Savaitės komentaras Višta strimėlės galva, apjuodinusi partizanų vadą, pabruko uodegą

, Algimantas Mikelionis
Savaitės komentaras   Višta strimėlės galva, apjuodinusi partizanų vadą, pabruko uodegą
Kiekvienas iš mūsų turi savo herojus. Tai – mūsų seneliai, tėvai, broliai, seserys ar kiti artimieji. Mažiems vaikams seneliai ir tėvai atrodo lyg dievai, kurie viską moka ir sugeba. Augant jie po truputį virsta paprastais žmonėmis, bet meilė ir pagarba jiems išlieka visą gyvenimą. Juk suaugę tampame jų kūno ir sielos atspindžiais. Žinoma, tampame savarankiškais ir įgyjame kažką savito ir unikalaus. Pradėję eiti į mokyklą atrandame kitus herojus: mokytojus, istorines asmenybes, futbolo ar krepšinio žvaigždes, į kurias panašūs norime tapti. Vis dėlto didžiausios mūsų pagarbos jau suaugus nusipelno istorinės asmenybės, kurių dėka Lietuva tapo laisva ir nepriklausoma valstybe. Juk galima gyventi ir okupuotoje valstybėje, kaip mes gyvenome pusę amžiaus, bet tikras ir pilnavertis gyvenimas galimas tik tėvynei esant laisvai ir nepriklausomai. Tad nieko nuostabaus, kad didieji mūsų herojai yra savanoriai, Nepriklausomybės akto signatarai, partizanai, disidentai, Medininkų aukos ar Sausio 13-ąją už laisvę kritę didvyriai. Be jų nebūtų laisvos ir nepriklausomos Lietuvos, be jų nebūtų mūsų – laisvų žmonių. Pati didžiausia žmogaus laimė – gyventi laisvoje tėvynėje ir užsiimti tokia veikla ar darbais, kuriuos geriausiai sugebi.
Niekas nesiginčija, kad Lietuva turi nemažai problemų. Pragyvenimo lygis vis dar atsilieka nuo demokratiškų Vakarų valstybių. Per mažos algos, pensijos ir socialinės išmokos. Per didelės kainos. Bet jau galime palyginti dabartinį gyvenimo lygį su buvusiu sovietmečiu. Užtenka vien įdėmiau žvilgtelėti į prekių gausa ir įvairove stebinančias parduotuves ir prisiminti tuščias sovietinių parduotuvių lentynas. Per daugiau kaip ketvirtį amžiaus laisvės pasiekėme nemažai, bet dar laukia daug naujų iššūkių. Nereikia užmiršti, kodėl vis dar negyvename taip gerai, kaip Vakarų pasaulio valstybės. Penkiasdešimt metų buvome okupuoti, ir tai iš mūsų atėmė progreso galimybę. Viskas buvo atimta iš privačių savininkų rankų ir suvalstybinta. Pristatyta visiškai nereikalingų Lietuvai fabrikų ir gamyklų, kurie tenkino Sovietų Sąjungos karinės pramonės poreikius. Prie Ignalinos ežeringame ir gražiame krašte pastatyta atominė elektrinė su itin pavojingais Černobylio tipo reaktoriais. O kur dar karinės bazės, sunaikinusios galybę žalių plotų?! Kai kas vis dar kartoja, kad Sovietų Sąjunga mums pristatė daug naudingų pastatų. Mes, būdami laisvi ir nepriklausomi, ir patys būtume prisistatę, bet tokių, kokių reikia mažai nepriklausomai valstybei.
Dažnai kalbama, kad iš Lietuvos jau emigravo ir vis dar emigruoja žmonės. Tai natūralus procesas, ir kol kas šiuo klausimu nieko nepadarysi. Žmonės važiuoja į tas valstybes, kuriose didesnės algos ir aukštesnis pragyvenimo lygis. Toms šalims paprasčiausiai pasisekė, kad jos išvengė sovietinės okupacijos ir galėjo ramiai ekonomiškai vystytis. Tarpukaryje laisva Lietuvos valstybė ekonominiu išsivystymo lygiu buvo pasiekusi Suomijos, Danijos ir panašių valstybių lygį. Jeigu ne pusę amžiaus trukusi sovietinė okupacija, dabar gyventume kaip danai, suomiai ar olandai ir laimės nereikėtų ieškoti svetur.
