Savaitės komentaras Netikrų pranašų, pseudožvaigždžių, popso ir pigių blizgučių metas

, Algimantas Mikelionis
Savaitės komentaras   Netikrų pranašų, pseudožvaigždžių, popso ir pigių blizgučių metas
Skaitant straipsnius internete ramybės neduoda įvairios reklamos, pasiūlymai ir brukalai. Ne visus juos gali iš karto išjungti, nes dėmesio jie reikalauja bent kelias sekundes. Ypač populiarūs yra įvairūs tiesiog stebuklingi būdai sulieknėti. Būtų suprantama, jeigu siūlytų atsikratyti nors kelių kilogramų per mėnesį, bet ką čia smulkintis, iš karto griebiamas jautis už ragų – atsikratyk 16 (!) kilogramų per mėnesį ir nė kiek mažiau ir nedelsk! Gerai dar, jeigu tuo susižavėtų tūlas pilietis, sveriantis gerokai per šimtą kilogramų, o jeigu tik septyniasdešimt? Tuomet ir galą nesunku gauti. Šiaip ne taip, išjungus tokio ir panašaus pobūdžio pasiūlymus, visuotinis rūpinimasis jūsų sveikata nesibaigia, nes prasideda žaidimas pavadinimu „Sveika – nesveika“. Eilė straipsnių apie tai, kas sveika jūsų organizmui, o kas – ne. Atrodytų, parašė vieną, na, gerai dar antrą kartą apie kavą, cukrų ar druską ir jau užtektų, bet ne, periodiškai ir gerokai dažniau, nei jūs norėtumėte, tokie straipsniai kartojasi. Kad būtų įdomiau, vienų specialistų nuomone, tie patys produktai valgyti sveika, o kitų – jau ne. Žmogui, kuris neturi savo nuomonės arba ji netvirta, turėtų būti tikras vargas belaužant galvą – ką gi pagaliau valgyti. Gali ištikti net Buridano asilo likimas.
Apskritai skaitant panašaus pobūdžio straipsnius galima susidaryti įspūdį, kad beveik viskas, kas yra skanu, deja, nesveika. Na, mėgsta žmogus saldumynus ir jau, atrodo, ims ir ramia sąžine pasimėgaus šakočiu, tinginiu ar šimtalapiu, bet čia namiškis (dažniausiai žmona) kyšt po nosim straipsnį apie tai, kad cukrus – baltoji mirtis... Žinoma, žmogus saldumynus valgo, bet jau be tokio malonumo ir pasimėgavimo, koks būtų buvęs, jeigu ne žiaurus ir beatodairiškas namiškio išpuolis. Skaitai straipsnius apie nesveikų organizmui produktų aibę ir galvoji, kad velniškai teisi buvo legendinė muzikos grupė „Hiperbolė“ dainuodama: „Jeigu taip pagalvojus gerai / tai labiausiai kenksminga gyventi...“ 
Gyvasis klasikas J. Erlickas dainuoja: „Nes jei vyras yra tikras veršis / būtinai jisai į sceną veršis...“ Tikra teisybė. Beje, yra ir moterų, kurioms nederėtų lipti į sceną, bet apie jas juk taip negražiai nedainuosi ir nerašysi kaip apie vyrus. Juk vyrai seniai įpratę, kad pačios  juos gyvuliais vadina. Tad koks skirtumas, kuo būti: veršiu, asilu ar avinu? Neseniai koncertus buvo surengęs toks scenos asas kaip Kastytis Kerbedis. Menininkas, kurį tikrai drąsiai galima pavadinti tikru dainininku. Atrodo, tiek daug pasiekęs ir neturintis papildomai dar kam nors įrodinėti savo meistriškumo bei minias užburiantis K. Kerbedis galėtų sau leisti pasakyti žymiai daugiau apie žmones, kurie lipdami į sceną daro nusikaltimą, nes tam neturi jokių sugebėjimų. Kastytis labai įdomiai ir subtiliai pasakė apie save: „Aš neturiu balso, turiu tik tembrą.“ Jeigu apie save taip sako toks dainininkas, tai ne veltui norisi paklausti, ką scenoje veikia įvairios pseudožvaigždės ir visokiausių talentų konkursų dalyviai. Juk visi jie ne tik kad balso neturi, bet ir tembro. Tiksliau pasakius, neturi nieko, išskyrus didelę tuštybę ir norą išgarsėti bet kokia kaina.
