Tikriausiai ne kartą įrodyta, kad vienas lauke – ne karys. Visada drąsiau, kai gali su kažkuo pasitarti ar suremti pečius, taip ir konkurenciją atlaikyti lengviau. Smulkieji ūkiai nuo rugsėjo 2 d. iki spalio 31 d. gali teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“.
Įsigijo buldozerį
UAB „RTR Kasyba“ – įmonė, veikianti Anykščių rajone, siūlo savo paslaugas ir techniką atliekant įvairius žemės kasimo bei lyginimo, grunto ir statybinio laužo išvežimo, griovimo, vietinių kelių tiesimo darbus. Įmonės atstovas Rytis Juodelis pasakojo, kad bendradarbiaudami su vienu ūkininku nusprendė teikti paraišką pagal šią priemonę ir įsigyti vikšrinį buldozerį. Senasis, anot pašnekovo, buvo jau gerokai nusidėvėjęs ir ne toks galingas, todėl jį pardavė, o už paramos lėšas ir savus pinigus pirko naują, kuris iš viso kainavo 140 tūkst. eurų.
Įmonės atstovas pernelyg nedaugžodžiavo, bet tikino, jog su naująja technika dirbti lengviau, patogiau ir greičiau, todėl dabar per trumpesnį laiko tarpą gali atlikti daugiau užsakymų. Su nauja, galinga ir šiuolaikiška technika bendrovė dabar gali siūlyti žemės stumdymo, planiravimo ir kasimo darbus, taip pat tvarkyti sklypo reljefą, kasti ir užpilti pamatų duobes, iškasas, tranšėjas.
Supaprastintos taisyklės
Kaip sakė Žemės ūkio ministerijos (toliau – ŽŪM) 2-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus vyriausioji specialistė Nomeda Padvaiskaitė, šiemet ši priemonė dar labiau supaprastinta. Anot jos, gerokai sumažinta administracinė našta, nes buvo atsisakyta verslo plano kaip atskiro dokumento, o jo dalis su verslo rodikliais buvo perkelta į paraišką. „Todėl pareiškėjams nebereikės perkelti pelno nuostolių ataskaitų, balansų ir pildyti didelių paklodžių“, – dėstė pašnekovė.
„Atsisakyta ir įpareigojimo privalomai apdrausti turtą, tai paliekame kiekvieno apsisprendimui ir atsakomybei, – vardijo N. Padvaiskaitė. – Žinoma, žmogus turi žinoti, kad, jei paramos lėšomis įgytam turtui kas nors nutiks, jį reikės atkurti.“
Taip pat, pasak specialistės, yra numatyta galimybė techniką įsigyti išsimokėtinai ir tokiu atveju paramos išmokėjimo laikotarpį galima prasitęsti iki šio laikotarpio programavimo pabaigos, kai įprastai projektas turi būti įgyvendintas per dvejus metus.
Daug privalumų
Pasak N. Padvaiskaitės, ši priemonė populiariausia tarp ūkininkų ir alternatyvia veikla – daugiausia turizmu – užsiimančių pareiškėjų, bet pasinaudoti ja gali smulkieji ūkiai, smulkieji miško valdytojai, labai mažos įmonės bei fiziniai asmenys. Pagrindinė šios paramos sąlyga – kad turi ateiti ne vienas ūkio subjektas, o mažiausiai du. Kuo daugiau ūkio subjektų bendradarbiauja, tuo daugiau skiriama projektų atrankos balų vertinant paraiškas. Bendradarbiauti bei paraišką teikti galima ir šeimos nariams, jei jie kiekvienas atskirai atitinka tinkamumo reikalavimus. Kaip teigė specialistė, pareiškėjams skiriama nemaža paramos suma – iki 90 tūkst. eurų, todėl priemone naudojamasi tikrai noriai.
Anot pašnekovės, šios priemonės privalumas dar ir tas, kad galima atlikti paslaugas kitiems ūkininkams ar ūkio subjektams ir tai fiksuoti kaip suteiktą paslaugą, nes pajamos, uždirbamos iš atliekamų paslaugų žemės ūkyje, taip pat pripažįstamos tinkamomis.
Kaip sakė ŽŪM atstovė, ši priemonė tinkama ir fiziniams asmenims, ne trumpiau kaip metus užsiimantiems individualia veikla. „Parama gali pasinaudoti ir siuvėja, mezgėja ar kepėja. Ji gali išsinuomoti miestelyje patalpas, jas renovuoti, nes išlaidos statybai ir kapitaliniam remontui irgi yra tinkamos, – dėstė N. Padvaiskaitė. – Ir dirbti pagal individualios veiklos pažymėjimą.“ Pasak pašnekovės, miesteliuose dabar daug pastatytų daugiafunkcių centrų, kuriuose niekas nevyksta. „Taigi, jei tik kas nors nori imtis veiklos, tai būtų įmanoma, išlaidos, skirtos įsikurti, taip pat būtų finansuojamos“, – tikino specialistė.
