Radiacijos sauga, ką turime žinoti?

Radiacijos sauga, ką turime žinoti?

Asociatyvi nuotr.

Lazdijų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras (VSB) – tai institucija arčiausiai žmonių, visuomenės, teikianti informaciją sveikatos saugojimo klausimais ne tik įvykus nelaimei. Mūsų darbas – prevencija, rūpinimasis žmogaus sveikata. Dažnai tenka lankytis seminaruose įvairiomis  visuomenės sveikatos stiprinimo temomis. Šių metų birželio 30 dieną dalyvavau radiacinės saugos centro (RSC) organizuojamame seminare, pasidalinsiu girdėta informacija.
Cituoju seminare girdėtus RSC direktoriaus A. Mastausko žodžius: „Pasaulis neramus – nieks nežino, koks bus rytojus, todėl visada turime būti pasiruošę viskam, kad gebėtume apsaugoti save ir kitus.“ Dauguma mūsų prisimena įvykusias Černobylio (Ukrainoje) ir Fukušimos (Japonijoje) branduolines avarijas. Žinome, kad tuo metu į aplinką pateko dideli kiekiai radiacinių teršalų. Pasekmės žmogaus sveikatai jaučiamos ir po daugelio metų. Lietuvoje branduolinių avarijų nėra, bet kaimyninėms šalims statant branduolines jėgaines netoli Lietuvos sienų, Lietuva 300 km spinduliu patenka į rizikos zoną. Lietuvoje galime paminėti tik radiologinius incidentus, kai vežami įvairūs apšvitinti kroviniai, metalo laužo gabalai. Mediena, durpės įvežamos iš radiacinių zonų (baltarusiška mediena pigesnė už lietuvišką, bet kyla klausimas – ar verta ją pirkti?) Bet tai pavieniai atvejai – pasienyje vykdoma valstybinė kontrolė ir vagonai su užteršta žaliava grąžinami atgal. 
Dažnai minimi grybai kaip labiausiai radiaciją kaupiančios gamtos gėrybės. Grybai – tarsi kempinė, kaupianti iš aplinkos įvairias medžiagas. Tačiau baimintis juos valgyti nereikėtų. „Radiacinės saugos centras kasmet ištiria apie 400 įvairių rūšių grybų mėginių iš daugiau kaip 20 šalies miškų. Per ilgametę tyrimų praktiką atvejo, kad Lietuvos miškuose augantys valgomųjų rūšių grybai viršytų leistinas normas (600 bekerelių kilograme (Bq/kg)) nebuvo nustatyta. Tiesa, skirtinguose grybuose nustatoma skirtinga tarša. Labiausiai užteršti grybai – raukšlėtieji gudukai, kitaip vadinami kalpokais. Lietuvių pamėgtų baravykų tarša – iki 200 Bq/kg. Mažiausiai radioaktyvių medžiagų sukaupia voveraitės – jose ne daugiau kaip 50 Bq/kg. Svarbu paminėti, jog pirmo virimo metu iš grybų pasišalina 80 proc. radioaktyvių medžiagų.
Modernėjant diagnostinei įrangai žmonės vis dažniau prašo gydytojų, kad šie skirtų pačius šiuolaikiškiausius tyrimus ir netgi pasiruošę už juos mokėti didžiulius pinigus, tačiau dažnai nežino, kad taip gauna net kelerių metų radiacijos dozę.
Didžiausią apšvitą (kai kurių tyrimų duomenimis, apie 50 proc. visos apšvitos) žmogus gauna ne iš rentgeno diagnostinių tyrimų ar atominių elektrinių, bet iš gamtoje esančių jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių (tai kosminė spinduliuotė, pasiekianti Žemę iš kosmoso ir nuo saulės paviršiaus) bei iš Žemės plutoje, statybinėse medžiagose, ore, vandenyje ir maiste bei žmogaus kūne esančių gamtinių radionuklidų.
Dažniausiai gamtinė spinduliuotė nuo žmogaus veiklos nepriklauso, tačiau kartais jo veikla gali turėti įtakos gamtiniam fonui. Tokios veiklos pavyzdys yra kalio trąšų (su daug gamtinio radioaktyviojo kalio) gamyba ir naudojimas. Žmonės, dirbantys ar būnantys šalia didelių kiekių kalio trąšų, gali gauti papildomą apšvitą.
Yra nustatyta leistina apšvita dėl jonizuojančiosios spinduliuotės patalpose, radono kiekio patalpų ore bei geriamajame vandenyje, nustatyta, kokią apšvitą gali patirti lėktuvų įgulų nariai. Siekiant užtikrinti, kad gyventojai negautų daugiau apšvitos dėl radionuklidų, esančių pastatų konstrukciniuose elementuose, yra nustatyti kriterijai (radionuklidų kiekiai), kurių turi neviršyti statybinės medžiagos, naudojamos gyvenamiesiems pastatams statyti. Nuolat atliekami radono patalpose, radionuklidų statybinėse medžiagose ir jų žaliavose, radionuklidų trąšose, kitose medžiagose, kur yra arba gali būti didesni gamtinių radionuklidų kiekiai, tyrimai. Taip pat yra identifikuotos pramonės šakos, kur gamtinių radionuklidų turinčios medžiagos yra naudojamos arba didesni gamtinių radionuklidų kiekiai susidaro kaip gamybos proceso atliekos.
