Šilumos suvartojimo daugiabučiuose gyvenamuose pastatuose lyginamoji analizė

Šilumos suvartojimo daugiabučiuose gyvenamuose pastatuose lyginamoji analizė

Jau baigiasi 2017–2018 metų šildymo sezonas, todėl UAB „Lazdijų šiluma“ gali palyginti duomenis apie sunaudotą šilumos energijos kiekį Lazdijų ir Veisiejų daugiabučių gyvenamųjų pastatų šildymui. Analizuojamas laikotarpis nuo šildymo sezono pradžios 2017 m. spalio 10 d. iki 2018 m. kovo 1 d. Pateikiame to laikotarpio kiekvieno pastato išlaidas Eur už m2 (su PVM) ir sunaudotos šilumos kiekį kWh už m2. Lazdijų ir Veisiejų miestų pastatai lentelėje pateikti nuo daugiausiai iki mažiausiai sunaudojančių šilumos energijos patalpų šildymui. 

Paveikslėlio peržiūra

Analizuojamo laikotarpio vidutinė mėnesio šilumos kaina buvo 6,32 ct už kWh su PVM. Vieno m2 buto  šildymo išlaidos eurais ir vieno m2 pastato  šildymui sunaudotos kWh (kilovatvalandės, tos pačios kaip ir elektros skaitliukuose)   parodo pastato ekonomiškumą pagal suvartojamą šilumą.  Lentelės 7-ame stulpelyje raidė R reiškia, kad pastatas yra renovuotas. 
Kiekvienas gyventojas suradęs lentelėje savo gyvenamo pastato 5-ame stulpelyje nurodytą dydį ir padauginęs iš buto bendro ploto m2 gali gauti sumą eurais, išleistą buto šildymui nuo 2017 m. spalio 10 d. iki 2018 m. kovo 1 d. Pavyzdžiui, Vilniaus g. 5 namo gyventojas, turintis 50 m2 butą, už tą laikotarpį sumokėjo 468,5 Eur, o M. Gustaičio g. 2 pastato gyventojas už tokio paties ploto buto šildymą sumokėjo 125,0 Eur.
Analizuojant lentelės duomenis, akivaizdu, kad mažiausiai už patalpų šildymą moka renovuotų daugiabučių gyventojai. Renovuotų pastatų išlaidos už šilumą taip pat skiriasi. Patys taupiausi yra didesni daugiabučiai namai ir tie pastatai, kuriuose renovacijos metu pakeista namo vidaus šildymo sistema ir sumontuota šilumos atsiskaitymo su dalikliais sistema.
Norint už šilumą mokėti mažiau, butų savininkams reikia ryžtis atnaujinti gyvenamuosius namus. Apsisprendus dėl renovacijos svarbu ne tik apšiltinti pastato sienas, stogą, pakeisti langus ir duris, bet ir sutvarkyti pastato šildymo ir karšto vandens sistemas: jas izoliuoti, sumontuoti ant šildymo sistemos stovų balansinius ventilius, o prie radiatorių termostatinius ventilius su šilumos dalikliais ant kiekvieno radiatoriaus. Jeigu balansiniai ventiliai palaiko pastovų cirkuliuojantį vandens srautą kiekviename daugiabučio pastato stove nepriklausomai nuo jo vietos pastate, tai termostatiniai ventiliai, sumontuoti prie radiatorių, leidžia gyventojams patiems reguliuoti temperatūrą patalpoje.  Termostatinis ventilis nėra paprastas vožtuvas, panašiai kaip vonios čiaupas, kuriuo didiname ar mažiname vandens srovę. Šiame prietaise įtaisytas termostatas, kuris reaguoja į kambario temperatūrą ir pats automatiškai padidina arba sumažina vandens srautą į radiatorių, kad palaikytų nustatytą temperatūrą. Tad svarbu žinoti, kad termostatiniu vožtuvu nustatome ne vandens srautą į radiatorių, bet kambario temperatūrą, kurią norime palaikyti. Termostatiniu ventiliu galima ne tik reguliuoti kambario temperatūrą, tačiau ir taupyti šilumą. Kai išeinate iš būsto arba miegate, taip pat nenaudojamuose kambariuose galima nustatyti žemesnę temperatūrą. 
Šilumos taupymas veiksmingiausias yra daugiabučiuose, kuriuose įrengti šilumos dalikliai ir gyventojai moka tik už jų pačių sunaudotą šilumą. Sumažinus šildomos patalpos temperatūrą 10C sutaupoma apie 6 % šilumos energijos. 

Komentarai

Rašyti komentarą

Šis laukelis yra nebūtinas. Tačiau jeigu įvesite, jis bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
Emocijos
:)|(:(:beer::bigsmile:$)8)J):davie:>):glasses::D:love::X:~:O:8):steve::p;)
CAPTCHA
Šis klausimas yra skirtas nustatyti ar tai tikras lankytojas ir apsaugo nuo automatinių šlamsto pranešimų.
Vaizdinė CAPTCHA užduotis
Įrašykite simbolius iš paveikslėlio.