Todėl ir susiduriame su tokiais paradoksais, kad į tokį renginį, kaip „Prozos ruduo“ Lazdijuose, į kurį atvyksta tikrai geri ir dėmesio verti rašytojai, ateina nedaug žmonių, o į susitikimą su garsiu dainininku suguža pilna salė žmonių. Pasirodo, kiek reikia nedaug, kad provincijoje taptum superžvaigžde: pakanka iš jos išvykti į sostinę, tapti muzikantu ir ten nugyvenus kelis dešimtmečius grįžti atgal. Galima lažintis iš kiek norit, kad jeigu minėtas dainininkas būtų likęs gyventi provincijoje, kaip žvaigždės Lazdijuose jo niekas nevertintų. Nors vargu, ar jis čia gyvendamas būtų mažiau protingas ar apskritai kuo nors blogesnis. Bet ne, reikia tapti vilniečiu, kad Lazdijuose taptum pranašu! Koks paprastas triukas! Ne veltui pačioje svarbiausioje knygoje pasaulyje parašyta: „Savame krašte pranašu nebūsi.“
Žinoma, rajonas turi tokių asmenybių, kurias drąsiai galima pavadinti tikromis žvaigždėmis ir įžymybėmis, nes jos savo darbus daro kukliai ir nesipuikuodamos. Poetą G. Bleizgį jau dabar galima drąsiai pavadinti vienu geriausių Lietuvos poetų. Operos solistą D. Stumbrą, kuris žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje garsiausių pasaulio operų. Štai kur tikros įžymybės ir tikros žvaigždės. Žinoma, jos nėra tokios populiarios, kaip minėtas dainininkas. Pastarasis populiaresnis todėl, kad klausant paprastos ir lengvos jo dainų muzikos ir žodžių nereikia daug mąstyti ar būti specialiai pasiruošus. O skaitant poeziją ar klausant operų reikalingas ne tik specialus pasirengimas, bet ir atitinkamas mąstymo lygis. 
Pseudožvaigždžių, popso ir pigių blizgučių metas dabar yra todėl, kad tokia šiuo metu yra didžioji mūsų šalies visuomenės dalis. Juk lengvo turinio laidos, filmai ar koncertai nereikalauja mąstymo ar gilesnio jų išgyvenimo. Viskas turi būti paprasta kaip dukart du. Prie to labai prisideda ir šiuolaikinės technologijos. Ypač jaunimas, įpratęs prie trumpų žinučių rašinėjimo išmaniuosiuose telefonuose, jau nesugeba skaityti ilgesnio teksto, ką jau kalbėti apie knygų skaitymą. Naudodamasi išmaniomis technologijomis jau užaugo beraščių karta, o kitos dar tik auga. Gali skambėti paradoksaliai, bet ilgą laiką  žmonijos tobulėjimą lėmusios šiuolaikinės technologijos jau duoda nemažai neigiamų pasekmių, kurių ateityje tik daugės.

Komentarai

Rašyti komentarą

Šis laukelis yra nebūtinas. Tačiau jeigu įvesite, jis bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
Emocijos
:)|(:(:beer::bigsmile:$)8)J):davie:>):glasses::D:love::X:~:O:8):steve::p;)
CAPTCHA
Šis klausimas yra skirtas nustatyti ar tai tikras lankytojas ir apsaugo nuo automatinių šlamsto pranešimų.
Vaizdinė CAPTCHA užduotis
Įrašykite simbolius iš paveikslėlio.