Savaitės komentaras Padangių asas Jurgis Kairys prabilo apie nostalgiją sovietmečiui

, Algimantas Mikelionis
Savaitės komentaras   Padangių asas Jurgis Kairys prabilo apie nostalgiją sovietmečiui
Šio mėnesio 7 diena tapo labai svarbia ir simboliška data. Daugelis iš mūsų, ko gero, į ją net neatkreipėme dėmesio, jau nekalbant apie platesnes diskusijas spaudoje ar televizijoje ir radijuje. Rugpjūčio 7 dieną susilygino du laikotarpiai: pragyventi okupuotoje Lietuvoje ir laisvoje ir nepriklausomoje Lietuvos valstybėje. Susumavus tarpukario Lietuvos dvidešimt dvejus laisvės metus ir nuo Kovo 11-osios atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės dvidešimt aštuonerius laisvės metus, gauname jau penkiasdešimt laisvėje praleistų metų. Šiuos du laikotarpius vieną nuo kito atskyrė pusė amžiaus trukusi sovietinė okupacija.
Nors kai kas teigia, kad į praeitį per daug žvalgytis neverta, bet tai daryti tikrai reikia, nes istorijos nežinantys žmonės kartoja tas pačias klaidas. Juk ne veltui sakoma, kad istorija mėgsta kartotis. Turbūt net neverta eilinį kartą aiškinti, jog mūsų vis dar atsiliekantis nuo demokratiškų ir laisvų Vakarų šalių pragyvenimo lygis yra penkiasdešimt metų trukusios sovietinės okupacijos pasekmė. Juk 1918 m. vasario 16-ąją paskelbta nepriklausoma Lietuvos Respublika per dvidešimt dvejus savo gyvavimo metus pasiekė gana aukštą išsivystymo lygį. Tuo metu mūsų valstybės pragyvenimo lygis niekuo nenusileido Suomijai, Danijai ar Olandijai. Tik mums labai nepasisekė, nes mūsų geopolitinė padėtis buvo žymiai prastesnė už minėtų valstybių. Lietuva atsidūrė tarp dviejų nusikalstamų režimų – fašizmo ir komunizmo. Jeigu suomiai, danai ir olandai po II pasaulinio karo atgavo nepriklausomybę ir galėjo be jokių trukdžių vystyti rinkos ekonomiką ir kurti savo valstybių gerovę, tai Lietuvos laukė penkiasdešimt metų trukusi sovietinė okupacija. Sovietinė valdžia iš savininkų atėmė turtą, iš ūkininkų buvo atimti ūkiai su žeme ir gyvuliais, o visi masiškai žiauria prievarta suvaryti į kolchozus. Daug žmonių, pasipriešinusių sovietiniam režimui, buvo tardoma, kankinama, kalinama, žudoma ir ištremta į gyvenimui netinkamus sovietinės šalies plotus. Mūsų tautos didvyriai partizanai beveik dešimt metų įnirtingai ir aršiai priešinosi okupantų kariuomenei. Žmonės nukentėjo vien dėl to, kad mylėjo savo tėvynę ir laisvę. Neverta eilinį kartą kartoti kraupių mūsų okupacijos skaičių. Geriau pasakyti, kad jeigu ne sovietinė okupacija, šiuo metu Lietuvoje gyventų 5–6 milijonai gyventojų ir apie jokią emigraciją net nebūtų kalbų. Dar daugiau, savo ekonominiu, pragyvenimo ir išsivystymo lygiu ne tik nenusileistume šimtametes demokratijos tradicijas turinčioms valstybėms, bet gal jas ir lenktume.
Kai kas teigia, kad sovietmečiu Lietuvoje buvo pristatyta daugiabučių, gamyklų, fabrikų ir kitų reikalingų pastatų, bet juk gerai žinome, kokios prastos kokybės ir kokie neišvaizdūs griozdai buvo šie sovietinės statybos pavyzdžiai. Nepriklausoma Lietuvos valstybė pati būtų pasistačiusi viską, ko reikia, ir būtume be jokio vargo apsiėję be „broliškosios“ SSSR monstrų. Jeigu kas nors vis dar garbina sovietmetį ir apimtas raudonosios amnezijos vis kartoja „prie ruso buvo geriau“, galima priminti dviejų Vokietijų – VFR ir VDR – pavyzdį. Vokietijos federacinė respublika, kuri per karą buvo visiškai sugriauta, dėl rinkos ekonomikos tapo viena labiausiai ekonomiškai išsivysčiusių valstybių pasaulyje, o Vokietijos demokratinė respublika, kurią po savo sparneliu priglobė SSSR, nuo vokiečių iš vakarų visomis prasmėmis beviltiškai atsiliko. Dar daugiau, net praėjus beveik trisdešimčiai metų po Vokietijos susivienijimo, rytinė šios šalies dalis niekaip negali pasivyti vakarinės dalies. Galima pateikti ir Šiaurės bei Pietų Korėjos pavyzdį.
Kai apie nostalgiją sovietmečiui prabyla menkai išsilavinę ar sovietmečio dvasia auklėti žmonės ar privilegijomis sovietmečiu mėgavęsi komunistų partijos vadai, gal ir nieko keisto, bet praeitą savaitę, ko gero, pats garsiausias mūsų lakūnas, akrobatinio skraidymo meistras ir čempionas Jurgis Kairys prakalbo apie ilgesį už nepriklausomą Lietuvą „teisingesniam“ sovietmečiui: „Paskutinį kartą čempionatuose dalyvavau 2009-aisiais ir 2011-aisiais. Parvežiau medalius ir pamačiau, kad to nebereikia daryti. Įdedi daug darbo, o kam to reikia? Lietuvos žmonėms, draugams, artimiesiems? Kalbant apie sporto institucijas, iš jų – jokios pagalbos. Sovietmečiu niekada taip nebuvo. Kažkuriam vienam Lietuvos prezidentų pasakiau, kad sovietmečiu viskas buvo daug profesionaliau ir atsakingiau, didesnis supratimas. Nesu girdėjęs, kad atstovaučiau Lietuvai ir mane palaikys. Tuomet kam man to reikia? Kam man draskyti savo sveikatą, kažką įrodinėti?“ – nuoskaudas liejo lakūnas. Išgirdusi šias padangių aso mintis viena geriausių Lietuvos žurnalisčių Rita Miliūtė prabilo apie tai, kad galimai J. Kairys galėjo būti KGB agentas slapyvardžiu Medvėgalis. Ši žurnalistė savo „Facebook'o“ paskyroje atkirto J. Kairiui: „Teisybė, matyt, buvo iki 1990 m., kuomet pilotai iš okupuotos Lietuvos galėjo vykti į varžybas Vakarų šalyse, o atgal parveždavo duomenis KGB, kada leidžiasi ir kyla F-15, F-16 ir „Harrier“. Žurnalistė taip pat pasidalino ir KGB pažymų nuotraukomis. Šį atvejį netrukus pakomentavo ir  dviem KGB dokumentais pasidalijo Seimo narys, istorikas A. Anušauskas: „Rita Miliūtė, komentuodama akrobatinio skraidymo čempiono Jurgio Kairio keistoką nostalgiją dėl sovietmečiu puoselėtos sportinės aviacijos, yra visiškai teisi. Ir ne tik dėl to, kad pilotai buvo naudojami šnipinėjimui (pateikiu panašų dokumentą). Visa tuometinė sistema buvo pajungiant militarizmui parengti kuo daugiau pilotų, kuo daugiau vairuotojų sunkiajai technikai (tankams)... Sportas – tik priedanga.“ 1986 m. pažymoje, surašytoje rusų kalba, minimas agentas Medvėgalis. Tais metais KGB agentas Medvėgalis sportininkų komandos sudėtyje dalyvavo aukštojo pilotažo varžybose Anglijoje, o grįžęs pateikė informacijos apie toje šalyje esančius karinius objektus. Varžybos vyko South Cerney karinių oro pajėgų bazėje. Maždaug už 5–6 km nuo jos, Fairforde, kaip rašoma dokumente, buvo įsikūrusi NATO karinė bazė. KGB pažymoje nurodyta, kad prie dokumento pridedamos iš oro varžybų metu padarytos karinių objektų fotografijos, žemėlapiai.
Ar tik lakūno J. Kairio nostalgija sovietmečiui ir neatsirado prisimenant šaunius jaunystės laikus, kai būdavai išskirtinis, nes galėdavai ne tik išvykti į tuomet taip vadinamas kapitalistines šalis, bet ir jose varžytis. Okupuotos Lietuvos istorijoje daug kitokių pavyzdžių, kai sportininkams tremtiniams ar sportininkams tremtinių vaikams būdavo amžiams užvertos durys į SSSR rinktines, nes juos sovietinė valdžia bijodavo išleisti į užsienį. R. Miliūtė ir A. Anušauskas įrodo, kad vykti į užsienį sportininkai galėdavo ne už gražias akis ir ne už ačiū. Už tai reikėdavo tarnauti KGB. Sovietinis saugumas veltui privilegijų nedalindavo. Kam jau kam, bet tokiam žinomam ir garsiam lakūnui kaip J. Kairys prisiminti sovietinius laikus su nostalgija yra nepadoru, nes kaip galima lyginti gyvenimą okupuotoje ir laisvoje Lietuvoje. Ar galima lyginti vergą su laisvu žmogumi?

