Vasario 16-osios šventė Veisiejuose

, Zigmas Pūkelis
Vasario 16-osios šventė Veisiejuose
Praėjusį trečiadienį, vasario 15 dieną, 18 val. Veisiejų kultūros namuose vyko Lietuvos valstybės atkūrimo dienos šventės – Vasario 16-osios – minėjimas. 
Renginys prasidėjo salėje užgesus šviesoms ir skambant labai jautriai ir šiltai A. Kulikausko dainai „Ateina Dievas“. Tuo metu ekrane buvo rodomi Veisiejų miestelio ir jo gamtos vaizdai. Scenoje su degančiomis žvakutėmis vis pasirodydavo mergaitės, kurios galiausiai jas palikdavo ties papuoštos scenos pakraščiu. Tuomet scenoje pasirodė šventės vedėjai Lina Kvedaravičienė ir jaunasis šaulys Valentinas Černeckas. Jie itin prasmingomis eilėmis apie Lietuvą ir meilę jai suvirpino žiūrovų širdis. Lina priminė, kad švenčiame mūsų valstybės atkūrimo dieną, 99-ąjį gimtadienį, o ši diena tai tarsi mūsų tautos vėliava, vienijanti, sutelkianti, kelianti pasididžiavimą. Valentinas savo ruožtu pakvietė išlaikyti ir stiprinti meilę Lietuvai ir paragino, kad ir kur bebūtume ir ką beveiktume, didžiuotumės būdami lietuviais. Tuomet visi buvo paprašyti sugiedoti „Tautišką giesmę“. Kaip smagu tai buvo daryti kartu su kitais veisiejiečiais, žmonėmis, su kuriais Dievo valia kartu gyveni šiame nuostabiame miestelyje. 
Žodis buvo suteiktas kraštotyrininkui A. Jarmalai. Po jo į sceną pakilo Lazdijų rajono savivaldybės administracijos mero pavaduotojas G. Salatka. Jis teigė, kad mūsų nepriklausomybė jokiu būdu nėra savaiminė duotybė, nes ją iškovojus reikia ir apginti. G. Salatka taip pat perskaitė Lazdijų rajono savivaldybės mero A. Margelio sveikinimą Vasario 16-osios proga. Pakviestas į sceną Veisiejų seniūnas Z. Sabaliauskas ne tik pasveikino miestelio žmones, bet ir priminė mūsų didvyrio legendinio partizanų vado A. Ramanausko-Vanago, kurio kapo ilgus metus nesėkmingai ieško jo dukra, istoriją. Zenonas taip meistriškai padeklamavo vienos poetės parašytą eilėraštį, skirtą šio didvyrio dukrai ir jam pačiam, kad salėje ne vienas nubraukė ašarą. Nieko nuostabaus, nes jaunimas gal nežino, o daug kas primiršo, kad Veisiejų seniūnas Z. Sabaliauskas buvo respublikinio lygio skaitovas. Po šių įsimintinų akimirkų jaunųjų šaulių buvo paprašyta išnešti ir padėti gėles prie Nepriklausomybės paminklo. 
Šventę pratęsė Lina, kuri klausė: kodėl taip sunku būti lietuviais, kodėl ir už kokias kaltes mums teko tragiška lemtis būti puolama ir persekiojama tauta? Ir tarsi atsakydama teigė, kad didžiausias lietuvių tautos rūpestis ir tikslas yra valstybės atkūrimas. Šitą darbą pradėjo Vasario 16-osios aktas, jį šiandien tęsia visa tauta. 
Vėliau scenoje pasirodė Veisiejų kultūros namų folkloro ansamblis „Packavėlė“, kuriam vadovauja L. Kvedaravičienė. Jis atliko dvi partizaniškas dainas: „Oi, partizane, vargo sūneli“ ir „Slėpkis slėpkis, brolužėli“. Veisiejų kultūros namų liaudiškų šokių kolektyvas „Pušynas“, kuriam vadovauja A. Rudzienė, pašoko „Miestelėnų polką“. A. Rudzienės vadovaujama Veisiejų kultūros namų liaudiškos muzikos kapela atliko dvi dainas: partizanišką, kurią moka bene visi, „Žvaigždėtoj vasaros nakty“ ir „Kokia graži tu, Lietuva“. Scenoje pasirodęs Veisiejų kultūros namų moterų ansamblis taip pat nudžiugino dviem dainomis: „Einu per žemę“ ir „Tai gražiai gražiai mane augino“. Šiam ansambliui vadovauja G. Vyšniauskienė. Scenoje vėl atsidūręs liaudiškų šokių kolektyvas pašoko „Jurginų valsą“. Nudžiuginti publiką atėjo laikas ir mūsų miestelio įžymybėms, Lazdijų meno mokyklos Veisiejų filialo akordeonistų ansambliui, vadovaujamam I. Gudebskienės. Jaunieji muzikantai sugrojo tris kūrinius: „Angelų dainą“, lietuvių liaudies dainą „Plaukia sau laivelis“ ir Miko Vaitkevičiaus maršą. 
Pasimėgavus nuostabia akordeonų muzika ir mūsų jaunaisiais atlikėjais į sceną pakilo Lazdijų meno mokyklos Veisiejų filialo jaunių choras, kuriam vadovauja R. Sabaliauskienė. Patys jauniausi šios šventės dalyviai padainavo kūrinį „Mano gimtinė“ ir legendinę šviesaus atminimo V. Kernagio dainą „Baltas paukštis“. Reikia atkreipti dėmesį į itin energingą ir sumanų R. Sabaliauskienės vadovavimą jaunių chorui, nes visi žino, kad jaunimą reikia ne tik suvaldyti, bet ir laiku padrąsinti bei jam patarti. Daina „Baltas paukštis“ buvo paskutinė šiame šventiniame koncerte, o scenoje ją kartu su choru dainavo ir kitų kolektyvų atstovai. 
Belieka pasidžiaugti ir atkreipti skaitytojų dėmesį, kad šiame šventiniame koncerte dainavo, šoko ir grojo vien Veisiejų kultūros namų kolektyvai. Gyvendami mažame, bet nuostabiame miestelyje mes ne tik esame palaiminti, bet dar ir labai turtingi savo žmonėmis, kurie ne tik čia gyvena, bet ir kuria ne tik materialinį, bet ir dvasinį grožį!

Komentarai

Rašyti komentarą

Šis laukelis yra nebūtinas. Tačiau jeigu įvesite, jis bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
Emocijos
:)|(:(:beer::bigsmile:$)8)J):davie:>):glasses::D:love::X:~:O:8):steve::p;)
CAPTCHA
Šis klausimas yra skirtas nustatyti ar tai tikras lankytojas ir apsaugo nuo automatinių šlamsto pranešimų.
Vaizdinė CAPTCHA užduotis
Įrašykite simbolius iš paveikslėlio.