Savaitės komentaras Pusantrų metų iki prezidento rinkimų: realūs tik du kandidatai

, Algimantas Mikelionis
Savaitės komentaras   Pusantrų metų iki prezidento rinkimų: realūs tik du kandidatai
Kiekvieną rudenį ateina tas sumautas ir velniškai nemalonus metas, kai lauke jau pakankamai vėsu, o daugiabučiuose radiatoriai dar šalti. Telieka liūdnai žvelgti į kambario termometrą, kuris terodo penkiolika ar šešiolika laipsnių Celsijaus. Tuomet, kad ir kiek rūbų apsirengtum ir „apsikūtotum“, vis tiek būna nemalonu, nes sėdint ir žiūrint pro langą ar į kompiuterį šaltis nenumaldomai skverbiasi į kūną ir verčia nemaloniai žvarbti. Bet išaušta eilinė iš pirmo žvilgsnio nei kiek neypatinga diena, kai radiatoriai sušyla ir tampa malonu rankomis juos čiupinėti. Tuomet tikiesi, kad po kambarį netrukus pasklis maloni šiluma. Deja, ne viskas būna taip paprasta ir gera, kaip tikiesi. Kad nebūtų per daug gerai, iš pradžių šilę radiatoriai atvėsta iki nabašniko užpakalio temperatūros, ir kambario termometras pakilęs vienu laipsniu Celsijaus sustoja vietoje. Taip ir norisi paklausti garbių ponų, kodėl mus mažutėlius taip baudžiat? Juk vis tiek už šildymą nulupsit nemažai, tad sutiktume pridėti dar vardan laipsnio kito Celsijaus. Skambinu į katilinę ir klausiu, ar radiatoriai negali būti šiltesni, bet man atsako, kad pagal lauke esančią oro temperatūrą – ne. O juk už tai iškelčiau „Šilumos tinklų“ vėliavą šalia savo namo. Tad belieka atsidarius langą sušukti: nusišypsok mums, „Šilumos tinklų“ direktoriau!
Nors dabar rūpi tokie žemiški reikalai kaip radiatoriaus šiluma, bet nereikia pamiršti ir svarbių visai valstybei klausimų. Neseniai naujienų portalo „Delfi“ užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Sprinter tyrimai“ atliko apklausą, kuri parodė, kaip visuomenė balsuotų už politikus ir visuomenės veikėjus Lietuvos prezidento rinkimuose. Apklausoje pirmauja premjeras S. Skvernelis, kurį palaiko 13,5 procento apklaustųjų. Antroje vietoje atsidūrė  ekonomistas G. Nausėda. Už jį pasisakė 9,9 procento apklaustųjų. Trečias liko Kauno meras V. Matijošaitis, kurį prezidento poste norėtų matyti 9 procentai apklaustųjų. Už šio trejetuko rikiuojasi buvęs Europos Sąjungos ambasadorius Rusijoje V. Ušackas, kurį palaiko 7,5 procento apklaustųjų. 7,2 procento respondentų balsuotų už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderį R. Karbauskį, 6,2 procento – už europarlamentarę V. Blinkevičiūtę, 4,5 procento – už Seimo narę I. Šimonytę. Nors šioje apklausoje dar paminėti A. Guoga, R. Dargis, Ž. Pavilionis, A. Tapinas, A. Butkevičius, R. Šimašius, P. Auštrevičius, bet už kiekvieną iš jų pasisakė mažiau kaip 4 procentai apklaustųjų. Nors tai visiškai nereiškia, kad artėjant prezidento rinkimams, jie neturėtų juose jokių šansų. Pusantrų metų vis dėlto nemažas laiko tarpas. Per jį tikrai yra galimybių nemenkai užauginti savo populiarumą.
Kaip besvarstytume ir bediskutuotume iš šios dienos perspektyvos, vis dėlto didžiausius šansus 2019 m. gegužės mėnesį tapti Lietuvos Respublikos prezidentu turi du kandidatai: premjeras S. Skvernelis ir Kauno meras V. Matijošaitis. Iš pirmo žvilgsnio daugiau šansų tapti prezidentu turi premjeras S. Skvernelis, nes už jį pasisakė 4,5 procento daugiau respondentų nei už Kauno merą V. Matijošaitį. Be to, būdamas premjeru S. Skvernelis turi žymiai daugiau galimybių būti matomas nacionaliniu mastu. Juk vien kiek kartų premjeras šmėžuoja ar pasisako įvairiais klausimais