Savaitės komentaras Žiniasklaida, kuri specialiai teršia sąmonę blogomis naujienomis

, Algimantas Mikelionis
Savaitės komentaras   Žiniasklaida, kuri specialiai teršia sąmonę blogomis naujienomis
Teisūs mūsų senoliai. Jie teigė, kad kol ežeruose ledas, tol tikros šilumos nelauk. Šventa tiesa: atrodo, lauke šviečia saulė, ir kur nors užuovėjoje jau lyg būtų galima nusimesti skrandą, bet užplaukia debesėlis, stipriau pūsteli vėjas ir tenka labiau įsisupti į paltelį ir nepasigėdyti užsimauti pirštines, o ant ausų užsitraukti kepurę. Na, kovas yra kovas, ir nieko čia lyg ir nebūtų keisto, bet visi esame jau taip išsiilgę tikro pavasario ir tikros šilumos, jog nežmoniškai nekantraujame jų laukdami. Vyrai tikro pavasario laukia dar labiau, nes tuomet sutrumpėja moterų sijonai, ir prasideda visuotinė techninė apžiūra. Neginčijamas gamtos dėsnis: sijonai trumpyn – vyrų šypsenos platyn, nes nuo vėlyvo rudens visi jau gerokai spėjo rūgtelėti. 
Girdėjau, kaip per radiją pranešė, kad bunda gamta. Vakar nuėjau į mišką pasižiūrėti ir pasiklausyti, ar iš tikrųjų taip yra. Buvo labai tylu, ir jokie garsai nebylojo, kad kažkas bunda ar net bando keltis. Juk esame įpratę, kad kai kas nors bunda, leidžia visokius garsus: žiovauja, rėkauja, bliuvoja ir kitaip džiaugsmingai praneša apie budimą. O jau kai pradeda keltis, visai įsitriukšmauja ir kuo didesniam ratui nori pranešti apie savo sugrįžimą iš miego būsenos į būdravimą.
Praėjusią savaitę kilo didelis triukšmas dėl kelių „valstiečių“ lyg ruoštos, lyg iš kažkur paimtos ir planuotos siūlyti įstatymų pataisos, kuri suteiktų vienodas galimybes žiniasklaidoje geroms naujienoms kitų žinių atžvilgiu. Žinoma, tai būtų visiška nesąmonė ir prasilenktų su demokratija. Žiniasklaida pati seka politinius ir kitus visuomenės gyvenimo įvykius ir atsirenka, ką, kada ir kaip rašyti, ir to negalima dirbtinai reguliuoti, nes paprasčiausiai bus sugrįžta į cenzūros laikus. Ypač tai aktualu mums, nes pragyvenome tik kiek daugiau nei ketvirtį amžiaus atkurtos laisvės ir nepriklausomybės sąlygomis. Nemažai mūsų prisimena varganą ir skurdžią sovietinę spaudą ir televiziją, perpildytas propagandos ir straipsnių bei laidų apie puikų ir nuostabų gyvenimą Sovietų Sąjungoje.
Vis dėlto nori to ar nenori, stebint dabartinę mūsų žiniasklaidą aiškiai matyti, kad vyrauja naujienos apie visokias nelaimes, nusikaltimus, kriminalus, skandalus ir panašius įvykius. Apie tai pranešti ir kalbėti reikia, bet tik ne tokiomis proporcijomis, nes tai iškreipia, ir labai stipriai, realybę. Atrodo, kad tik tai Lietuvoje ir tevyksta, o juk gyvenimas yra žymiai labiau subalansuotas ir įvairesnis. Paimkime taip vadinamų komercinių televizijų žinias. Pirma dalis šių laidų, penkiolika–dvidešimt, t. y. pats svarbiausias ir geriausias laikas, skiriamas avarijoms, gaisrams, nusikaltimams, skandalams ir pan. įvykiams. Tad ne veltui susidaro įspūdis, kad tai svarbiausios dienos naujienos. Ir ne veltui susidaro, nes televizijos specialiai ir sąmoningai to siekia. Ir taip diena iš dienos –  ištisus metus su mažomis išimtimis. Jau seniai šių laidų nežiūriu, bet kartais įsijungiu specialiai dirstelti: gal kas pasikeitė? Kur tau! Nesulauksi. O apie tokias laidas, kaip įvairios pagalbos, valandos ir beprasmės diskusijų laidos, nėra ko net kalbėti. Šiuo metu vienintelė normali ir verta žiūrėti televizija yra LRT (Lietuvos radijas ir televizija). Itin aukšto lygio yra LRT informacinės laidos „Žinios“ ir „Panorama.“
