Sveikatos draudimui Lietuvoje – 20 metų

, Prof. Juozas Galdikas, Kazachstano medicinos universiteto ,,Aukštoji visuomenės sveikatos mokykla“ Prorektorius tarptautiniams ryšiams
Sveikatos draudimui Lietuvoje – 20 metų

Šiais metais išrinktas naujasis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Generalinis sekretorius T. A. Ghebreyesus vienu iš penkių prioritetų savo septynerių metų kadencijai paskelbė siekį: įvesti visose pasaulio šalyse visuotiną sveikatos draudimo sistemą.

Kiek toli Lietuva yra pažengusi šioje srityje, palyginus su kitomis pasaulio valstybėmis, galime spręsti ir šiuo aspektu – pas mus privalomoji sveikatos draudimo sistema (toliau – PSDS) įvesta jau seniai, ir dauguma žmonių net neprisimena, nei kada tai buvo, nei kaip tai buvo atlikta. Taigi, šiemet sukanka 20 metų, kai tuometinis LR Prezidentas Algirdas Brazauskas 1997 metų liepos 1 d. pasirašė sveikatos apsaugos ministerijos parengtus (ministras – Juozas Galdikas), Vyriausybės patvirtintus (Ministras Pirmininkas – Gediminas Vagnorius) ir Seimo priimtus (Seimo Pirmininkas – Vytautas Landsbergis) visus naujausius įstatymus, leidžiančius pradėti šio draudimo įgyvendinimą.

Įdomumo dėlei paminėsiu keletą to laikotarpio akcentų: 1996 metų pabaigoje ir 1997 metų pradžioje atlyginimų išmokėjimas medikams daugumoje ligoninių ir poliklinikų vėlavo tris mėnesius; Lietuvos gydytojų sąjunga, vadovaujama prof. A. Mickio, 2016 metų pabaigoje paskelbė streiką, reikalaudama, kad naujoji (pradėjusi veikti 1996 metų gruodžio 4 d.) konservatorių Vyriausybė nuo 1997 m. kovo mėn. padidintų gydytojams atlyginimus 30 procentų, nes prieš tai dirbusi dabartinių socialdemokratų Vyriausybė duoto pažado tai atlikti iki 1996 m. spalio mėn. neįvykdė. Greitosios pagalbos automobiliai 1996 m. rudenį įjungtomis sirenomis suko ratus apie Vyriausybės rūmus, norėdamos atkreipti dar L. M. Sinkevičiaus vadovaujamos Vyriausybės (sveikatos ministras – A. Vinkus) dėmesį į apverktiną sveikatos sistemos būklę Lietuvoje. Tuomet ligoninės buvo finanasuojamos pagal lovų ir medikų skaičių jose, ir visa tvarka medicinoje dar buvo pagal sovietinę Semaškos sistemą.

1997 m. per šešis mėnesius reikėjo pakeisti buvusiųjų valdžioje (dabartinių socialdemokratų) parengtą ir Seime patvirtintą įstatymais privalomojo sveikatos draudimo sistemą, kuri būtų bankrutavusi per pirmuosius kelis mėnesius. Panašių bankrotų neišvengta kaimyninėse šalyse (Latvijoje ir Lenkijoje), kuriose taip pat dėl blogos politikų valios ar neišmanymo devintajame dešimtmetyje įvestos šios sistemos netrukus bankrutavo, o šalies piliečiai liko be kokybiškų, laiku suteikiamų ir finansiškai pasiekiamų medicinos paslaugų.

Šiandien nagrinėjant buvusiųjų Sovietų Sąjungos respublikų sveikatos sistemas yra akivaizdu, kad per 25-erius nepriklausomybės metus visuotinę sveikatos draudimo sistemą pavyko įgyvendinti tik trims respublikoms iš 15-os: Lietuvai, Estijai ir Moldovai. Lietuvoje sukurtas ir prieš 20 metų įgyvendintas sveikatos sistemos modelis yra skirtas šalims, siekiančioms pervesti sveikatos sistemą iš sovietinės į draudiminę. Jau eilę metų mūsų modelis yra pripažintas pasauliniu lygiu: ją 100 procentų perėmė Moldova ir 2004 metais įgyvendino savo šalyje. Ją teigiamai įvertino Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai 2013 metais konferencijoje Vilniuje, ir ESBO ekspertai 2017 m. pavasarį (vertinant Lietuvos pasirengimą įstoti į turtingųjų pasaulio šalių klubą – ESBO). Nuo šių metų liepos 1 d. pagal mūsų sistemą parengtą medicinos draudimo tvarką pradeda įgyvendinti Kazachstano Respublika. Ne paslaptis, kad pastaroji jau keletą kartų bandė tai atlikti, bet dėl įvairių priežasčių vis nepavykdavo (1996, 2012 ir 2016 metais). Todėl 2017 m. vasario mėnesį atkūrus sveikatos ministeriją ir paskyrus jauną kompetentingą sveikatos apsaugos ministrą Eržan Birtanov, tikimasi pagaliau įgyvendinti visuotinio sveikatos draudimo sistemą Kazachstane – laiko duota pakankamai – iki 2022 metų. Neatsitiktinai ir aš pradėjau dirbti Almatoje, pasirašęs metų laikotarpio sutartį su Kazachstano medicinos universitetu. Natūralu, kad mano pirmasis pranešimas tarptautiniame Kongrese Almatoje šių metų birželio 21 dieną dalyvaujant Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuro direktorei Szuszanai Jakab ir mūsų sveikatos apsaugos viceministrei Gintarei Šakalytei, buvo apie privalomojo sveikatos draudimo įgyvendinimą. Diskusijose su Kirgizijos, Uzbekijos, Rusijos, Tadžikijos atstovais paaiškėjo, kad jų šalyse apie privalomojo sveikatos draudimo sistemos įvedimą dar net nekalbama. Taigi, naujasis Pasaulio sveikatos organizacijos generalinis direktorius dr. T. A. Ghebreyesus yra teisus – daugelio valstybių gyventojai Afrikoje, Azijoje ar Pietų Amerikoje nėra garantuoti dėl pagrindinio žmogaus siekio– būti sveikam ir gauti tinkamas medicinos paslaugas susirgus.

Visiems yra žinoma, kad Europos šalyse veikiančios sveikatos draudimo sistemos yra socialiai orientuotos, kaip ir Lietuvoje, o europiečių sveikatos rodikliai yra geriausi pasaulyje. Ne paslaptis, kad JAV apie 50 mln. gyventojų neturi sveikatos draudimo, nes ten sveikatos draudimo sistema yra paremta liberaliomis idėjomis (kiekvienas atsako už save ir rūpinasi tik savimi). Buvusio Prezidento B. Obamos inicijuota ir patvirtinta Senate sveikatos draudimo sistemos reforma gali ir likti neįgyvendinta, jeigu naujojo JAV Prezidento iniciatyvos šiuo klausimu bus patvirtintos Senate.

Kaip sako senovės filosofai: ,,Kiekviena nacija yra verta tokios valdžios, kokią išsirenka“.

Komentarai

Rašyti komentarą

Šis laukelis yra nebūtinas. Tačiau jeigu įvesite, jis bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
Emocijos
:)|(:(:beer::bigsmile:$)8)J):davie:>):glasses::D:love::X:~:O:8):steve::p;)
CAPTCHA
Šis klausimas yra skirtas nustatyti ar tai tikras lankytojas ir apsaugo nuo automatinių šlamsto pranešimų.
Vaizdinė CAPTCHA užduotis
Įrašykite simbolius iš paveikslėlio.