugalėjo sovietinę jėgą. „Europos kelyje“ susirinkę žmonės sugebėjo taikiai, tačiau užtikrintai pasakyti, jog sienų į Europą turi nebelikti. Šiandien, minėdami šią sukaktį, mes pažvelgiame atgal į nueitą mūsų tėvynės kelią ir galime įvertinti jo reikšmę mūsų šiandienai“, ‒ kalbėjo sveikinimo žodį taręs Lazdijų rajono savivaldybės meras Artūras Margelis.
Konferencijos dalyviai dalinosi vis dar gyvais prisiminimais iš akcijos „Europos kelias“, tarsi vaizdinius piešdami istoriją susirinkusiems prieš akis. „Tautos vienybės jėga – buvo stipriausias ginklas, nuvertęs sienas“, ‒ kalbėjo Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorijos ir atminimo įamžinimo skyriaus vedėja  A. Rupšytė.
Minėjimo renginius vainikavo muzikinis pavakarys Lazdijų Nepriklausomybės aikštėje su Punsko šokių kolektyvu „Jotva“ ir kapela „Klumpė“ bei Lazdijų kultūros centro folkloro ansambliu „Riecimėlis“. Vakaro vinimi tapo – grupės „Biplan“ koncertas, sukvietęs gausybę muzikos mylėtojų. „Tai pirmasis mūsų apsilankymas gražiame jūsų krašte, bet mums didelė garbė groti jums tokia garbinga proga“, ‒ kalbėjo grupės lyderis Maksas.
Renginį organizavo Lazdijų rajono savivaldybė, finansavo „Europa piliečiams“. 
 
Nuotraukos Aldo Liaukaus ir Lazdijų r. sav.

Komentarai

Rašyti komentarą

Šis laukelis yra nebūtinas. Tačiau jeigu įvesite, jis bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
Emocijos
:)|(:(:beer::bigsmile:$)8)J):davie:>):glasses::D:love::X:~:O:8):steve::p;)
CAPTCHA
Šis klausimas yra skirtas nustatyti ar tai tikras lankytojas ir apsaugo nuo automatinių šlamsto pranešimų.
Vaizdinė CAPTCHA užduotis
Įrašykite simbolius iš paveikslėlio.