televizijos žiniose, politinių diskusijų laidose ir kitur. Taip pat premjero rankose yra galimybė daryti tokius sprendimus, dėl kurių didėtų alga, pensijos ar įvairios socialinės išmokos. Bet lazda turi du galus. Iš vienos pusės būdamas premjeru S. Skvernelis turi jau minėtus privalumus, bet iš kitos pusės – jis yra gana pažeidžiamas. Visos premjero klaidos, nevykę pasisakymai ar kiti prasti žingsniai yra labai gerai matomi ir sulaukia didelės kritikos nacionaliniu mastu. Taip pat jis atsako už įvairių valstybės planų įgyvendinimą. Nepasisekus premjeras turi už tai atsakyti populiarumo smukimu. Be to, visuomenė premjerą S. Skvernelį sieja su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kurios sprendimai (draudimai) sulaukia didelės visuomenės kritikos.
Nors antroje vietoje šioje apklausoje liko ekonomistas G. Nausėda, vargu, ar jis bus realus kandidatas į prezidentus. Jo pavardę apklausiamieji greičiausiai paminėjo iš inercijos. Be to, G. Nausėda gana dažnai ramiai ir santūriai pasisako apie visuomenėje ir ekonomikoje vykstančius procesus. Tai daro be jokios atsakomybės už savo ištartus žodžius. Pats neužima tokių pareigų, kurios būtų gerai matomos visuomenės, ir už tai jį būtų galima kritikuoti. Taip pat jis nėra politikas, o tai mūsų visuomenė vertina labiau teigiamai.
Trečią vietą šioje apklausoje užėmęs Kauno meras V. Matijošaitis šiuo metu yra realiausias kandidatas mesti iššūkį kovoje dėl prezidento posto premjerui S. Skverneliui. Kauniečiai jau senokai kalba, kad po ilgų nesėkmingo konservatorių vadovavimo metų pagaliau jų miestas atsidūrė patikimo šeimininko rankose. Apskritai negalima nepastebėti, kad didelei visuomenės daliai patinka ne tuščiai politikuojantys politikai, o pragmatiški ūkininkai, kurie ne tik pažada, bet ir padaro konkrečius darbus. Nors anksčiau V. Matijošaitis ir neplanavo dalyvauti prezidento rinkimuose, pastaruoju metu jo nuomonė ne tokia kategoriška. Ją galėjo pakeisti tikrai geras populiarumas. Eidamas į prezidento rinkimus jis galės sakyti: sutvarkiau Kauną, sutvarkysiu ir Lietuvą.
Tik už trejetuko įsitaisę apklausoje dalyvavę V. Ušackas ir R. Karbauskis realių šansų 2019 metais tapti Lietuvos prezidentu neturi. Nors V. Ušackas yra įvardijamas kaip galimas TS–LKD kandidatas minėtuose rinkimuose. Žymiai geresnis konservatorių kandidatas būtų Ž.Pavilionis, bet neaišku, ar ši kandidatūra tiks G. Landsbergiui ir jam pataikaujantiems šios partijos politikams. Kaip politikas savo lygiu Ž. Pavilionis yra dviem galvom aukštesnis už G. Landsbergį, o pastarajam tai vargu ar patinka. „Žaliųjų valstiečių“ vadas R. Karbauskis, nors ir užėmė šioje apklausoje neprastą vietą, bet yra vienas labiausiai nemėgstamų politikų. Vienoje apklausoje jį nepalankiai įvertino net 51,2 procento rinkėjų.
 
P. S. Praėjusiame „Dzūkų žinių“ numeryje, savaitės komentare „Rudeninė Lazdijų konservatorių ir socdemų meilė“ įsivėlė klaida. Rašoma, kad J. Ražukienė išrinkta Lazdijų TS–LKD pirmininko pavaduotoja. Iš tikrųjų J. Ražukienė nėra Lazdijų TS–LKD pirmininko pavaduotoja.

Komentarai

Rašyti komentarą

Šis laukelis yra nebūtinas. Tačiau jeigu įvesite, jis bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
Emocijos
:)|(:(:beer::bigsmile:$)8)J):davie:>):glasses::D:love::X:~:O:8):steve::p;)
CAPTCHA
Šis klausimas yra skirtas nustatyti ar tai tikras lankytojas ir apsaugo nuo automatinių šlamsto pranešimų.
Vaizdinė CAPTCHA užduotis
Įrašykite simbolius iš paveikslėlio.