Savaitės komentaras Šimtosios nusikalstamo bolševikų perversmo metinės

, Algimantas Mikelionis
Savaitės komentaras   Šimtosios nusikalstamo bolševikų perversmo metinės
Praėjusios savaitės ketvirtadienį, lapkričio 9 d., ryte užėjau į savo mėgstamą prekybos centrą nusipirkti pusantro litro (ne to, apie ką jūs pagalvojote) vandens ir pirmą kartą šiais metais išgirdau angliškai skambant kalėdines dainas, taip vadinamus „džinglbelzus“. Iki didžiausios metų šventės dar beveik nepilni du mėnesiai, o kalėdinės melodijos, nori tu to ar ne, verčia galvoti apie Kalėdas ir, savaime aišku, sufleruoja ir pataria dairytis dovanų. Kartu iškyla ir prisiminimai iš vaikystės, kai sovietmečiu Kūčių ir šv. Kalėdų dienomis nebuvo laisvadienių, reikėjo eiti į mokyklą, o tėvams – į darbą. Tokias Kalėdas mielai prisimeni, nes uždraustas vaisius – labai saldus.
Per sovietinės Lietuvos ir Maskvos televizijų kanalus būdavo transliuojamos nuobodžios, pilkos ir prėskos programos. Kas kita laukdavo tų, kurie gyveno netoli Lenkijos ir turėjo galimybę matyti šios šalies televizijos du kanalus. Žiūrėdami Lenkijos televiziją suprasdavome, kad kaimynams šv. Kalėdos – pati svarbiausia metų šventė. Būdavo rodomi itin įdomūs vaidybiniai „supuvusių“ Vakarų produkcijos filmai. Man ir kitiems mokiniams itin patikdavo garsiojo amerikiečio Volto Disnėjaus animaciniai filmukai. Dėl pastarųjų daug kas apsimesdavo sergą, kad tik galėtų per Kalėdas likti namuose ir mėgautis šventine Lenkijos televizijos kanalų programa. O kur dar įvairūs aukščiausio meninio lygio lenkų ir Vakarų šalių atlikėjų ir muzikos grupių koncertai. Tas pats laukdavo ir įsijungus Lenkijos radijo programas. Iš jų išsiskirdavo trečia Lenkijos radijo programa – „trujka“. Per pastarąją pirmą kartą išgirdau geriausių ir garsiausių taip vadinamų kapitalistinių šalių muzikos grupių ir atlikėjų legendinius ar kiek mažiau žinomus kūrinius.
Jeigu šiuo metu į Lenkiją daug kas važiuoja norėdamas nusipirkti pigesnių prekių, tenkindami savo materialinius poreikius, tai anksčiau, žiūrėdami Lenkijos televiziją ir klausydami šios šalies radijo, praturtindavome savo dvasinį ir intelektualinį pasaulį. Taip pat gerai išmokome lenkų kalbą. Kaip žinia, ką išmoksi, ant pečių nešioti nereiks. Iš tikrųjų Lenkijos televizija ir radijas buvo ne tik langas į platesnį kultūrinį pasaulį, bet ir langas į atviresnę, kiek tai įmanoma socializmo sąlygomis, visuomenę. Laikai pasikeitė, bet vien dėl to, kad Lenkijoje gyvena beveik keturiasdešimt milijonų žmonių ir rinka žymiai platesnė, jie vis dar yra aukšto kultūrinio lygio pavyzdys. Kaimyninėje šalyje leidžiama žymiai daugiau įvairesnių laikraščių ir žurnalų, knygų, o per televizijos ir radijo žinias ruošiami aukštesnio lygio nei Lietuvoje reportažai ir laidos. Jeigu mūsų žurnalistai apie užsienio įvykius pasakoja iš studijos Lietuvoje, tai lenkų žurnalistai dažniausiai kalba iš tolimų ir labai tolimų įvykių vietų. Tad jeigu beveik visi tautiečiai mauna į Lenkiją pigesnių maisto ir buities prekių, pats nuvažiavęs ten mieliau traukiu į knygyną, kur nusiperku įvairių mane dominančių knygų. Seinuose įsikūręs puikus knygynas, su kurio savininku maloniai pasišnekučiuojame ne tik apie literatūrą ir filmus, bet ir pasidaliname Lenkijos ir Lietuvos politinio ir visuomeninio gyvenimo aktualijomis. Jeigu nepavyksta rasti mane dominančių knygų, tai knygyno Seinuose savininkas man jas gauna iš leidyklų ar kitų knygynų. Neaplenkiu ir Seinų kioskų, kur visuomet nusiperku po kelis žurnalus ir laikraščius.