Bene didžiausią gamtinę apšvitą sąlygojantis šaltinis yra radono dujos, esančios žemėje ir galinčios kauptis uždarose patalpose. Radonas yra alfa spinduolis, todėl didžiąją dalį radono spinduliuotės nesunkiai sugeria žmogaus odos paviršius. Kadangi radonas yra dujos, jos į organizmo vidų patenka kvėpuojant, o skilimo produktais iš vidaus švitina žmogų. Pagrindinis radono ir jo skilimo produktų keliamas pavojus susijęs su tuo, kad jis gali sukelti kvėpavimo takų ir plaučių vėžį.
Dirbti su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais Lietuvoje leidžiama tik vyresniems nei 18 metų asmenims. Dirbantiems jaunesniems nei 18 metų asmenims (tai galima daryti tik mokymosi tikslais), dozių ribos yra nustatytos atskirai. 16–18 metų mokiniams ir studentams dozių ribos yra griežtesnės.
Ar visada žinome, kaip elgtis ekstremalioje situacijoje, ar suprantame, kokia grėsmė gali kilti sveikatai?
Radioaktyvios medžiagos kenkia organizmui, veikia kūno ląsteles – jos pažeidžiamos arba žūva. Silpnai pažeistos ląstelės atsinaujina, o stipriai apšvitintos mutuoja, pakinta jų struktūra, pradeda intensyviai nekontroliuojamai daugintis, išplinta į audinius, virsta piktybinėmis vėžinėmis ląstelėmis. Pirmieji organizmo apšvitos simptomai pasireiškia pykinimu, vėmimu, galvos skausmais, plaukų slinkimu, žaizdomis, audinių nekroze, vidaus organų pažeidimu. Pirmiausia pažeidžiami kaulų čiulpai, sutrinka imunitetas. Noriu atkreipti dėmesį, kad kuo jaunesnis organizmas, tuo jautriau reaguoja į radiacinį taršos foną.
Į organizmą patekusios radioaktyvios dalelės nedideliais kiekiais  gali iš jo pasišalinti nespėjusios padaryti didelės žalos. Tačiau kai kurios iš jų linkusios užsibūti organizme. Itin grėsmingas užsibuvimo atžvilgiu yra radioaktyvusis jodas. Jį sugeria skydliaukė – endokrininė liauka priekinėje kaklo dalyje. Žmonėms, kurie gali būti apšvitinti, rekomenduojama išgerti neradioaktyvaus jodo preparatų ir tokiu būdu „užpildyti“ skydliaukę stabiliuoju jodu. Tada skydliaukėje nelieka vietos radioaktyviam jodui.
Radiacija yra skirstoma į išorinę ir vidinę, medicininę ir profesinę, gamtinę ir dirbtinę. Radioaktyvios medžiagos į žmogaus organizmą patenka per orą kvėpuojant, maistą, vandenį, odą. Norint apsisaugoti nuo radiacijos,  reikia vengti apšvitos šaltinių, naudoti apsaugos asmenines  priemones (spec. drabužiai, respiratoriai ir kt.), nenaudoti užterštų maisto produktų ir užteršto vandens. Neiti iš namų – pastatas irgi gali būti kaip apsaugos barjeras. Atsiradus galimybei kuo greičiau evakuotis – išvykti iš užterštos zonos. Gerai nusiprausti odą. Neliesti jokių apšvitintų daiktų. Žmonės yra nuolat veikiami jonizuojančiosios spinduliuotės, kurią skleidžia įvairūs šaltiniai – kosminė spinduliuotė, radionuklidai, esantys grunte, maiste, vandeny, statybinėse medžiagose, radioaktyvios radono dujos, patenkančios į pastatų vidų iš žemės gelmių. Būtina reguliariai vėdinti patalpas, kad pastate nesikauptų radono dujos. Taip pat organizmas veikiamas  jonizuojančiosios spinduliuotės diagnozuojant ligas arba gydant tam tikrus susirgimus. Atliekant dažnesnius rentgenologinius tyrimus, duodama išgerti spec. vaistinio preparato dėl organizmo apsaugos.
Remiantis Lietuvoje galiojančiais teisės aktais, žmogus  negali gauti didesnės apšvitos dozės nei 1 mSv per metus. RSC teko lankytis laboratorijose, kuriose yra moderni aparatūra, nustatanti chromosomų pažeidimus, taip pat gautos radiacijos dozę organizmui. Galimybė pasitikrinti yra visiems nemokamai,  nurodžius motyvuotą svarią priežastį.
Manau, kad ir kokia dramatiška situacija būtų, visuomenė informaciją turi gauti laiku,  nepavėluotai. Kiekvienoje ekstremalioje situacijoje laikas yra vienas iš saugos garantų.
 
Parengta pagal „Seminaro visuomenės sveikatos priežiūros specialistams radiacinės saugos klausimais“ medžiagą ir Radiacinės saugos centro informaciją
Parengė
visuomenės sveikatos priežiūros specialistė
Rima Petrauskienė

Komentarai

Rašyti komentarą

Šis laukelis yra nebūtinas. Tačiau jeigu įvesite, jis bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
Emocijos
:)|(:(:beer::bigsmile:$)8)J):davie:>):glasses::D:love::X:~:O:8):steve::p;)
CAPTCHA
Šis klausimas yra skirtas nustatyti ar tai tikras lankytojas ir apsaugo nuo automatinių šlamsto pranešimų.
Vaizdinė CAPTCHA užduotis
Įrašykite simbolius iš paveikslėlio.