Žmogui nebūna skaudesnių akimirkų, kai kas nors blogo nutinka jam pačiam ar jo artimiesiems. Bet toks jau tas gyvenimas: jame būna ir šilto, ir šalto. Dar skausmingiau reaguojame, kai nepagrįstai yra apjuodinami mūsų šeimos nariai ar artimieji. Taip pat prastai pasijaučiame, kai kas nors apšmeižia mūsų herojus. Taip daug kas pasijuto, kai save rašytoja vadinanti R. Vanagaitė išpylė purvo ant partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago. Atrodo, šia tema jau tiek daug prirašyta ir pasakyta, kad nelabai ką ir bepridursi.
R. Vanagaitė daugeliui lietuvių smogė tiesiai į širdį teigdama, kad partizanų vadas A. Ramanauskas-Vanagas buvo užverbuotas KGB, išdavė savo bendražygius, teismo metu šlovino Sovietų Sąjungą ir pats save žalojo. Didesnės nesąmonės nesusapnuosi net pačiame baisiausiame sapne. Net sunku įsivaizduoti, kad save lyg ir išsilavinusia moterimi laikanti rašytoja prišnekėjo tokių nesąmonių remdamasi KGB bylos ištraukomis. Juk gerai žinome, kad tokios bylos buvo fabrikuojamos nuo A iki Z. Koks turi būti niekingas žmogus, kad siekdamas reklamos savo knygai taip pasielgtų? R. Vanagaitė prišnekėjusi tokių nesąmonių, priremta prie sienos istorikų argumentų logikos, bandė lyg ir atsiprašyti sakydama, kad suklydo. Kas iš to, kai juodas darbas jau padarytas? Svarbiausia, kad šiuos įvykius komentuodama užsienio žiniasklaidai R. Vanagaitė vis nesiliauja pilti purvo ant švento A. Ramanausko-Vanago atminimo. 
Dažnai kalbama, kad partizanai buvo ne šventi ir nereikia iš jų daryti šventųjų ar stabų. Taip, partizanai buvo paprasti žmonės, bet jų auka yra šventa. Tai, kad jie iki galo su okupantais kovėsi dėl Lietuvos laisvės ir padėjo savo galvas, yra šventa. Pagrindiniai Kremliaus propagandos tikslai Lietuvoje yra narystė NATO ir Lietuvos partizanai. Maskva menkindama partizanus bando mums įpiršti, kad mūsų valstybė yra nenusisekusi. Juk mes ne veltui giedame: „Iš praeities tavo sūnūs / te stiprybę semia.“ 
Kai kas teigė, kad į R. Vanagaitės žodžius apie A. Ramanauską-Vanagą nereikėjo kreipti dėmesio ar bent suteikti jiems didesnės reikšmės. Tačiau mūsų visuomenė sureagavo audringai ir parodė, kad neleis trypti švento savo tikrųjų herojų atminimo. Tuo belieka tik pasidžiaugti, nes tai įrodo, kad mūsų visuomenė yra pilietiška. Džiugu, kad leidykla „Alma litera“ išėmė iš prekybos visas šios autorės knygas ir jas utilizuos. R. Vanagaitė užpuolusi tą, kuris jau negali apsiginti, pati pirma pradėjo žaidimą be taisyklių, tad leidykla pasielgė taip pat atitinkamai.
Kas blogiausia, kad R. Vanagaitės bičiulis žydų radikalas E. Zurofas po pasaulį nebaigia skleisti legendos, kad partizanai aktyviai dalyvavo naikinant Lietuvos žydus. Juo labiau, kad šiuo metu Lietuvos ir Izraelio santykiai yra geri. Nereikia net būti gudriam, jog suprastum, kad visa ši istorija palankiausia yra Kremliui, kuris nepraleidžia nei vienos progos sumenkinti Lietuvą.

