Dzūkų žinios

KETVIRTADIENIO AIDAS

Dalintis:

Aidas Kelionis

Iš visų vyrų puošmenų man labiausiai patinka barzda. Žaviuosi įvairiomis jų formomis: didelėmis, netvarkytomis, laukinėmis arba kruopščiai ir su meile barzdaskučių išpuoselėtomis ilgomis ir suformuotomis barzdomis. Bet labiausiai patinka įvairių formų išskutinėtos elegantiškos barzdelės. Pats barzdą periodiškai ilgesnį ar trumpesnį laiką auginu dar nuo studijų laikų. Kuo tampu vyresnis, tuo ilgėja periodai su barzda.
Kai ėjau į mokyklą, nei vienam bendraklasiui nežėlė tikra barzda, o ant veido tebuvo daugiau ar mažiau gyvaplaukių. Kadangi esu tamsaus gymio, po mano nosimi ant viršutinės lūpos žėlė gyvaplaukiai ir sudarė kažką panašaus į ūsus ar tik jų iliuziją. Būdamas šešiolikos metų vieną gražią dieną nutariau juos nuskusti. Pasiėmęs tėtės barzdos skutimo mašinėlę neskubėdamas skabiau gyvaplaukius bijodamas, kad tik skaudžiai nepeštų. Kitą dieną, kai nuėjau į mokyklą, klasės draugai nesuprato, kas man atsitiko. Jie nustebę žiūrėjo į mane, bet niekaip negalėjo įvardinti pokyčių priežasties. Tik kai parodžiau, kad nusiskutau gyvaplaukius, sudariusius kažką panašaus į ūsus, jie suprato, kas atsitiko.
Studijų laikais bendrabutyje net neturėjau barzdos skutimo mašinėlės, nes skusdavausi tik vieną kartą per savaitę – sekmadienį. Namo grįždavau kiekvieną penktadienį, o atgal važiuodavau sekmadienį arba pirmadienį. Per savaitę prasikaldavo šiokia tokia juoda barzda. Studijų laikais ir iki trisdešimt penkerių ir daugiau metų periodiškai augindavau ožio barzdelę. Norėdamas ją suformuoti nesiskusdavau dvi savaites, tuomet švariai nusiskusdavau skruostus ir šonus ir palikdavau ūsus ir žemyn nuo jų po apatine lūpa taip pat palikdavau ovalo formos barzdą. Tokia barzdelė visais laikais buvo gana populiari, ir ją dažnokai galima buvo išvysti tiek prieš kelis dešimtmečius, tiek dabar.
Devyniasdešimtaisiais mano barzdelė būdavo tokia juoda, kad viena kaimynė, buvusi mano vokiečių kalbos mokytoja, manęs vis klausinėdavo, ar aš jos nedažau. To niekuomet neteko daryti, nes norėjau, kad ji būtų natūralios spalvos. Vėliau barzdoje atsirasdavo vis daugiau žilų plaukų, bet gyvenime niekada nekompleksavau dėl dviejų dalykų: plikės ir žilų plaukų.
Ožio barzdelę augindavau du tris mėnesius, o kai ji pailgėdavo, vėl švariai ją nuskusdavau. Bebarzdį kelių mėnesių periodą vėl nutraukdavo tradicinė ožio barzdelė.
Visuomet atidžiai stebiu vyrų barzdas ir jų formas. Sulaukęs daugiau kaip keturiasdešimties metų pamėgau auginti barzdos juosteles po apatine lūpa. Kartais jos užaugdavo tokios ilgos, kad iš jų susipindavau nemenko ilgio kaselę. Prieš kelerius metus pasidaviau masiniam ilgų barzdų populiarumui ir užsiauginau taip vadinamą pilną barzdą, o norint ją prižiūrėti reikėdavo bent kartą per mėnesį važiuoti pas barzdaskutį, nes pačiam formuoti didelę barzdą yra sunku ar net neįmanoma – labai lengva viską sugadinti.
Dabar auginu vidutinio pločio barzdelės juostą po apatine lūpa, kuri į pabaigą platėja ir apvalėja. Jos kraštus puošia sidabras, bet kol kas dar vyrauja juoda spalva. •

Dalintis:

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

traffix.lt

Taip pat skaitykite: