Afrikinis kiaulių maras (toliau – AKM) – ypač pavojinga užkrečiama virusinė naminių kiaulių ir šernų liga. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT) duomenimis, nuo 2019 m. pradžios Lietuvoje AKM kiaulių laikymo vietose nebuvo nustatytas, tačiau toliau plinta laukinėje faunoje.
Nuo metų pradžios AKM jau patvirtintas 173 vietose 311 šernų (233 nugaišusiems ir 78 sumedžiotiems). Anksčiau buferinėse zonose (apsauginė teritorija, kurioje taikomi griežčiausi biologinės saugos reikalavimai) laikomos kiaulės būdavo priverstinai išskerdžiamos, dabar šios priemonės atsisakyta, o smulkiesiems kiaulių augintojams, auginantiems nuo 1 iki 100 kiaulių rajonuose, kuriuose šiemet nustatyti AKM atvejai šernams arba kiaulėms, siūloma teikti paraiškas ir gauti valstybės pagalbą.
Saugumo priemonių kompensavimas
Žemės ūkio ministerija (toliau – ŽŪM) parengė kovos su šia liga planą – ekonomiškai naudingus pasiūlymus biosaugai kiaulių ūkiuose stiprinti arba kitų rūšių gyvūnams įsigyti. Kaip sakė ŽŪM Gyvulininkystės ir veislininkystės skyriaus vedėjas Arūnas Šileika, šis planas turėtų padėti žmonėms apsisaugoti ir apsispręsti, taip pat paremti juos finansiškai. Anot pašnekovo, tam buvo sukurtos trys priemonės.
Viena iš jų – pagalbos teikimas kiaulių laikytojams, apsisprendusiems toliau laikyti kiaules, už biologinio saugumo priemonių reikalavimų įgyvendinimą. Kaip paaiškino A. Šileika, pagal šią priemonę nuo šių metų kovo 4 iki balandžio 30 dienos tie smulkieji kiaulių augintojai, kurie 2018 m. nuo spalio 16 d. ir (arba) 2019 m. iki paraiškos pateikimo dienos laiko nuo 1 iki 100 suženklintų ir registruotų kiaulių ir nėra gavę šios paramos pernai, gali teikti paraiškas valstybės pagalbai už biologinio saugumo priemonių įsigijimo išlaidas gauti.
Pasak skyriaus vedėjo, atlyginama iki 90 proc. minėtų biologinio saugumo reikalavimų įgyvendinimui užtikrinti reikalingų priemonių įsigijimo išlaidų, bet ne daugiau kaip 900 eurų vienam pareiškėjui.
Pašnekovas pabrėžė, kad ūkininkas, apsisprendęs laikyti kiaules, turi pasikviesti veterinarijos gydytoją ir aptarti bei įvertinti, kokių priemonių ūkiui reikėtų, kad pinigai nebūtų išleisti veltui. „Ūkininkas lieka atsakingas už šių priemonių įsigijimą ir taikymą kasdieninėje veikloje“, – sakė A. Šileika.
Išmokos už paskerstas kiaules
Antroji priemonė, anot skyriaus vedėjo, skirta tiems smulkiesiems ūkininkams, kurie nusprendė, jog rizika yra per didelė, ir nutarė paskersti laikomas kiaules. Numatyta skirti 100 eurų dydžio išmoką už kiekvieną paskerstą kiaulę tiems šių gyvulių laikytojams, kurie tiesiog nuspręs atsisakyti trejus metus auginti kiaules.
Paramą galės gauti žmonės, 2019 m. sausio mėnesį laikę nuo 1 iki 100 suženklintų ir registruotų kiaulių bei sudarę sąlygas VMVT ištirti skerdžiamas ar nugaišintas kiaules laboratorijoje dėl AKM. Taip pat pareiškėjas neturi būti gavęs šios paramos 2018 metais ir neteisėtos pagalbos, kuri Europos Komisijos sprendimu (dėl individualios pagalbos arba pagalbos schemos) buvo pripažinta nesuderinama su bendrąja rinka, arba grąžinęs visą jos sumą, įskaitant palūkanas, teisės aktuose nustatyta tvarka.
Kaip sakė A. Šileika, pareiškėjai paraišką ir kitus būtinus dokumentus kviesti teikti savivaldybėse pagal fizinio asmens gyvenamąją vietą arba juridinio asmens buveinės adresą.
Galima įsigyti kitų ūkinių gyvūnų
Pasinaudoję antrąja priemone smulkieji kiaulių augintojai turi galimybę gauti išmoką ir pagal trečiąją priemonę. Pasak pašnekovo, ūkininkai pagal šią priemonę gali įsigyti bet kokius ūkinius gyvūnus, išskyrus kiaules, ir jiems bus atlyginama iki 90 procentų, bet ne daugiau kaip 2 000 Eur vienam pareiškėjui įsigijimo išlaidų per ketverius metus. „Galima nusipirkti bet kokį ūkinį gyvūną, pradedant karvute ar antimi, baigiant triušiu, – vardijo A. Šileika. – Žinoma, yra sąlyga, kad reikia šiuos gyvūnus auginti ketverius metus.“
Ši parama skiriama žmonėms, kurie 2018 m. nuo spalio 16 d. ir (arba) 2019 metais iki paraiškos pateikimo dienos laikė nuo 1 iki 100 ženklintų ir registruotų kiaulių ir vykdydami VMVT nurodymus paskerdė, nugaišino ir sunaikino kiaules arba kiaulės nugaišo dėl AKM, arba patys atsisakė auginti kiaules, jas visas išskersdami ar nugaišindami. Paraiškos ir kiti privalomi pateikti dokumentai, anot ŽŪM atstovo, buvo priimamos savivaldybėse pagal fizinio asmens gyvenamąją vietą arba juridinio asmens buveinės adresą iki 2019 m. balandžio 30 d.
Skyriaus vedėjas priminė, kad šiomis priemonėmis gali pasinaudoti visi Lietuvos kiaulių augintojai.
