Aidas Kelionis
Labai anksti pradėjau domėtis sportu. Viena to priežasčių – mano daugiabučio kaimynas Bolius, kuris buvo už mane vyresnis keliais dešimtmečiais. Abu žiūrėdavome įvairias varžybas per televizorių mano arba jo bute, valandomis jas aptarinėdavome. Kadangi kaimynas buvo ir vis dar tebėra už mane gerokai vyresnis ir taip pat be galo domėjosi sportu, dar man esant mažam pasakodavo apie Pasaulio ir Europos futbolo čempionatus, krepšinį, rankinį ir kitų sporto šakų varžybas ir atletus, kurių savo akimis nemačiau, nes buvau dar negimęs arba labai mažas. Esu jam už tai be galo dėkingas ir lenkiu prieš jį savo pliką galvą.
Bolius gūdžiais sovietiniais laikais prenumeruodavo rusišką žurnalą „Sportyvnyje ygry“. Jame kartais rašydavo net apie NBA, kas tais laikais buvo itin retas dalykas. Bolius man papasakojo apie aštuntojo dešimtmečio NBA žvaigždę Peteą Maravičių (Pete Maravich – orig.). Tai buvo labai seniai, bet vis prisimenu girdėtus faktus apie neįtikėtiną šio žaidėjo taiklumą, beveik visą dieną trunkančias treniruotes ir kuklumą buityje, nes vaikščiodavo su nutrintais džinsais. Išliko atmintyje ir Boliaus pacituota frazė, kurią pasakė Peteą Maravičių dengęs krepšininkas: „Mes dviese prišokame prie Maravičiaus ir pasijuntame visiškais kvailiais, akies krašteliu matydami, kaip kamuolys skrodžia mūsų krepšio tinklelį.“
Tuo metu išsižiojęs klausiau tokių Boliaus pasakojimų ir net negalėjau pasvajoti, kad kada nors atsiradus internetui ne tik itin plačiai paskaitysiu apie Peteą Maravičių, bet ir pamatysiu jo žaidimo momentus, šio krepšininko rezultatyviausias rungtynes NBA ir nufilmuotas jo krepšinio pamokas.
Tik dabar suvokiau šios krepšinio legendos tikrąjį dydį. Serbų kilmės amerikietis Peteas Maravičius gimė 1947 m. Pensilvanijos valstijoje krepšinio trenerio šeimoje. Baigęs mokyklą trejus metus rungtyniavo Lousianos State universitete. Visus šiuos metus jo pelnomų taškų vidurkis viršijo keturiasdešimt (!) taškų per rungtynes. NBA jis rungtyniavo nuo 1970 iki 1980 metų imtinai. Nebuvo itin įspūdingų fizinių duomenų, bet įrodė, kad norint būti puikiu krepšininku nebūtina būti greičiausiam ar aukščiausiai šokti: 196 centimetrų ūgio, gana silpnas fiziškai, bet besitreniruodamas kiauromis dienomis buvo taip ištobulinęs savo metimą, driblingą ir kitus krepšinio elementus, kad per visą savo karjerą, praleistą NBA, jo pelnomų taškų vidurkis siekė 24,2 taško. 1976–1977 metų NBA sezone tapo rezultatyviausiu šios lygos krepšininku per rungtynes vidutiniškai pelnydamas 31,1 taško.
Negalima nepaminėti ir jo rezultatyviausių rungtynių NBA. Buvo 1977 metų vasario 25 diena, Naujajame Orleane, „Lousiana Superdome“ arenoje susitiko New York Knicks ir New Orleans Jazz klubai. Jazz klube tuomet ir žaidė mūsų herojus. Per 43 aikštėje praleistas minutes jis pelnė 68 taškus. Iš keturiasdešimt trijų metimų pataikė dvidešimt šešis, iš aštuoniolikos baudų šešiolika. Peteo Maravičiaus Jazz nugalėjo savo varžovus rezultatu 124: 107.
Ne veltui Peteas Maravičius gavo Pistol Pete pravardę, nes kaip pats greičiausias kaubojus šaudydavo ne tik velniškai greitai, bet ir labai taikliai. Žiūrėdamos šio krepšininko žaidimo įrašus mokėsi pačios ryškiausios NBA žvaigždės, rungtyniavusios šioje lygoje po jo. Dar ir dabar internete pilna šio krepšininko žaidimo momentų, kurie nenustoja žavėti praėjus daugeliui dešimtmečių. Nereikia pamiršti, kad tuo metu, kai rungtyniavo Peteas Maravičius NBA, dar nebuvo tritaškio linijos, o daugybę savo taškų šis krepšininkas pelnydavo atakuodamas iš toliau.
Buvo 1988 m. sausio mėnuo. Aš tuo metu buvau apsistojęs pas tėtės pusseserę Vieciūnuose, kur lankiau krepšinio treniruotes. Buvo eilinė sausio diena, kai man į rankas pateko tetos prenumeruojamos „Tiesos“ numeris. Sporto skyrelyje buvo parašyta, kad JAV, Pasadenos mieste, žaisdamas krepšinį mirė legendinis NBA krepšininkas Peteas Maravičius. Jį ištiko širdies smūgis. Kad sovietinė spauda, tuo metu apie NBA rašiusi itin retai, paminėtų tokį faktą, reikėjo būti tikrai išskirtiniu krepšinio meistru. Dar dabar prieš akis matau tą nykų ir varganą, palyginus su dabartiniais spaudos leidiniais, baltai juodą „Tiesos“ numerį su šia žinute.
1974 m. Peteas Maravičius duodamas interviu vienam spaudos leidiniui pats išpranašavo savo mirtį sakydamas: „Nenoriu dešimt metų žaisti NBA ir mirti nuo širdies smūgio sulaukęs keturiasdešimties metų.“ Būtent taip ir nutiko: Peteas Maravičius dešimt metų sužaidęs NBA mirė 1988 metų sausio penktą dieną, būdamas keturiasdešimties metų amžiaus žaisdamas krepšinį: krito ant žemės, prarado sąmonę ir mirė. Nors savo bičiulio tą dieną pakviestas pažaisti sakė, kad jaučiasi puikiai. Širdies smūgio priežastis buvo įgimta širdies yda.