Vėžio profilaktikai – fizinis aktyvumas ir pilnavertė mityba

Vėžio profilaktikai – fizinis aktyvumas ir pilnavertė mityba
Lietuvoje kasdien vėžio diagnozę išgirsta beveik 50 žmonių, dar apie 80 tūkst. šiuo metu serga įvairiomis onkologinėmis ligomis, o net 20 proc. visų mirčių – nuo vėžinių susirgimų. Daugiausia pacientų nužudo piktybiniai plaučių navikai, nuo jų kiek atsilieka storosios žarnos ir skrandžio vėžys. 
Tarptautinės vėžio kontrolės organizacijos ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) iniciatyva vasario 4 dieną minima Pasaulinė kovos su vėžiu diena. Tai būdas priminti, kad liga šalia mūsų ir bet kada gali paliesti kiekvieną. Dažniausiai, bėgdami savo darbų rate, girdime apie susirgusius gimines, draugus, pažįstamus, bet mąstymas pasikeičia radikaliai, kai bėda paliečia asmeniškai. Riziką susirgti šiomis ligomis didina nesveika mityba, fizinio aktyvumo stoka, tabako ir alkoholio vartojimas, stresas.
Gal negalime pakeisti įgimtų genetinių priežasčių, bet, atlikę profilaktinius tyrimus, galime surasti ikivėžines ligas (pvz., polipus žarnyne) ir neleisti joms suvėžėti. Moterys, lankykitės pas ginekologus, mamologus, vyrai – pas urologus. Patys paprasčiausi pas šeimos gydytoją atlikti tyrimai gana anksti gali įspėti apie rimtus negalavimus.
Šiuo metu Lietuvoje vykdomos net kelios vėžio prevencinės programos. Privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti Lietuvos gyventojai, atitinkantys tikslinį amžių, gali nemokamai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio, krūties, prostatos bei storosios žarnos vėžio. Visų prevencinių programų tikslas – aptikti ligas ankstyvoje stadijoje, nes kuo anksčiau jos diagnozuojamos, tuo daugiau yra galimybių jas išgydyti.
Gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje gali dalyvauti 25–60 metų moterys kartą per trejus metus. Kartą per dvejus metus 50–70 metų moterys gali nemokamai pasitikrinti dėl krūties vėžio. 50–70 metų vyrai periodiškai gali dalyvauti prostatos vėžio prevencinėje programoje, o taip pat ir vyrai nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu. Be to, 50–75 metų amžiaus tiek vyrai, tiek moterys kartą per dvejus metus gali pasitikrinti dėl storosios žarnos vėžio.
Norint išsitirti pagal prevencines programas, reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris išsamiai supažindins su programomis ir paskirs reikiamus tyrimus. Jei žmogus nėra programoje numatyto amžiaus, bet turi nusiskundimų dėl savo sveikatos, jam taip pat reikėtų nedelsti ir kreiptis į šeimos gydytoją, kuris, įvertinęs sveikatos būklę, skirs tyrimus ar prireikus išrašys siuntimą konsultuotis pas gydytoją specialistą.
Norint maksimaliai eliminuoti vėžio susirgimo tikimybę, logiškiausia laikytis sveikos gyvensenos principų: sveikai maitintis, vengti streso, žalingų įpročių, daug judėti. Pasaulio visuomenės sveikatos ekspertų duomenimis, fiziškai neaktyvus gyvenimas – viena pagrindinių priežasčių, lemiančių apie 21–25 proc. susirgimų krūties ir storosios žarnos vėžiu.
 
Parengė: Laima Strašinskienė,
Lazdijų rajono savivaldybės 
visuomenės sveikatos biuro specialistė

Komentarai

Rašyti komentarą

Šis laukelis yra nebūtinas. Tačiau jeigu įvesite, jis bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
Emocijos
:)|(:(:beer::bigsmile:$)8)J):davie:>):glasses::D:love::X:~:O:8):steve::p;)
CAPTCHA
Šis klausimas yra skirtas nustatyti ar tai tikras lankytojas ir apsaugo nuo automatinių šlamsto pranešimų.
Vaizdinė CAPTCHA užduotis
Įrašykite simbolius iš paveikslėlio.