Noriu pateikti vieną visiems žinomą pavyzdį. Ne taip seniai buvo padaryta mano gimtojo miestelio ženklo su jo pavadinimu nuotrauka, o po miestelio pavadinimu matėsi besimėtanti didžiausia krūva tuščių butelių. Ši nuotrauka buvo įkelta į „Facebook“ ir ja kelis kartus buvo piktdžiugiškai mėgaujamasi. Ką daro sąmoningas ir pilietiškas žmogus pamatęs tokią krūvą butelių? Paskambina seniūnui ir apie tai praneša. Ką daro labai sąmoningas ir pilietiškas žmogus? Pats surenka butelius ir niekam apie tai nepasakoja ir nesigiria, nes dideli darbai daromi kukliai ir tyliai. Žinoma, tuo ši istorija nesibaigė. Du straipsniai su šia nuotrauka pasirodė viename rajono laikraštyje. Niekas net nenustebo, kad juos parašė ponia žurnalistė, kuri nepraleidžia nė menkiausios progos kam nors įgelti, ką nors apjuodinti, apdrabstyti purvais, kai tuo tarpu pati tikrai nėra nepriekaištingos reputacijos. Kas juokingiausia, skaitytojai iš šios fotografijos ir minėtų straipsnių susidarė įspūdį, kad jau turbūt visas miestelis skęsta šiukšlėse. Deja, piktavalius nuvilsiu, nes šiame miestelyje pavyzdingai tvarkomasi. Šis pavyzdys itin tinkamas parodyti, kaip eskaluojama viena bloga naujiena visiškai iškreipia realybę. Na, ką padarysi, bet yra tokių žmonių, kurie kam nors padarę blogo iš to semiasi energijos ir tik tuo gyvena. Kai gyvenime nieko vertingo nesi nuveikęs, telieka lindint „Facebook“ lieti pyktį, neapykantą ir destrukciją.
Nacionalinė žiniasklaida, žinoma, griebia plačiau. Gerai atsimename amžiną atilsį Matuko ir panašias istorijas, dar gyvename šviesaus atminimo Ievos istorija. Taip, apie jas reikėjo rašyti daug, bet ne tiek kartoti ir kartoti kraupių nusikaltimų detales ir smūgių skaičių aukoms, o analizuoti, ką daryti, kad taip nebūtų. O elgdamiesi taip, kaip mūsų žiniasklaida, ir eskaluodami šias temas toliau suksimės užburtame rate, ir tokie nusikaltimai kartosis. Juk nėra tas mūsų gyvenimas taip sumautai blogas, kaip susidaro įspūdis pažiūrėjus kai kurias televizijas ar perskaičius straipsnius laikraščiuose ar internete. Protingas žmogus, žinoma, atsirenka, bet ne visi tai sugeba. O į nesugebančius to padaryti ir taikosi pop žiniasklaida, kuriai terūpi verslas, pelnas ir reitingai. Pabaigai negaliu nepateikti amžiną atilsį prof. L. Donskio žodžių: „Reikia keisti bendrąją šalies atmosferą. Kažką daryti su informacine erdve, kuri kasdien Lietuvą vaizduoja kaip kosminės katastrofos ištiktą šalį. Juk neįmanoma gerai jaustis šalyje, kurioje socialinė patologija, smurtas, kriminalinės kronikos ir politiniai skandalai traktuojami daug rimčiau ir pagarbiau nei intelektualinis gyvenimas ir kultūra. Dar linksmiau darosi, kai išgirsti, kad TV ir spaudos bosai su šventu įsitikinimu įrodinėja, kad tai ir yra tikrasis medijų demokratizmas. Aš pats išvykęs į konferenciją ar dėstyti užsienyje nuolat mėgaujuosi Vakarų šalių spauda ir televizija – ypač britų. Kažkas yra aiškiai išsiderinę mūsų viešojoje erdvėje. Joje Lietuva atrodo gan nepatraukliai. Gerai, jei nekreipi dėmesio į kreivų veidrodžių salę ir gyveni autentiškais dalykais – nuostabiu Lietuvos teatru, jos gera literatūra, daile ir akademine muzika. Bet ką daryti, jei neturi, kur saugiai pasislėpti nuo tos brukamos destrukcijos ir tavo jauseną aktyviai veikia bei formuoja šalies viešasis gyvenimas arba išplitęs socialinių santykių modelis? Tada liūdna. Mes turime kažką daryti iš esmės keičiant bendrąją šalies sociopolitinę ir sociopsichologinę atmosferą.“

Komentarai

Rašyti komentarą

Šis laukelis yra nebūtinas. Tačiau jeigu įvesite, jis bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
Emocijos
:)|(:(:beer::bigsmile:$)8)J):davie:>):glasses::D:love::X:~:O:8):steve::p;)
CAPTCHA
Šis klausimas yra skirtas nustatyti ar tai tikras lankytojas ir apsaugo nuo automatinių šlamsto pranešimų.
Vaizdinė CAPTCHA užduotis
Įrašykite simbolius iš paveikslėlio.