R. Lazauskienė: „Šie žmonės vargiai galvoja apie ateitį“

, Gintarė Šataitė
R. Lazauskienė: „Šie žmonės vargiai galvoja apie ateitį“

Rūta Lazauskienė: „Jauni žmonės, su kuriais dirbu, vargiai galvoja apie ateitį, apie tai, kad jai reikia ruoštis patiems, kad verta pasirūpinti įvairiomis garantijomis“.

Niekur nesimokantis ir nedirbantis jaunimas, deja, nėra naujiena, nors jis nėra paliktas likimo valiai. Nuolat atsiranda institucijų, įstaigų ar tiesiog žmonių, trykštančių entuziazmu ką nors pakeisti tokių jaunuolių gyvenime. Viena iš priemonių – projektas „Atrask save“, įgyvendinamas Lietuvos darbo biržos bendradarbiaujant su Jaunimo reikalų departamentu prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo ir Jaunimo užimtumo iniciatyvos lėšų. Apie šį projektą, savo darbą ir jame sutiktus jaunuolius sutiko papasakoti Jaunimo garantijų iniciatyvos koordinatorė R. Lazauskienė.

 

Kas yra Jaunimo garantijų iniciatyva (JGI)?

Pradėsiu nuo pradžių – jaunimo nedarbas ir neužimtumas šiuo metu yra opi visų ES narių problema. Tai sukelia nemažai finansinių sunkumų kiekvienoje šalyje, nes jauniems ir produktyviems žmonėms yra mokomos išmokos bei į biudžetą nėra surenkami mokesčiai bei pajamos. Jaunimo garantijų iniciatyvoje glaudžiai bendradarbiauja valdžios institucijos, verslininkai, profesinės sąjungos, užimtumo tarnybos, švietimo ir mokymo įstaigos ir pan. O pati jaunimo garantijų iniciatyva – tai 2013 m. balandį ES šalių patvirtinta kovos su jaunimo nedarbu ir neužimtumu programa, į kurią įtraukiami asmenys nuo 15 iki 29 metų amžiaus. Šios programos tikslas, kad visi jaunesni nei 29 metų asmenys per keturis mėnesius nuo formaliojo ugdymo (mokyklos, aukštosios mokyklos ar kt.) baigimo ar tapimo bedarbiais gautų kokybišką darbo pasiūlymą, pasiūlymą tęsti studijas, atlikti stažuotę ar praktiką, pritaikytą prie individualių poreikių ir padėties.

Ar galėtumėte kaip galima tiksliau apibūdinti pas Jus besilankančiuosius?

Kiekvienas projekte sutiktas jaunas žmogus turi savo unikalią istoriją ir požiūrį į dabartinę situaciją. Apibendrinant visiems jiems tinka vienas ar kitas iš toliau pateiktų bruožų. Iki šiol sutikti projekto dalyviai – tai jaunuoliai, kurių gyvenime vienais ar kitais laikotarpiais trūko pastovumo, stabilumo, dėmesio ar pasitikėjimo savimi ar kitais. Šie žmonės vargiai galvoja apie ateitį, apie tai, kad jai reikia ruoštis patiems, kad verta pasirūpinti įvairiomis garantijoms. Dėl vienos ar kitos priežasties jie to nesupranta. Šiandien gerai ir nesuku sau galvos. Jiems, rodos, sunku žengti nors kiek valios pastangų reikalaujantį žingsnį ir, susidūrę su pirmu sunkumu, viską meta, pasitraukia. Kiti net ir nežino, kokios yra galimybės. Stipriai jaučiamas nepasitikėjimas – jei mane kažkas kalbina į kokią veiklą, tai ko iš manęs norės, ko už tai, kad ateisiu, pareikalaus? Nenoriu įsipareigoti. Vieni pareigingi, sąžiningi, garbingai bendrauja, kiti, deja, ne. Daugiausia intravertai, dažnai žema saviverte.

Kokia padėtis Lazdijų rajone? Ar niekur nesimokančių ir nedirbančių jaunuolių mūsų rajone daug?

Pirmą šių metų pusmetį iš seniūnijų gautais duomenimis, Lazdijų rajono savivaldybėje yra 38 Neet'so (NEET – nedirbantis, nesimokantis ir mokymuose nedalyvaujantis jaunimas) apibrėžimą atitinkantys asmenys. Skaičius nuolat kinta, nes žmonės juda erdvėje, keičia savo gyvenimo būdą. Akcentuoju, kad kalbame apie jaunuolius, kurie nedirba, nesimoko ir nėra registruoti darbo biržoje. Lazdijų rajono savivaldybės seniūnijų, soc. darbuotojų ir probacijos darbo dėka skaičius yra palyginti nedidelis.

Kaip surandate tokius jaunuolius? O gal jie suranda Jus?

Tokius jaunuolius surasti padeda bendradarbiai, pažįstami, soc. darbuotojai, kurie realiai sutinka juos kaimynystėje. Buvo atvejis, kai mergina atsivedė draugę. Pakalbinu „įtartinus“ asmenis pati, pvz., jaunuolis vidury darbo dienos kapoja kaimynei malkas – tikėtina, kad gali atitikti projekto dalyvio kriterijus. Platinamos skrajutės kol kas daugiau informacijos duoda suaugusiems, o ne jaunuoliams.

