Aidas Kelionis
Neretai vis dar yra kalbama, kad Lietuvoje egzistuoja didieji miestai ir provincija. Iš vienos pusės šis teiginys gal ir turi kiek tiesos, bet iš kitos pusės, ko gero, ne. Lietuva yra maža valstybė savo plotu, be to, nuo šiaurinio iki pietinio bei nuo vakarinio iki rytinio taškų atstumas nesiekia nei keturių šimtų kilometrų. Šiuo metu itin didelis skaičius mūsų šalies gyventojų turi automobilius, o nereta šeima net ne po vieną. Su geru automobiliu važiuojant gerais keliais atstumai dar labiau sutrumpėja laiko atžvilgiu. Ką ten automobiliais, jeigu autobusu iš mūsų rajono kelionė į Vilnių tetrunka kelias valandas, o į Kauną – dar trumpiau.
Nors gyvenant provincijoje kultūrinis gyvenimas nėra skurdus, bet kultūrinių renginių pobūdis joje ir didžiuosiuose miestuose skiriasi. Bene labiausiai gyvenant mūsų rajone trūksta bent vieno ar dviejų kino teatrų. Žinoma, savo laiku pradėti rodyti nauji kino filmai Lazdijų kultūros centre ir Veisiejų kultūros namuose sulaukė nemenko populiarumo. Nors filmus galima pasižiūrėti kompiuteryje, bet kino teatro magija vis dar vilioja žiūrovus. Be to, į Lazdijus ir Veisiejus dažniausiai atvežamos lietuviškos kino komedijos, kurios nėra paties aukščiausio meninio lygio. Gerai būtų pasižiūrėti ir naujausius užsienio autorių kino filmus. Nors dabar rodomi tie keli filmai per mėnesį Lazdijuose ir Veisiejuose yra gerokai per mažai naujo kino ištroškusiai auditorijai, bet tai tikrai geriau negu nieko.
Žinoma, nuvažiuoti pasižiūrėti kino filmų iš mūsų rajono su nuosavu automobiliu galima į arčiausiai esančius kino teatrus Alytuje ir Marijampolėje, bet jeigu bent vienas kino teatras būtų mūsų rajone, galima garantuoti, kad atsirastų ir žiūrovų.
Įrodymas, kad geras ir dėmesio vertas renginys pritraukia daug žiūrovų iš provincijos ir net konkrečiai iš mūsų rajono, yra Kauno „Žalgirio“ rungtynės Eurolygoje, kurios vyksta „Žalgirio“ arenoje. Į Kauną pasižiūrėti „Žalgirio“ rungtynių Eurolygoje vyksta nemažai žmonių iš mūsų rajono. Sezono metu vis tenka girdėti, kad beveik kiekvieną savaitę kas nors važiuoja pasižiūrėti varžybų.
Ko dar tikrai trūksta mūsų rajone – tai aukščiausio lygio teatrų spektaklių ir muzikos grupių pasirodymų. Bet šią problemą vėlgi galima išspręsti kompanijai draugų susimetus krūvelę eurų, kad būtų pigesnė kelionė, o bilietus juk galima įsigyti perkant internetu. Jau nereikia kaip sovietmečiu prašyti pažįstamo kur nors Vilniuje, kad nupirktų bilietus į vieną ar kitą spektaklį. Būna netgi paradoksalių situacijų, kai tūlas vilnietis rečiau apsilanko kultūriniuose ir sporto renginiuose savo mieste nei aktyvus provincialas su grupe bičiulių vis aplankantis šiuos renginius sostinėje. Tuomet reikėtų užduoti klausimą, kas šiuo atveju yra tikras provincialas? Juk pinigus galima uždirbti gyvenant provincijoje, o laisvalaikį turiningai leisti didžiuosiuose miestuose.
Ką jau kalbėti apie Lietuvoje vykstančius kultūrinius renginius, jeigu šiais laikais lietuviai vyksta į kitas pasaulio ar Europos šalis norėdami pamatyti žymiausias pasaulio muzikos grupes. Net ir didžiausi atstumai netampa kliūtimis, kai tolimi miestai pasiekiami įvairiomis avialinijomis.