Komentarai

Išgirdusi šias kalnų ožio

Išgirdusi šias kalnų ožio mintis viena geriausių Lietuvos žurnalisčių Rita Miliūtė prabilo apie tai, kad galimai V.Landzbergis galėjo būti KGB agentas slapyvardžiu Ožys. Ši žurnalistė savo „Facebook'o“ paskyroje atkirto V.Daunauskinei: „Teisybė, matyt, buvo iki 1990 m., kuomet ožiukai iš okupuotos Lietuvos galėjo vykti į čempionatą Vakarų šalyse, o atgal parveždavo duomenis KGB,ABC, kada leidžiasi ir kyla N-15, M-16 ir „CHujarrier“. Žurnalistė taip pat pasidalino ir KGB pažymų nuotraukomis. Šį nuotrauka su ožiu V,Landzbergu yra labai chariznmatiška....

Rašyti komentarą

Šis laukelis yra nebūtinas. Tačiau jeigu įvesite, jis bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
Emocijos
:)|(:(:beer::bigsmile:$)8)J):davie:>):glasses::D:love::X:~:O:8):steve::p;)
CAPTCHA
Šis klausimas yra skirtas nustatyti ar tai tikras lankytojas ir apsaugo nuo automatinių šlamsto pranešimų.
Vaizdinė CAPTCHA užduotis
Įrašykite simbolius iš paveikslėlio.