Neseniai telefonu kalbėjau su savo bičiuliu iš Druskininkų, kuris dirba kavinėje „Širdelė“. Jis pasakojo, kad lapkričio pradžioje kurorte buvo jaučiamas poilsiautojų iš Rusijos pagausėjimas, nes jie šventė lapkričio 7 d. – šimtąsias Spalio revoliucijos metines (pagal dabartinį kalendorių ji vyko lapkričio mėnesį). 1917 m. įvykus šiam bolševikiniam perversmui buvo išžudyti šviesiausi Rusijos protai: inteligentai, valdininkai, dvarininkai, karininkai, dvasininkai, caro šeima. Kaip galima švęsti tokią datą, po kurios prasidėjo nematytas neregėtas raudonas kruvinasis teroras, kuris nužudė dešimtis milijonų rusų ir kitų šios šalies gyventojų?! Kaip galima švęsti metines spalio perversmo, dėl kurio Rusija tapo skurdžiai gyvenančia, komunistų valdžios terorizuojama ir nustekenta šalimi?! Juk jeigu ne šis kruvinas perversmas, ir Rusijoje būtų įsigalėjusi laisvos rinkos ekonomika, o ši šalis būtų tapusi demokratine respublika, dabar ši valstybė būtų pasiekusi Kanados ar kitų labiausiai ekonomiškai išsivysčiusių šalių lygį. 
Kaip žinoma, bolševikiniam spalio perversmui vadovavo žinomas tarptautinis nusikaltėlis Leninas. Dar XIX a. pabaigoje jis pabrėžė, kad marksizme ir socializme jį labiausiai domina klasių kova ir proletariato diktatūra, o ne kažkokie svaičiojimai apie lygybę, laisvę ir brolybę. Net Lenino draugai bijojo, kad jo pamišimas dėl klasių kovos ir nusikalstamos bolševikų diktatūros kada nors žmoniją prives prie didelės nelaimės. Kaip matome, Lenino draugai nedaug teapsiriko. Deja, bet Leninas atvedė žmoniją prie didžiausios tragedijos jos istorijoje.
Jeigu Stalinas pelnytai buvo pavadintas tautų budeliu ir jo kultas buvo pasmerktas net pačioje Rusijoje, tai Leninas vertinamas žymiai švelniau. Juk Rusijoje ir Baltarusijoje vis dar stovi paminklai kruvino bolševikinio perversmo vadui. Rusijoje jau senokai atgimė nostalgija Stalinui ir daug kas kalba, kad prie jo buvo tvarka, kurios dabar nėra. Ką jau tuomet kalbėti apie Leniną, kuris vis dar garbinamas ir liaupsinamas daugelio rusų. Žmogus, kurio įsakymai nulėmė dešimčių milijonų niekuo dėtų rusų nužudymą.
Lietuva, atrėmusi bolševikų invaziją, 1918 m. tapo nepriklausoma valstybe ir dvidešimt dvejus metus galėjo savarankiškai vystytis ir per tokį trumpą laiko tarpą Lietuvos ekonomika, žemės ūkis ir kultūra pasiekė gerų rezultatų. Net baisu pagalvoti, kas galėjo nutikti su mūsų valstybe, jeigu tarpukario laisvės metus būtų pakeitusi lenininės Rusijos okupacija. Be nepriklausomos tarpukario valstybės vargu ar 1990 m. būtų atkurta Lietuvos nepriklausomybė. 
Po Antrojo pasaulinio karo Baltijos šalis ir rytų Europą okupavo stalinistinė Sovietų Sąjunga, ir prasidėjo kai kurių Europos ir pasaulio tautų didžioji tragedija. Socializmas per savo istoriją nužudė porą šimtų milijonų žmonių visame pasaulyje, daugelio likimus negailestingai suluošino, išskyrė šeimas, gimines ir ištisas tautas. 1917 m. bolševikinis spalio perversmas – didžiausios pasaulio istorijoje nelaimės pradžia. Nebuvo pasaulio istorijoje baisesnės tragedijos kaip socializmo pergalė ir raudonasis teroras.

Komentarai

Rašyti komentarą

Šis laukelis yra nebūtinas. Tačiau jeigu įvesite, jis bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
Emocijos
:)|(:(:beer::bigsmile:$)8)J):davie:>):glasses::D:love::X:~:O:8):steve::p;)
CAPTCHA
Šis klausimas yra skirtas nustatyti ar tai tikras lankytojas ir apsaugo nuo automatinių šlamsto pranešimų.
Vaizdinė CAPTCHA užduotis
Įrašykite simbolius iš paveikslėlio.