Savaitės komentaras Vasaros susitikimai arba prarasto laiko beieškant

, Algimantas Mikelionis
Savaitės komentaras  Vasaros susitikimai arba prarasto laiko beieškant
Šią vasarą būtų galima pavadinti nepaprastai sėkminga Lietuvos futbolui, jeigu ne Vilniaus „Žalgirio“ skaudus pralaimėjimas UEFA Čempionų lygos atsakomosiose rungtynėse Bulgarijos čempionams Razgrado „Ludogorec“ klubui rezultatu 1:4. Pirmąsias rungtynes savo aikštėje vilniečiai laimėjo 2:1. Su šaunia bičiulių kompanija pastarąjį mačą teko stebėti perpildytame LFF stadione. Pirmame UEFA Europos lygos etape iškrito Klaipėdos „Atlantas“, pralaimėjęs abejas rungtynes Kazachstano klubui. Užtat du mūsų šalies klubai – „Trakai“ ir Marijampolės „Sūduva“ – įveikė du UEFA Europos lygos etapus. „Trakai“ įveikė škotų ir švedų klubus, o Marijampolės „Sūduva“ privertė iš kovos pasitraukti Baltarusijos ir Latvijos klubus. Abu minėti mūsų klubai ne tiktai solidžiai papildė savo klubų kasas, nudžiugino savo ir visos Lietuvos futbolo aistruolius, bet ir pakėlė mūsų klubinio futbolo prestižą. O juk dar laukia trečias UEFA Europos lygos etapas, kuriame „Trakai“ susigrums su Makedonijos klubu, o suvalkiečiai bandys pasipriešinti solidžiam Šveicarijos klubui „FC Sion.“ 
Jau buvome pripratę, kad Lietuvos futbolo klubų kelionė Europos taurėse trunka neilgai, o šį sezoną sulaukėme malonaus netikėtumo. Man, kaip senam ir prisiekusiam Vilniaus „Žalgirio“ futbolo klubo gerbėjui, ypač skaudu, kad ši komanda nuo 2014 m. dalyvaujanti UEFA Čempionų lygos atrankoje, kasmet iš jos pasitraukia po pirmų dvejų rungtynių. Tuomet belieka karčiai pajuokauti, kad baltai žalią Vilniaus „Žalgirio“ šaliką iš spintos išsitraukiu ir pakabinu ant kaklo tik kartą per metus. Iš tiesų tik 90 minučių per metus LFF stadione yra labai mažai. Tuomet telieka apmaudžiai ištarti, kad vėl reikės laukti visus metus. Tačiau šiemet apmaudą kiek apmaldė „Trakų“ ir Marijampolės „Sūduvos“ sėkmingi pasirodymai, o šiandien juk laukia rungtynės Marijampolėje, į kurias su bičiuliais ruošiamės nulėkti.
Šiai vasarai persiritus į antrąją pusę, kurį laiką džiugina nusistovėję visai neprasti orai, o vandens temperatūra Ančios ir Snaigyno ežeruose jau nebaugina besimaudančiųjų. Praėjusį savaitgalį netoli L. Zamenhofo ir Radvilų gatvių esančiose Ančios ežero maudynių vietos sulaukė jau visai nemenko būrio besimaudančiųjų ir besikaitinančiųjų saulutėje. Vietiniai sudarė mažumą – daugiausia buvo nepažįstamų ir nematytų atvykėlių. Kad jums nesusidarytų įspūdis, jog į gimtąją Ančią spjaunu ir maudausi tik Snaigyne, prie pat namų joje užplaukiau jau ne vieną kartą. Saulėtomis ir maloniomis dienomis išsirengęs prieš saulę ir tingiai besimėgaudamas jos spinduliais nori nenori vis susimąstai apie tą vasarišką būties ir buities lengvumą. Ta maloni panašių dienų monotonija taip užliūliuoja, jog imi ir pamiršti visus kasdienius rūpesčius. Auksinis ruduo, balta žiema ar žalias pavasaris atrodo kažin kur nesuvokiamai toli ir visai nepanašu, kad vasara tokia trumpa. Visiškai nutolsta riebios sąskaitos už šildymą, nereikia rengtis daug rūbų, tik užsimeti trumparankovius marškinėlius, įlendi į šortus ir eini į parduotuvę pirkti ledų ir giros.
