Savaitės komentaras Po šeštadienio melodramos socdemų gretos tapo gerokai švaresnės

, Algimantas Mikelionis
Savaitės komentaras   Po šeštadienio melodramos socdemų gretos tapo gerokai švaresnės
Jau net neprisimenu, kiek metų nežiūriu televizoriaus. Tiesa, per kompiuterį pasižiūriu nacionalinės Lietuvos televizijos žinias ir politinių diskusijų laidas, bet taip vadinamų komercinių televizijų kanalų populiarių laidų nematęs jau labai seniai. Juk iš tikrųjų – ką ten žiūrėti? Intelektualių laidų ir su žiburiu nesurasi, nes dominuoja pačiam žemiausiam masiniam skoniui pataikaujančios „Kakadu“ ir „TV pagalbos“ stiliaus laidos, o tokias žiūrėdamas žmogus tik kvailėja. Deja, didelė mūsų visuomenės bėda, kad atsiranda daug tokias laidas žiūrinčių žmonių. Tai tik byloja apie žemą mūsų visuomenės protinio išsivystymo lygį.
Vieną vakarą sulaukiau pažįstamo SMS žinutės: „Ar šiemet dalyvavai renginyje poetinis Druskininkų ruduo?“ Atsakiau, kad teko būti šiame renginyje spalio 6 d., penktadienį. Poetinis Druskininkų ruduo šurmuliavo kurorte ne tik minėtą penktadienį, bet ir po to, šeštadienį. Tai aukščiausio meninio lygio renginys, kuriame dalyvauja patys geriausi poetai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. Jo metu vyksta įvairios diskusijos, per metus išleistų knygų pristatymas, eilėraščių skaitymai, taip pat neformalios diskusijos prie kavos puodelio ar ko nors stipresnio taurės. Bet šiuo atveju ne apie tai. Pasirodo, šeštadienį rusakalbis latvių poetas perskaitė savo eilėraštį, pilną keiksmažodžių. Na, atrodytų, kas čia keisto? Poezija, kaip ir visa literatūra, yra gyvenimo dalis ir joje pasitaiko keiksmažodžių, kaip ir kasdieniniame gyvenime. Be to, reikia būtinai žiūrėti, iš kokio konteksto minėtas eilėraštis paimtas. Nenustebino, kai tas pats pažįstamas papasakojo, kad apie šį poetinio Druskininkų rudens epizodą reportažą parodė laida „Kakadu“. Na, koks laidos lygis, toks ir reportažas. Kas juokingiausia visoje šioje istorijoje, kad šį renginio epizodą pakomentavo ne koks nors poetas ar renginyje dalyvavęs apžvalgininkas R. Sadauskas-Kvietkevičius, kuris ne vienerius metus rašo apie šį renginį ir jį fotografuoja, ar profesionalus literatūros kritikas, bet... kur buvus, kur nebuvus – pažįstama žurnalistė (ta pati, kuri niekuomet nesikeikia)! Pasirodo, ji gali komentuoti net poeziją! Tai bent talentas – nusimanantis absoliučiai visose srityse! Na, bet ar reikia stebėtis? Kokio lygio laida, kokio lygio reportažas, tokio lygio ir komentatorius, ir jo komentaras. Kaip čia neprisiminti man pačiam nutikusios istorijos. Kai parašiau ir prestižinėse Lietuvos leidyklose išleidau du romanus, pagrįstai pradėjau vadinti save rašytoju. Tai buvo ne kokie nors į knygas panašūs dalykai, neturintys nieko bendro nei su knygomis, nei su literatūra. Apie tokius niekalus mielai rašo laikraštis „Lazdijų žvaigždė“, kuriame dirba pažįstama žurnalistė. Apie jos rašomus absurdus ir pramanus ne sykį teko rašyti pačiam, tad nieko keisto, kad ne kartą teko patirti minėtos ponios rūstybę. Jos „Facebook'o“ paskyroje buvau išvadintas rašytoju grafomanu. Na, žmogus net nesugeba atskirti tikro rašytojo nuo grafomano, o televizijos laidoje pasisako apie poeziją... Absurdo viršūnė! Bet bandydama sumenkinti mano kūrybą pati apsijuokė. Iš kišenės išsiėmęs asmeninį Lietuvos rašytojų sąjungos nario pažymėjimą kvatoju pažįstamai žurnalistei į veidą. Pridursiu, kad į šią sąjungą priimami asmenys, parašę mažiausiai du aukšto meninio lygio kūrinius. Tai eilinė pamoka visiems, kad niekada iš anksto nereikia nuvertinti rimto kito žmogaus darbo.
