Savaitės komentaras Didžioji savaitė — rimties ir gilesnių apmąstymų metas

, Algimantas Mikelionis
Savaitės komentaras   Didžioji savaitė — rimties ir gilesnių apmąstymų metas
Atrodo, dar visai neseniai gyvenome tamsos apsiausties metu, kai aštuntą valandą ryto dar būdavo tamsu, o ketvirtą po pietų jau tamsu, o saulės matydavome iš tiesų mažai, lyg kas būtų ją iš mūsų atėmęs ir tik retkarčiais susimylėdavo  parodyti. Pasitaikydavo tokių tamsių dienų, kai dar net gerai neprašvitus pradėdavo temti. Atrodo, dar visai neseniai prekybos centrai buvo prikrauti įvairiausių prekių ir niekučių, bylojančių apie besiartinančias Kalėdas. Nors žmonės vis skundžiasi ir skundžiasi, kad prastai gyvena, bet kasmet skiria vis didesnes sumas kalėdinėms dovanoms. Atrodo, kad norint sužinoti, jog lietuviai nėra tokie vargšai, kaip pasakoja mūsų šalyje, reikėtų dažniau keisti pinigus. Kai litus vertėme į eurus, sužinojome, kad ne taip prastai jau gyvename. Ne tokie vargšai jau esame, kai reikia plačiau atverti pinigines ir didžiosioms metų šventėms. Atrodo, dar visai neseniai pokšėdami petardomis ir fejerverkais pasitikome Naujuosius 2017-uosius vis tikėdami, kad Naujieji tikrai bus geresni už senuosius ir, nors kelias dienas palaukus, viskas klostosi po senovei, žmogus vis tik viliasi, kad jeigu ne šiandien, ne rytoj ar ne poryt – tai jau nuo pirmadienio viskas pradės gerėti tol, kol viskas bus labai gerai. Bet ar kartais pats kasdieninis siekimas ir laukimas vis geresnio meto ir nėra mūsų gyvenimo pagrindinė varomoji jėga? Juk kad ir kiek žmogus pasiekia užsibrėžtų tikslų, po kurio laiko prieš jo akis vėl sušmėžuoja naujas tikslas, link kurio teks irtis su pakilimais ir nuopuoliais, nes juk, kol esi gyvas, privalai judėti vis nenurimdamas, kasdien skubėdamas ir lėkdamas ar po truputį žengdamas.
Reikia pripažinti, kad mes, lietuviai, esame santūrūs ar net rūstūs žmonės, kuriuos sunkoka priversti nusišypsoti, atsipalaiduoti ar priversti svetimoje aplinkoje laisviau elgtis. Bet kai jau susėdame prie bokalo alaus ar butelio stipresnio, tai atsipalaiduojame taip, kad pokštai ir pokalbiai trunka iki ryto ar net pora dienų. Tuomet santūrus ar net rūstus lietuvis tampa linksmu, maloniu ir mielu žmogeliu, kuriam net vidury nakties garsiai užtraukti liaudies dainą kur nors daugiabučio laiptinėje nė motais. Jeigu tai neperauga į priklausomybę ir netampa rimta bėda, trukdančia darbui ir gyvenimui, tuomet tokios akimirkos be rūpesčių tampa tikrai vertingos.
Žinoma, yra ir kitų geresnių būdų ištrūkti iš užburto ir milžinišku greičiu besisukančio gyvenimo rato. Jau nemažai metų visoje respublikoje ir mūsų rajone didėja  sportuojančių ir sveikai gyvenančių žmonių būrys. Ėjimas į sporto klubą, kur po darbo dienos galima ne tik atsikratyti fizinio ir dvasinio nuovargio, bet ir pagerinti nuotaiką, jau nieko nestebina. Juk kas, jeigu ne patys mes, pasirūpins gera fizine ir dvasine organizmo būkle? Malonu pastebėti, kad ne tik visoje respublikoje, bet ir mūsų rajone jau keleri metai  atgimė pasivažinėjimai dviračiu. Gyvename nuostabiame gamtos kampelyje, tad važinėti dviračiais – puikus būdas atsikratyti kasdieninio streso ir maloniai bei prasmingai praleisti laisvalaikį. 