Sunku nepastebėti, kad vasarą Veisiejuose gerokai padaugėja žmonių. Ir jau nereikia ketvirtadieniais eiti į turgų, kad jame patirtumei tikrą šurmulį ir išvystum aibę pristatytų automobilių. Tiesiog apsnūdęs kitais metų laikais miestelis lyg koks ramus užutėkis, vasarą sušniokščia, suburbuliuoja , suputoja ir atgyja. Juk suvažiuoja ne tik Veisiejų sūnūs ir dukros, bet ir žentai, marčios, anūkai ir kiti giminaičiai. Pasitaiko su šiuo miesteliu visiškai nesusijusių žmonių, sužavėtų jo ir apylinkių grožiu, gyvenančių aplink miestelį esančiose kaimo turizmo sodybose ar poilsiavietėse. Veisiejuose gyvenant nuolat, tas vasaros šurmulys itin gerai jaučiamas. Reikia pajusti tamsaus metų laiko nykumą, rutiną ir nuobodulį, kai miestelyje telieka pastovūs gyventojai, kad sugebėtum pajusti dviguba energija pulsuojančius Veisiejus vasaros viduryje.
Tikrai visai smagu pamatyti tuos poilsiautojus, kurie kiekvieną mielą vasarą atvyksta į Veisiejus ar įsikuria prie šalia jų esančių ežerų. Bet patys smagiausi susitikimai būna su tau svarbiais žmonėmis, su kuriais vienoje mokyklos klasėje trynei suolus. Keli smagūs susitikimai su klasiokėmis buvo ir man. Kuo toliau, tuo labiau pastebiu tendenciją, kad klasės susitikimų kas penkeri metai darosi gerokai per maža. Per maža ir to vieno vakaro ar vienos nakties kas penkeri metai. Juk susitikus kiek yra visko aptarti! Nei vienas pokalbis prie kavos ar arbatos puodelio neapsieina be prarasto laiko paieškų, tiksliau, beveik prieš tris dešimtmečius ir daugiau metų buvusio mokyklos laiko paieškų. Tai tampa gana panašu į vaikišką suaugusiųjų dėlionę. Kiekvienas tarsi deda ant stalo savo prisiminimų fragmentą, ir jau gaunasi ne atskira maža dėlionės dalelė, o nemenka dalis ar net visas vaizdas. Vieno klasės draugo prisiminimas kitam sukelia kitą prisiminimą ir pasijunti lyg kartu sklaidytumėme seną albumą, kuris gerokai įdomesnis už tikrą albumą, nes pasaulyje nėra nieko įdomiau už nežabotą žmogaus vaizduotės ir prisiminimų žaismą. Ne veltui garsus anglų rašytojas Ivlinas Vo rašė: „Mums nepriklauso iš esmės niekas, išskyrus praeitį.“ Keliaudamas po prisiminimus, pasijunti ne kaip prie pusės amžiaus artėjantis asmuo, o greičiau kaip bebarzdis ir dar su kupeta plaukų ant galvos aštuoniolikmetis.
Aštuoniolikmetes klasiokes pamatyti padeda ne tik prisiminimai, bet ir šalia laibomis kojomis lakstantys jų vaikai, kuriuose gerai įsižiūrėjęs pradedi pastebėti ne tik klasiokių bruožus, bet ir būdą. O juk klasiokių pasakojimai apie savo vaikus – tai pasakojimai apie save ir savo vaikystę. Vaikai prieina prie aplink stalą sėdinčios trijulės ir smalsiais žvilgsniais stebi mamas ir pliką barzdotą dėdę, kurie kaip žirnius į sieną pila klasiokų ir kitų mokinių bei mokytojų pavardes, jų gimimo metus ir įvairiausius nuotykius.
Dar laukia kelionė į Paterius pasižiūrėti namo, kuriame gyveno iškilusis S. Geda, vėliau prie laukinės Snaigyno ežero pakrantės. Galiausiai nuo Veisiejų pasukome į Laibagalius, nes prisiminiau kažkur girdėjęs, jog ten kepa pasakiško skonio sausainius. Nusipirkę saldumynų, iš karto ragaujame burnoje tirpstančius riestainius, o mažoji Anelė juos taip gardžiai kremta pasimėgaudama mažais kąsneliais kaip temoka maža mergaitė...

Komentarai

Meteorologas-publicistas.....

Meteorologas-publicistas..... Tai rusai nepuls savaitgalį,galima ramiai miegoti? Wink

Rašyti komentarą

Šis laukelis yra nebūtinas. Tačiau jeigu įvesite, jis bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
Emocijos
:)|(:(:beer::bigsmile:$)8)J):davie:>):glasses::D:love::X:~:O:8):steve::p;)
CAPTCHA
Šis klausimas yra skirtas nustatyti ar tai tikras lankytojas ir apsaugo nuo automatinių šlamsto pranešimų.
Vaizdinė CAPTCHA užduotis
Įrašykite simbolius iš paveikslėlio.