Veisiejuose skambėjo „Tautiška giesmė“

, Zigmas Pūkelis
Veisiejuose skambėjo „Tautiška giesmė“
Liepos 6 d., ketvirtadienį, 21 val. veisiejiečiai ir miestelio svečiai susirinko į Veisiejų parką sugiedoti Lietuvos valstybės himno – „Tautiškos giesmės“. Prieš tai įvyko Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos minėjimas.
Liepos 6 d. artėjant aštuntai valandai vakaro veisiejiečiai ir miestelio svečiai pradėjo rinktis prie Veisiejų parko estrados. Iš pradžių negausiai ir nelabai drąsiai, bet kuo toliau, tuo vis gausiau žmonės pradėjo plūsti į parką. Visi su šypsenomis veiduose ir pakilia nuotaika kas po vieną, kas porelėmis, o kas ir ištisomis šeimomis su tėvais, seneliais ir anūkais. Kai kurie pasipuošę tautiniu kostiumu. Visiems buvo pasiūlyta prisėsti ant Veisiejų parko estrados laiptų, o prieš tai mažos mergaitės kiekvienam atėjusiajam įteikė mažas stilizuotas popierines trispalves. 
Vėliau prasidėjo šios dienos valstybinės šventės programa. Ją vedė šaunus Veisiejų kultūros namų duetas: Greta Marija Burdulytė ir Aldona Rudzienė. Jos pažymėjo, kad šiandien Lietuva švenčia Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, o mūsų tautos didžiojoj knygoj auksu įrašyta 1253-ieji metai, karalius Mindaugas ir karalystė Lietuva. A. Rudzienė paminėjo, kad šie metai paskelbti Tautinio kostiumo metais, kaip vieno iš tautos ir valstybės simbolių, etninio tapatumo ir nacionalinės kultūros išraiškos formos svarba. G. Burdulytė pridūrė, kad taip pat šie metai yra ir Piliakalnių metai, nes Lietuvoje yra apie devyni šimtai piliakalnių, o gražiausiu šiemet išrinktas Kernavės piliakalnis. Vėliau G. Burdulytė teigė: „Sakoma, kad tėvynė žmogui taip daug reiškia todėl, kad visa čia patirta pirmąsyk: pasiaukojimu spinduliuojanti motinos meilė, rūpestingas tėvo gerumas. Pirmąkart čia išgirstas žmogaus balsas. Motinos širdingumas, tėvo mąslumas pirmąkart leido patirti žmogų. Čia virš kūdikio palinko laikas ir nusinešė jį iš gimtojo būsto į pirmąsias dienas, mėnesius, metų laikus, nuolatinę jų kaitą, kitų žmonių gyvenimus, leisdamas pražysti jo paties gyvenimui.“ A. Rudzienė savo ruožtu pridūrė: „Išties, tėvynė – tai erdvė tam tikrame laike. Bet norėdamas būti joje, turi suvokti esmines tėvynės žmogaus savybes. Tėvynėje, jaunystės erdvėje, žmogus ugdo savo sąmonę, ten jam aiškėja būtis. Sąmonei skleidžiantis, žmogaus gyvenimas tampa turiningesnis, išauga visas pasaulis. Tėvynėje augimo ir tapsmo pradžia...“ Tai buvo ne vieninteliai labai svarbūs ir gilūs žodžiai, ištarti šventės metu A. Rudzienės ir G. Burdulytės. 
Žodis buvo suteiktas Veisiejų seniūnui Z. Sabaliauskui. Pastarasis pasidžiaugė, kad giedoti Lietuvos himno į Veisiejų parką susirinko iš tiesų nemenkas būrys žmonių ir toks renginys šiame mieste vyksta jau devintą kartą iš eilės. Z. Sabaliauskas taip pat pridūrė, kad žmonių gal galėjo būti dar daugiau, bet dalis jų turbūt išvyko giedoti himno ant Prelomciškės ir Rudaminos piliakalnių. Veisiejų seniūnas perskaitė Lazdijų rajono mero A. Margelio sveikinimo žodžius šios prasmingos ir mielos šventės dalyviams.
Į susirinkusiuosius itin prasmingomis eilėmis kreipėsi Veisiejų kultūros namų saviveiklininkas B. Vyšniauskas. Jis labai jautriai ir meistriškai skaitė itin jautrias eiles, kurios suvirpino ne vieno į šventę atėjusiojo širdį. Žodis taip pat buvo suteiktas Veisiejų S. Gedos gimnazijos mokytojai istorikei N. Goberytei, kuri į liepos 6-ąją ir karalių Mindaugą bei jo karūnavimą pažvelgė iš istorinės pusės. Mokytoja paminėjo, kad kunigaikštis Mindaugas buvo labai sumanus politikas, nes jam pavyko atskiras kunigaikščių valdas suvienyti į Lietuvos valstybę. Mindaugas priimdamas iš tuometinio popiežiaus karūną tokiu sumaniu savo žingsniu apsaugojo Lietuvos valstybę nuo kryžiuočių užkariavimo.
Po tiek prasmingų žodžių ir kalbų atėjo eilė vadovo A. Kelpšos gitarų orkestrui, kuriame groja nuostabus ir talentingas jaunimas. Jaunieji gitaristai su savo mokytoju jau nebe pirmus metus stovyklauja Šilainės kaime pas legendinių Veisiejų plenerų sielą V. Žukauską. Jaunieji gitaristai su savo vadovu atliko kelis nuostabius kūrinius. Tarp jų galima išskirti Oginskio polonezą ir A. Piazzolos „Libertango“.
Priartėjus 21 val. atėjo laikas sugiedoti ir „Tautišką giesmę“. A. Rudzienė paminėjo, kad šiemet ji skambės nuo šimto piliakalnių. Vieningam himno giedojimo tonui užduoti į sceną buvo pakviesta Lazdijų meno mokyklos Veisiejų filialo mokytoja I. Gudebskienė. Pagaliau visi susikibę už rankų didžiuodamiesi savo tėvyne sugiedojo Lietuvos himną. Po jo žmonės dar neskubėjo skirstytis, šnekučiavosi tarpusavyje. Juo labiau, kad suliepsnojo laužas, prie kurio visi susirinkę sušilo, nes oras po tą dieną ne kartą žemę praususio lietaus buvo vėsokas. Prie laužo visų laukė nemenka staigmena, nes ten vaidilutės su ugnimi išdarinėjo įvairius triukus. Pasirodo, valstybinės šventės proga veisiejiečius nutarė nudžiuginti Sakniavoje įsikūrusios „Raganaičių“ stovyklos dalyvės su savo vadovėmis.

Komentarai

Rašyti komentarą

Šis laukelis yra nebūtinas. Tačiau jeigu įvesite, jis bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
Emocijos
:)|(:(:beer::bigsmile:$)8)J):davie:>):glasses::D:love::X:~:O:8):steve::p;)
CAPTCHA
Šis klausimas yra skirtas nustatyti ar tai tikras lankytojas ir apsaugo nuo automatinių šlamsto pranešimų.
Vaizdinė CAPTCHA užduotis
Įrašykite simbolius iš paveikslėlio.