Komentarai

Iš dainos žodžių

Iš dainos žodžių neišmesi......

"Džiaugėsi tėvas seniai, kad užaugo jo šaunūs sūnai,
Kad išėjo i svietą, kad vargo vargti neteks,
Džiaugėsi tėvas ilgai, kad nebus jie kokie "Vanagai",
Kad nebus jie tokie - niekad žodžiu blogu NEMINĖS.

http://dainutekstai.lt/r942/vairas-broliai.html

Alguci,pasinerk į Snaigyno bangeles ir atvėsk.O paskui parašyk straipsnį apie "partizanų" susprogdintus tiltus,kiek traukinių nuvertė jie nuo bėgių,tankų pamušė,lėktuvų.Apie nužudytus kaimiečius-vyrus,vaikus ir moteris ir taip žinom.Gal tu nežinai?Apsilankyk kapuose Veisiejuose,Leipalingyje,gal perskaitysi antkapiuose pavardes....

Anzelmai, kiek sukurta dainų

Anzelmai, kiek sukurta dainų apie partizanus? Tūkstančiai. O apie stribus? Nei vienos... Tai puikiai įrodo, kas buvo kas. Pats esi Kremliaus propagandos išplautomis smegenėlėmis ir tiki nusenusių bobučių plepalais, o ne ilgu ir kruopščiu daugiamečiu istorikų darbu. Paskaityk istorikų veikalus, nes su tavim net neįdomu diskutuoti. O tai, kad persirengę partizanais smogikai specialiai žudė niekuo dėtus gyventojus, stengdamiesi sukompromituoti partizanus seniai įrodyta istorikų. Atsidaryk langą ir išvėdink raudoną tvaiką.

Gerb.Anoniste.Oi,atsiprašau,A

Gerb.Anoniste.Oi,atsiprašau,Anonime Tongue
Tūkstančiai dainų sukurta? Gali būti. Gal čia kažkoks konkursas buvo,kažką praleidau,nesiginčysiu...
Tu čia nagrinėdamas kažkokių istorikų veikalus priėjai išvados ir sužinojai kad vaikus,moteris ir vyrus(o kartais ir šeimomis) žudė išimtinai "stribai",na o rusų kareivius(ištisais pulkais ir divizijomis)naikino "partizanai"?
Atsidaryk langą ir....iššok Wink

Kaip galima diskutuoti su

Kaip galima diskutuoti su Anzelmu, kuris net nežino, kad dainas apie partizanus kūrė paprasti žmonės savo noru partizaninio karo metu. Norint ginčytis reikia bent perskaityti ne kažkokių, o geriausių Lietuvos istorikų veikalus , kurie turi mokslo daktarų ir profesorių laipsnius. Taip pat parizanų vadų A.Ramanausko - Vanago, J. Lukšos - Daumanto ir kitų prisiminimus. Partizanai kovojo prieš daug kartų didesnę reguliariąją sovietinę armiją ir prasilaikė net dešimt metų po karo.

Banditai ir liks

Banditai ir liks banditais,kaip juos ir bevadintai...

Rašyti komentarą

Šis laukelis yra nebūtinas. Tačiau jeigu įvesite, jis bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
Emocijos
:)|(:(:beer::bigsmile:$)8)J):davie:>):glasses::D:love::X:~:O:8):steve::p;)
CAPTCHA
Šis klausimas yra skirtas nustatyti ar tai tikras lankytojas ir apsaugo nuo automatinių šlamsto pranešimų.
Vaizdinė CAPTCHA užduotis
Įrašykite simbolius iš paveikslėlio.