Savaitės komentaras 25 metai nuo pirmųjų Prezidento rinkimų atkurtoje laisvoje Lietuvoje

, Algimantas Mikelionis
Savaitės komentaras   25 metai nuo pirmųjų Prezidento rinkimų atkurtoje laisvoje Lietuvoje
1993 m. vasario 14 d.  įvyko pirmieji Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai atkurtoje nepriklausomoje Lietuvoje. Juose varžėsi du kandidatai – buvęs ambasadorius JAV Stasys Lozoraitis ir buvęs LKP CK I sekretorius Algirdas Brazauskas. Kiti kandidatai Prezidento rinkimuose atsisakė savo kandidatūrų dar iki rinkimų. Vytautas Landsbergis 1993 m. sausio 4 d. per televiziją paskelbė, kad atsisako savo siekio tapti prezidentu Stasio Lozoraičio naudai. S. Lozoraičio rinkimų štabo vadovu buvo Valdas Adamkus.
Rinkimuose dalyvavo 2 012 420 gyventojų, o tai sudarė 78,6 procento rinkimų teisę turinčių gyventojų. Aktyviausi 1993 m. buvo: Birštono, Neringos, Palangos miestai ir Kupiškio, Rokiškio bei Šakių rajonai – juose balsavo daugiau nei 85 procentai balsavimo teisę turinčių piliečių. Algirdą Brazauską labiausiai palaikė Šalčininkų ir Vilniaus rajonai. Juose balsavo atitinkamai 88,9 ir 83,2 procento visų šių savivaldybių rinkimų teisę turinčių piliečių. Už Stasį Lozoraitį daugiausia balsų atidavė Kauno miesto (54,7 procento) ir Kauno rajono (51,5 procento) rinkėjų.
Pagal Lietuvos Respublikos Prezidento miestų ir rajonų rinkimų komisijų protokolus Algirdas Brazauskas surinko 1 211 070 balsų, t. y. 60,1 procento nuo visų dalyvavusiųjų, o Stasys Lozoraitis – 767 437 balsus, t. y. 38,1 procento nuo visų dalyvavusiųjų. Rinkimus laimėjęs Algirdas Brazauskas buvo inauguruotas 1993 m. vasario 25 d.
Tai tiek apie prieš ketvirtį amžiaus įvykusius pirmuosius prezidento rinkimus atkurtoje laisvoje Lietuvoje byloja sausi skaičiai. Tuo metu, sunku patikėti, man buvo tik dvidešimt vieneri metai. Prisimenu vėlų ir šaltoką vasario vakarą, kai su bičiuliu pasiėmę šūsnį šviesaus atminimo S. Lozoraičio plakatų ir kibirėlį klijų su šepečiu vaikščiojome po aptemusius Veisiejus ir ant skelbimų lentų šalia AMB atvaizdų kabinome S. Lozoraičio portretus. Įsivaizduokite, kokie niūrūs buvo laikai mano gimtajame miestelyje, kad nieks, išskyrus kelis vaikinukus, neišdrįso iškabinti laisvojo pasaulio atstovo S. Lozoraičio nuotraukų. Tie  atvaizdai ilgai nekabėjo, nes jau kitą dieną komunistėlių buvo nuplėšti. Įsivaizduoju, kaip jie tada suko galvas, kas gi išdrįso pokomunistinėje (vis dėlto sakyčiau dar komunistėje) aplinkoje taip pasielgti.
Nors dabar A. Brazauskas vaizduojamas kažkokiu ypatingu išminčiumi, už kurio tauta jautėsi kaip už mūro, jo pergalė prezidento rinkimuose tebuvo tęsinys liūdnų įvykių Lietuvoje, kurie prasidėjo 1992 m. rudenį, kai rinkimus į Seimą laimėjo LDDP, kuri nedaug skyrėsi nuo Lietuvos komunistų partijos. Po A. Brazausko pergalės buvę komunistai vėl pakėlė galvas ir pradėjo mūsų valstybėje tvarkytis kaip nori. Kaip žinoma, buvusių komunistų nebūna, jeigu jau kartą tokiu tapai, tai ir liksi juo visą gyvenimą, o ką jau bekalbėti apie A. Brazauską – LKP CK I sekretorių. Visa laimė, kad jis Sąjūdžio metu neužėmė V. Landsbergio posto, nes nepriklausomybę būtume matę kaip savo ausis be veidrodžio. Visi gerai prisimename, kaip auštant Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui AMB kalbėjo, kad reikia neskubėti, laikytis taktikos step by step (agl. žingsnis po žingsnio, o lietuviškai Stepas paskui Stepą). 
Visa laimė, kad 1996 m. Seimo rinkimus laimėjo konservatoriai, o 1998 m. mūsų tauta prezidentu išrinko S. Lozoraičio rinkimų štabo vadovą V. Adamkų. Pastarasis politinio elgesio ir kultūros standartus iškėlė į tokias aukštumas, kad vargu, ar jam kas nors prilygs.

Komentarai

Rašyti komentarą

Šis laukelis yra nebūtinas. Tačiau jeigu įvesite, jis bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
Emocijos
:)|(:(:beer::bigsmile:$)8)J):davie:>):glasses::D:love::X:~:O:8):steve::p;)
CAPTCHA
Šis klausimas yra skirtas nustatyti ar tai tikras lankytojas ir apsaugo nuo automatinių šlamsto pranešimų.
Vaizdinė CAPTCHA užduotis
Įrašykite simbolius iš paveikslėlio.