PRISTATOMA pirmoji K. Sukacko knyga

, Algimantas Mikelionis
PRISTATOMA pirmoji K. Sukacko knyga
Juokaujama, kad šiais laikais yra daugiau rašančiųjų nei skaitančiųjų. Iš tikrųjų šiame posakyje yra nemaža dalis tiesos, nes nemažai žmonių, sukaupę kiek didesnę sumą pinigų ir parašę kažką panašaus į tekstą, puola leisti savo knygas. Neparodę jų rimtai respublikinio lygio leidyklai, kuri įvertintų, kokio lygio yra pasirodę kūriniai ir ar apskritai jie nusipelno išvysti dienos šviesą. Senjorai, ką nors parašę ir nutarę, kad tai jau yra kūryba, kuri iš tiesų dažnai neturi nieko bendro su tikra kūryba, sumoka pinigus, kad tik jų parašyti tekstai išvystų dienos šviesą. Tai, kas išvysta dienos šviesą, net pavadinama knygomis, nors nieko bendro nei su knygomis, nei su literatūra jie neturi. Tokie dalykai, kurių net negali pavadinti knyga, tikrai turi vieną skaitytoją – patį autorių, o geriau pasisekus, galbūt net du ar tris.
Na, žinoma, juk galima rašyti savo malonumui ar į stalčių, bet ar būtina tai viešai skaityti įvairių renginių metu? Dar keisčiau, kad visą gyvenimą nerašę piliečiai, išėję į pensiją, kažkodėl nutaria, kad jie ne tik gali rašyti, bet net galvoja tai išleisti kaip knygą. Juk tam yra įvairūs senjorų susibūrimai, kuriuose, mielieji, galite šokti, dainuoti ar skaityti savo kūrybą. Meškos paslaugą senjorams padaro tie žmonės, kurie juos skatina savo kūrybą skaityti net rimtesnių literatūrinių renginių metu. Reikia nepabijoti senjorams pasakyti karčią tiesą, nes dažnai jie lipdami į sceną tiesiog apsijuokia. 
Tad buvo labai malonu, kai praėjusią savaitę K. Sukackas padovanojo savo pirmąją poezijos knygą „Alkani sakiniai.“ Prisipažinsiu, kad Kęstą pažįstu jau dvidešimt metų. Žinojau, kad jis rašo eilėraščius. Vieną kitą perskaitęs, Kęstui vis užsimindavau, kad jis seniai išaugo ankštą Lazdijų rajono literatūrinį rūbą. Kęstui pernai sukako penkiasdešimt metų, atrodo – per vėlu debiutui, bet, perskaitęs jo pirmąją knygą, supratau, kad šimtą kartų geriau palaukti ir subrandinti solidžią knygą, nei skubėti ir išleisti kelias vidutinio lygio knygeles. 
Vainius Bakas apie K. Sukacką ir jo kūrybą rašo: „ Kęstas Sukackas – naujas ir šviežias vardas lietuvių literatūroje. Tačiau anaiptol nėra iš tų pirmaknygių, kuriems dažnai vis dar stinga patirties, išgyvenimų. <...> Poeto saulė pačiame patirties ir polėkio zenite. Kęsto Sukacko poezija yra lyriška, tačiau ne per saldi, ne per sentimentali, šiuolaikiška. Fiksuojamos įvairios sąmonės būsenos.“ 
Iš pirmo žvilgsnio tokia kukli ir paprasta plona poezijos knygelė „Alkani sakiniai.“  Tik aštuoniasdešimt keturių puslapių ir perskaityti galima greičiau nei per valandą, tačiau nereikėtų apsigauti, nes poetas keliuose žodžiuose ar sakiniuose sutalpina tokį didelį įtaigumą ir krūvį, kokio kartais nerandi ir  storame romane. Be to, eilėraščiai yra daugiasluoksniai, tad juos reikėtų skaityti daugybę kartų, nes vis atsiveria nauji jo klodai, ir jautiesi tarsi archeologas, atrandantis vis naują ir vis kitokį savaip gražų ir žavų sluoksnį. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad ši Kęsto Sukacko knyga tėra kuklus indėlis į poezijos lobyną, bet jis labai svarbus, nes iš tokių mažų aukso grynuolių yra kalama jos didenybės poezijos karūna.
Nuo kitos savaitės knygą bus galima įsigyti Knygynėlyje, esančiame Seinų g. 12, Lazdijai

Komentarai

Rašyti komentarą

Šis laukelis yra nebūtinas. Tačiau jeigu įvesite, jis bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
Emocijos
:)|(:(:beer::bigsmile:$)8)J):davie:&gt;):glasses::D:love::X:~:O:8):steve::p;)
CAPTCHA
Šis klausimas yra skirtas nustatyti ar tai tikras lankytojas ir apsaugo nuo automatinių šlamsto pranešimų.
Vaizdinė CAPTCHA užduotis
Įrašykite simbolius iš paveikslėlio.