Sausio 13-osios minėjimas Veisiejuose

, Zigmas Pūkelis
Sausio 13-osios minėjimas Veisiejuose
Sausio 13 dieną, praėjusį penktadienį, Veisiejų Santarvės aikštėje įvyko Sausio 13-osios minėjimas. Jo metu buvo prisiminti prieš dvidešimt šešerius metus vykę tragiški įvykiai ir kartu mūsų pasiekta pergalė prieš negailestingą Sovietų Sąjungos karo mašiną bei pagerbti žuvusieji šioje kovoje. 
Dar prieš vidudienį į Veisiejų Santarvės aikštę, šalia miesto seniūnijos, pradėjo rinktis Sigito Gedos gimnazijos mokiniai, Veisiejų technologijos ir verslo mokyklos mokiniai, Veisiejų socialinės globos namų gyventojai, įvairių įstaigų darbuotojai ir tiesiog veisiejiečiai. Kai kas į atlapus buvo įsisegęs neužmirštuoles, kai kas buvo pasipuošęs tautine atributika. 
Iš pradžių jaunieji šauliai pakėlė Lietuvos Respublikos vėliavą, nuskambėjo mūsų šalies himnas ir buvo uždegtas atminimo laužas, kaip simbolis tų šaltų, bet krauju aplaistytų Sausio dienų. Renginio vedėjai, Veisiejų kultūros namų vadovė L. Kvedaravičienė ir jaunasis šaulys V. Černeckas, pasveikino visus susirinkusius į Sausio 13-osios, Laisvės gynėjų dienos, minėjimą. Buvo pabrėžta, kad šiandien susirinkom, kaip ir prieš dvidešimt šešerius metus, ir dar kartą susivienijom bendram tikslui – atiduoti pagarbą Laisvei. Juk Sausio 13-oji – tai didvyriškumo, pasiaukojimo vardan Tėvynės laisvės diena. Buvo klausiama, ar dar pamename tuos, kurie krito vardan laisvės, ar dar pamename tuos, kurie beginkliai stovėjo prieš tankus, ar dar pamename žiaurumą tų, kurie atėjo su ginklu ir bandė iš mūsų Tautos atimti Dievo mums skirtą žemę?
1991 metų Sausio 13-oji istorinė Lietuvos diena, Laisvės gynėjų diena, nusinešusi keturiolika gyvybių. Buvo prisimintos žuvusiųjų, po mirties apdovanotų Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju Kryžiumi, pavardės: Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas, Algimantas Petras Kavoliukas, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Alvydas Matulka, Apolinaras Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus, Vytautas Koncevičius. Jų atminimui prie Veisiejų nepriklausomybės paminklo buvo uždegtos žvakelės, padėta gėlių, o Laisvės gynėjų atminimas pagerbtas tylos minute. 
Renginio vedėjai visiems priminė itin prasmingus ir be galo jautrius poeto J. Marcinkevičiaus žodžius, kurie buvo ištarti atsisveikinant su Sausio 13-osios aukomis Vilniaus Katedros aikštėje 1991 m. sausio 16 dieną: „Nedidelė Lietuva šiomis dienomis vėl tapo didelė. Ją iškėlė ir išaukštino žuvusiųjų didvyriškumas, dvasios stiprybė, laisvės meilė. <...> Mūsų Nepriklausomybės augalas gausiai palaistytas šventu jos gynėjų krauju. Amžinam gyvenimui ant Lietuvos patekėjo jų širdys. Gyvensime, kovosime jų šviesoje...“
Renginio vedėjai visiems padėkojo, kad praėjus ir dvidešimt šešeriems metams po 1991-ųjų kraupių įvykių susirinko pagerbti žuvusiųjų. Visi renginio dalyviai ir žiūrovai draugiškai susikibo rankomis ir vieningai užtraukė: „Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos...“ Jaunimas nuskubėjo prie Skulptūrų parke liepsnojančio Laisvės laužo, kur šoko rateliu, dainavo ir linksmai bendravo. 
Visi buvo vaišinami arbata, turėjo progą vienas su kitu pasikalbėti ir prisiminti tas 1991-ųjų dienas, kai gyvenome iš tiesų prastai materialine prasme, bet buvome tarsi milžinai savo dvasia ir pasiryžimu gyventi laisvai. Ar neverta susimąstyti apie tai, kad, prabėgus daugiau kaip ketvirčiui amžiaus po Sausio įvykių, gyvename materialiai žymiai geriau, bet dažnai dejuojame dėl menkų problemėlių?

Komentarai

Rašyti komentarą

Šis laukelis yra nebūtinas. Tačiau jeigu įvesite, jis bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
Emocijos
:)|(:(:beer::bigsmile:$)8)J):davie:&gt;):glasses::D:love::X:~:O:8):steve::p;)
CAPTCHA
Šis klausimas yra skirtas nustatyti ar tai tikras lankytojas ir apsaugo nuo automatinių šlamsto pranešimų.
Vaizdinė CAPTCHA užduotis
Įrašykite simbolius iš paveikslėlio.