Ar lengva su jais rasti bendrą kalbą?

Ne su visais. Kartais sudėtinga išlaikyti ilgesnį ryšį, susidomėjimą. Bet koks bendravimas yra abipusis darbas, o ne tik pramoga. Bet kokiam rezultatui pasiekti reikalingas darbas, įsipareigojimas, susikaupimas.

Kokias konkrečias paslaugas Jūs teikiate minėtam jaunimui?

Dažniausiai teikiamos paslaugos – informavimas, pokalbis, konsultavimas, išklausymas. Tačiau taip pat tarpininkauju tarp jaunuolių ir TDB ar švietimo įstaigų, organizuoju savanorystę ir panašiai.

Jūsų (JGI koordinatoriaus) funkcijų sąrašas nėra labai trumpas. Ar suspėjate viską atlikti?

Nebūna taip, kad jau viską padariau ir duris uždariau. Čia kaip mokytojas: grįžti namo, o vis galvoji, ką dar to ar kito jaunuolio atveju būtų galima pasiūlyti ar padaryti. Kita vertus, reikia planuoti ir per daug „neapžioti“. Geriau mažiau, bet kokybiškiau.

Ar lengva juos nukreipti į švietimo įstaigą arba darbo vietą?

Deja, darbo vietų rajone nėra tiek jau daug. Jei galėčiau pasiūlyti įdarbinimą, tai projekto dalyvių būtų žymiai daugiau. Aš nesu darbo birža. Kas liečia mokymosi įstaigas, kol kas sutikti jaunuoliai nėra sužavėti perspektyva mokytis. Jei jau labai reikia, tai kuo trumpiau. Ir vėl negalvoja apie ateitį, kad geriau 3 metai profesinėje ir įgyti dvi specialybes, o ne 2–3 mėn. kursai. Jei pabendravęs su manimi jaunuolis nusprendžia eiti į DB, o ne toliau „sėdėti“ tėvams ant sprando, eiti į profesinę, o ne atidirbinėti viešuosius darbus už socialinę pašalpą, manau, kad mūsų susitikimai nenuėjo veltui.

Ar nemanote, kad Jūsų darbo vietos nereikėtų, jei patys jaunuoliai būtų suinteresuoti kažko siekti savo gyvenime?

Geras klausimas. Suinteresuotiems, motyvuotiems ir drąsiems, palaikymą gaunantiems jaunuoliams mano paslaugų nereikia. Savo darbą tam tikra prasme palyginčiau su psichologo, socialinio darbuotojo veikla: padedi tam, kuris jaučiasi netvirtai, nejaukiai, kuriam pritrūksta ryžto, palaikymo, stumtelėjimo, o kartais ir žinių. Deja, tenka įtikinėti, kad tau, žmogau, mano paslaugų reikia ir jos nemokamos.

Mano žiniomis, vienam jaunuoliui skiriamas laiko tarpas – 4 mėnesiai. Kas nutinka po 4 mėnesių, jei jaunuolis taip ir nesuspėjo integruotis nei į darbo rinką, nei į švietimo sistemą?

Nieko ypatingo nenutinka. IVP (individualus veiklos planas) įgyvendintas ir užbaigtas. Pageidautina gražiai išsiskirti ir toliau bendrauti jau ne projekto rėmuose. Jei jaunuolis negavo kokybiško pasiūlymo, aš negavau didesnės algos. Tik tiek.

Spaudoje buvo pasirodžiusi žinutė, kad JGI koordinatorius pas jį besilankančiajam tegali padėti dovanodamas nemokamus lankstinukus ir dalindamas nemokamus patarimus. Kaip galėtumėte pakomentuoti šią poziciją?

Pratęsiu – dar ir saują saldainių galiu duoti nemokamai. O jei rimtai, konsultavimas, patarimas, kitokio požiūrio pateikimas, galimybė išsipasakoti ir būti išklausytam yra brangiai kainuojantys dalykai. Deja, didesnė mūsų visuomenės dalis to dar nesupranta ir nevertina. O jei dar nemokamai, tai visai nereikalinga. JGI koordinatorius gali ir informacijos padėti susirasti, ir tarpininkauti, ir realiai palydėti ieškant tolimesnio kelio gyvenime. Galima ir veiklų įdomių surasti, kurios padės gauti daugiau informacijos rūpimais klausimais. Kaip ir savanorystė – puiki galimybė pasitikrinti save konkrečioje veiklos srityje, gauti patirties, kurios taip reikalauja darbdaviai, – toli gražu nepakankamai vertinama.

Komentarai

Rašyti komentarą

Šis laukelis yra nebūtinas. Tačiau jeigu įvesite, jis bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
Emocijos
:)|(:(:beer::bigsmile:$)8)J):davie:>):glasses::D:love::X:~:O:8):steve::p;)
CAPTCHA
Šis klausimas yra skirtas nustatyti ar tai tikras lankytojas ir apsaugo nuo automatinių šlamsto pranešimų.
Vaizdinė CAPTCHA užduotis
Įrašykite simbolius iš paveikslėlio.