Aidas Kelionis
Kai buvau mažas, nešiojau juodus gana ilgus plaukus. Tėvai pasakojo, kad neretas praeivis pamatęs mane sakydavo: „Oi, kokia graži mergaitė!“ Aš savo ruožtu atsakydavau: „Aš ne melgaitė, aš belniukas.“ Mokykloje plaukai kiek sutrumpėjo, o kai pradėjau sportuoti, pajutau, kad geriau yra kirptis trumpai, nes taip žymiai patogiau ir praktiškiau. Nuo dvidešimt vienerių metų amžiaus pradėjau kirptis ežiuku – viršugalvyje plaukai būdavo kiek ilgesni, o šonuose – trumpesni.
Dabar kas dvi savaites keliauju pas kirpėją, kuri galvą man skuta plikai. Nežinau kodėl, bet tik po kirpimo jaučiuosi žymiai geriau – gal iš tiesų teisūs tie budistų vienuoliai, kurie galvas irgi skuta plikai. Kas žino, gal taip per plikę geriau sklinda kokia nors galinga kosminė energija? Bet man svarbiausia, kad taip yra žymiai patogiau ir smagiau.
Tik plikai nusiskutus galvą geriau juntamos orų permainos. Žiemą plikam yra šalta, o vasarą plikę greitai gali nusvilti, tad reikia dėvėti kepures. Ypač šiltuoju metų laiku mėgstu nešioti vasarines kepuraites su snapeliais, vadinamas „beisbolkes“. Namuose jų prikaupiau iš tiesų visai nemažai. Pagal užrašus ant jų galima sužinoti, kokią muzikos grupę, futbolo komandą ar krepšinio klubą mėgstu. Turiu dvi juodas kepuraites su snapeliais ir užrašu „Metallica“, irgi juodą kepuraitę su sena Turino „Juventus“ klubo emblema, mėlyną kepuraitę su Oklando krepšinio klubo „Golden State Warriors“ emblema. Taigi jas galima dėvėti įvairiomis progomis ir pagal nuotaiką.
1995 metais beveik dešimt mėnesių Vilniuje gyvenau bendrabutyje ant Tauro kalno mažame, kiek didesniame nei dešimt kvadratinių metrų, kambarėlyje. Į jį mane buvo įleidęs draugas fizikas Algirdas, su kuriuo žaisdavome krepšinį. Tuo metu dirbau Mokslo ir enciklopedijų leidykloje Karoliniškėse, tad kiekvieną rytą pro P. Cvirkos paminklą leisdavausi nuo Tauro kalno į troleibusų stotelę. Prieš metus Baltijos televizija parodė pirmą tiesioginę NBA finalų transliaciją, kurią žiūrėjau jau bebaigdamas penktą kursą Vilniaus universitete. Čiurlionio gatvės bendrabutyje leidom paskutines nerūpestingas studentiškas dienas.
1995 metais gyvendamas Tauro gatvės bendrabutyje neturėjau televizoriaus, o birželio mėnesį artėjo NBA finalo serija tarp titulą ginančių Houstono „Rockets“ ir Orlando „Magic“. Ketvirtakursis Rytis iš Alytaus paskolino nespalvotą „Šilelį“, per kurį antrą ar trečią valandą nakties keldavausi žiūrėti NBA finalo serijos iki keturių pergalių. Ilgai mėgautis ir tuo pačiu kankintis nereikėjo, nes „Rockets“ su legendiniu centru Hakeemu Olajuwonu ir Clydeu Drexleriu nušlavė Orlando klubą sausu rezultatu 4:0.
Vėliau vasarą nuvažiavęs pas gimines į Klaipėdą atostogauti pietinėje šio miesto dalyje esančiame turguje už trylika litų nusipirkau Orlando „Magic“ kepuraitę su snapeliu ir šios ekipos simbolika. Šiame klube pirmą savo finalą pralaimėjo jame žaidžiantys jaunieji lygos talentai Shaquilleas O‘Nealas ir Anferneeis Hardawayus. Tikėjausi, kad jie ateityje iškovos bent kelis NBA čempionų titulus, bet taip neįvyko.•