Jau kurį laiką Lietuvos politinėje padangėje teko stebėti ne vienos ir net ne kelių dalių spektaklį. Šio spektaklio režisierius nežinomas, bet pagal vaidinimo ilgumą galėtume spėti, kad tai pats genialusis E. Nekrošius. Tik kad pastarasis vargu ar užsiimtų jo statymu, nes aktoriai labai jau prasti ir nusenę. Vargu, ar jie yra aukštesnių sugebėjimų nei klojimo teatro aktoriai. Vis dėlto Lietuvoje veikia įvairaus lygio teatrai, tad reikia dėl viso pikto išvardinti aktorių pavardes, kad režisierius pritrūkęs kadrų spektakliui žinotų, ko ieškoti: G. Kirkilas, A. Butkevičius, J. Bernatonis, R. Šalaševičiūtė, I. Šiaulienė, A. Palionis, A. Skardžius, R. Sinkevičius ir A. Vinkus. Žvelgiant į aktorių pavardes taip ir peršasi spektaklių ir filmų pavadinimai, kuriuose jie atliktų pagrindinius vaidmenis: „Antano skrydis virš gegutės lizdo“ (A. Vinkus), „Demagogo ruduo“ (G. Kirkilas), „Sugedęs prietaisas“ (A. Butkevičius), „Žemyn nuo skardžio“ (A. Skardžius), „Damos su geležinėmis kaukėmis“ (R. Šalaševičiūtė ir I. Šiaulienė). 
Juokai juokais, bet reikia pastebėti, kad po šeštadienio socdemų partijoje tapo gerokai švariau ir sumažėjo naftalino tvaiko. Iš pirmo žvilgsnio net sunku patikėti, kad tokie patyrę socialdemokratai įvarė save į kampą ir jau neturėjo kitos išeities, kaip pasitraukti iš partijos. Antraip būtų išmesti. Tik A. Vinkus, pakilęs į tribūną, dar kažką neaiškiai ir nerišliai vebleno, o pensininkų motina V. Blinkevičiūtė, atsistojusi prie jo, beviltiškai įkalbinėjo grįžti, kol galų gale apsiverkė.
Niekada nebuvau socialdemokratų gerbėju – visuose ligšioliniuose rinkimuose balsavau tik už dešiniąsias politines partijas ir ateityje ketinu taip elgtis, bet negaliu nenukelti savo kepurės su snapeliu prieš G. Palucką ir jo bendražygius, kurie buvo tvirti ir pademonstravo nuoseklumą, kurie parodė, kad partija ne troleibusas (kada nori įlipi, kada nori išlipi), kurie parodė, kad partijos statutas galioja net tokiems partijos mamutams, kaip buvę jos pirmininkai G. Kirkilas ir A. Butkevičius ar buvęs ministras J. Bernatonis. Kaip ten bebūtų, bet socdemų partijai šis sprendimas buvo būtinas kaip gurkšnis šviežio oro. Pasirodė, kad ir socdemai turi sveikos savigarbos – skyriai nusprendė, kad koalicija su „žaliais valstiečiais“ nėra galima, nes pastarieji daro su socdemais, ką nori, ar net iš jų tyčiojasi. Kam reikia būti koalicijoje, jeigu joje būni tik dėl akių ir negali įgyvendinti savo politinės programos? 
Nepykite, ponai, išėjusieji iš socdemų partijos, ir gerbiamas Antanai, bet šį kartą lošėte prastai ir apgailėtinai pralaimėjote, nes parodėte, kad valdžia jums svarbiau už partiją ir kairiąsias vertybes. Visi išvydo, kad jūsų užpakaliai suaugo su kėdėmis, o pastarosios jau tapo jūsų kūnų dalimis. Ir nors pats didžiausias demagogas G. Kirkilas vis dar bando išlaikyti gerą miną prie prasto žaidimo, bet gerai matyti, kad ir koks gudrus ir suktas jis bebūtų, šįkart beviltiškai pralošė. Taip, po dvejų metų išėjusieji galės į socdemų partiją sugrįžti, bet ar kas nors jų lauks ir priims atgal? Laikrodis tiksi ne jų naudai.

Komentarai

Rašyti komentarą

Šis laukelis yra nebūtinas. Tačiau jeigu įvesite, jis bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
Emocijos
:)|(:(:beer::bigsmile:$)8)J):davie:>):glasses::D:love::X:~:O:8):steve::p;)
CAPTCHA
Šis klausimas yra skirtas nustatyti ar tai tikras lankytojas ir apsaugo nuo automatinių šlamsto pranešimų.
Vaizdinė CAPTCHA užduotis
Įrašykite simbolius iš paveikslėlio.