Kaip bebūtų liūdna pastebėti, bet mūsų šalies gyventojai įvairių ligų ir negalavimų pakertami vis ankstyvesniame amžiuje. Ir tai atsitinka žmonėms, kurie iš pirmo žvilgsnio gyveno nekamuojami jokių nusiskundimų. Onkologiniai susirgimai ir širdies–kraujagyslių ligos: infarktai ir insultai, pagrindiniai mūsų šalies gyventojų budeliai. Žinoma, jas lemia ne viena priežastis, bet yra manoma, kad paveldimumas, gyvenamoji aplinka ir gyvenimo būdas yra labiausiai gyvenimo trukmę ir ligas lemiantys faktoriai. Žinoma, ir stresas, kurį galima priskirti prie gyvenimo būdo pasekmių. Stresas namuose, stresas darbe ir, jeigu žmogus neturi hobio, pomėgio ar kokios nors širdžiai mielos veiklos, vargu ar jis nuo streso pabėgs. 
Stresą sukelia vis didėjantis mūsų gyvenimo tempas. Noras uždirbti kuo daugiau pinigų verčia ir daugiau dirbti, ir pervargti. Pinigai išleidžiami tokioms laikinoms materialinėms vertybėms, kaip prabangesnis automobilis, komfortiškesnis būstas, prašmatnesnė apranga ir apavas. Bet juk tai yra laikinos vertybės ir dėl jų tikrai neverta aukoti laiko, poilsio, o juo labiau sveikatos. Vienas žmogus per pietus nesuvalgys dešimties kepsnių, o vienu metu nevilkės dešimties kostiumų. Tad laimingas ne tas, kas turi daugiau pinigų, o tas, kuris turi laiko susitikti su keliais, bet tikrais draugais, paskaityti įdomią knygą, pasižiūrėti gerą filmą ar spektaklį, apsilankyti koncerte ar parodoje. Sakysite, kad ir jie kainuoja. Nesutinku. Lazdijų rajone vyksta daug itin aukšto meninio lygio nemokamų renginių. Jeigu aplankysit bent pusę jų, jūsų laisvalaikis bus labai turiningas.
Vėl girdžiu sakančius: kiek reikia pinigų suruošti velykiniam stalui! O kas sakė, kad tas stalas būtinai turi būti apkrautas aibe prašmatniausių patiekalų? Juk kiek tas žmogus suvalgo: paragauja vieno patiekalo, kito, ir jau sotus. Būkime atviri ir prisipažinkime sau patys, kad didžiausia šventė yra visiems sveikiems ir gyviems kartu susirinkti ir niekur neskubant nerūpestingai pasidžiaugti ir ramiai pabendrauti. Jeigu nuo itin gausaus ir nuo gėrybių lūžtančio stalo priklausytų mūsų gyvenimo kokybė ir sveikata, tuomet viską padarytume, kad jis būtų kuo turtingesnis, bet juk taip nėra. Bent švenčių metu rinkimės ir akcentuokime būtį, o ne buitį.
Kuo toliau, tuo labiau gyvas žmonių bendravimas tarpusavyje tampa vis didesne prabanga. Vis daugiau laiko praleidžiame naršydami internete ir lindėdami „Facebook'e“. Tapome šiuolaikinių technologijų įkaitais, be kurių vargu ar išvertume nors kelias dienas. Važiuodamas autobusu ir matydamas, kaip dauguma žmonių net kelionės metu ne bendrauja tarpusavyje ar žvalgosi pro langą į nuostabius gamtos vaizdus, o naršo internete ir bendrauja „Facebook'e“, negaliu atsidžiaugti, kad dar neturiu išmanaus mobilaus telefono. O ir kas atsitiks, jeigu kokią naujieną sužinosiu kiek vėliau grįžęs namo? Juk tos atakuojančios žinios atima galimybę ramiai pamąstyti. 
Didžiąją savaitę aplankykime geriausius draugus, jeigu su jais neturėsime galimybės susitikti per šv. Velykas, ir neskubėdami pasišnekėkime. Atsiverskime Šv. Raštą ir skaitydami įsigilinkime į Kristaus mirties ir jo priskėlimo prasmę. Pasitikime šv. Velykas aiškiu protu ir švaria siela.

Komentarai

Rašyti komentarą

Šis laukelis yra nebūtinas. Tačiau jeigu įvesite, jis bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
Emocijos
:)|(:(:beer::bigsmile:$)8)J):davie:>):glasses::D:love::X:~:O:8):steve::p;)
CAPTCHA
Šis klausimas yra skirtas nustatyti ar tai tikras lankytojas ir apsaugo nuo automatinių šlamsto pranešimų.
Vaizdinė CAPTCHA užduotis
Įrašykite simbolius iš paveikslėlio.