Prieš mėnesį „Dzūkų žinios“ publikavo interviu su Lazdijų rajono vyriausiuoju architektu Ričardu Vyšniausku. Straipsnyje buvo rašoma apie problemas, su kuriomis susiduria rajono architektas, vykdydamas savo profesines pareigas. Tuomet R. Vyšniauskas pažadėjo plačiau išdėstyti savo įžvalgas apie tai, kaip jis įsivaizduoja rajono vyriausiojo architekto misiją, kaip galima Lazdijus ištraukti iš įvairių problemų liūno.
Lazdijų rajono architektas tęsia straipsnių ciklą apie diskusiją su rajono valdžia dėl saulės jėgainių statybos galimybių. Rajono valdžia nori kuo greičiau leisti verslininkams šalia Lazdijų statyti didžiulį žemės plotą užimančias saulės baterijas, o architektas tam prieštarauja, nes verslininkų planai, anot jo, prasilenkia su įstatymais. Architekto publikacijomis „Dzūkų žiniose“ susidomėjo nacionalinė žiniasklaida ir Lietuvos architektų bendruomenė.
Pateikiame trečiąją architekto Ričardo Vyšniausko publikacijos dalį, kurioje jis komentuoja Lazdijų rajono savivaldybės Bendrojo plano rengimo procesą.
Pajuto spaudimą atsistatydinti
Esminis straipsnis, kuriuo vadovaujuosi, nesutikdamas pritarti saulės jėgainių įkūrimui šalia Lazdijų, Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo 20 str. nuostatos 4 dalis, kuri teigia, jog atsinaujinančių išteklių energetikos objektų statyba turi būti numatyta savivaldybės lygmens Bendrajame plane ar inžinerinės infrastruktūros vystymo planuose (išskyrus atvejus, numatytus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme).
Nežiūrint visos šios mano argumentacijos ir bandymo paaiškinti situaciją vadovybei, administracijos direktorė, papildomai ir iš naujo per DVS sistemą liepė man išspręsti susidariusią situaciją ir užbaigti užduotį, tai yra pritarti reikalavimams, į kuriuos anksčiau buvau atsakęs, kad to daryti negaliu, nes pažeidžiamas įstatymas. Šią poziciją palaikė vienas savivaldybės darbuotojų. Vėliau į kitus vadovybės raginimus atsakiau, kad, esant tokiai situacijai, prašau leisti kreiptis į Aplinkos ministeriją, kad būtų išaiškinta situacija, kadangi kitokios argumentacijos šiuo metu neturiu.
2020-06-04 per DVS sistemą gavau pakartotinį ir paskutinį administracijos direktorės nurodymą užbaigti užduotį, keičiant žemės paskirtį – iš žemės ūkio į kitą.
Šiuo metu vadovybė spaudžia mane skubiai išeiti iš darbo, pasirašant abipusio susitarimo sutartį, kitu atveju, gąsdina ir grasina bausmėmis, kad būsiu pašalintas iš darbo dėl visokių nuobaudų, kurias man pareikš dėl darbuotojų skundų ir blogo darbo. Manau, kad tie skundai yra neobjektyvūs ir atsiradę dėl mano nepritarimo elektrinėms.
Šioje vietoje su savo pasakojimu apie elektrines turėčiau grįžti kiek atgal, kadangi istorija su elektrinėmis prasidėjo dar kiek anksčiau. Pirmosios elektrinės buvo ne Panarvės kaime, o jau statomos šalia Lazdijų hipodromo. Tai prasidėjo tik man užėmus vyr. architekto pareigas Lazdijų rajono savivaldybėje, tai yra pirmomis mano darbo savaitėmis tarp Kalėdų ir Naujųjų metų, kai pas mane atvyko tas pats gerbiamas Vilpišauskas derinti elektrinių plėtros klausimų visoje Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje. Daug ir ilgai kalbėtis neteko, kai buvo paminėtos elektrinės šalia hipodromo, aš iškart pasakiau, kad šioje vietoje tokio dydžio elektrinių rengti negalima, kadangi tai turės neigiamos įtakos miestui, jo žmonėms, vystymuisi, hipodromui, taip pat ir gamtai.
Liepė suderinti statybos leidimą
Mes nuvažiavome apžiūrėti vietos realioje aplinkoje, po to mano pozicija nepasikeitė ir aš dar sykį pasakiau, kad derinti tokio projekto nesiruošiu, tačiau tai truko neilgai. Kai mes grįžome į savivaldybę, po kelių valandų mane pokalbiui išsikvietė merė ir susitikimo metu man buvo vienareikšmiškai paaiškinta, kad elektrinės prie hipodromo klausimas nekvestionuojamas, viskas jau nuspręsta, visa įranga supirkta ir mes negalime trukdyti verslo plėtrai, stabdyti milijoninių įplaukų į savivaldybės biudžetą ir naujų darbo vietų kūrimo. Buvo liepta skubiai suderinti statybos leidimą ir nestabdyti proceso.
Turiu prisipažinti, kad aš šioje vietoje palūžau, bandžiau kalbėtis su Sporto centro direktoriumi Dariumi Liaukevičiumi, kuris kaip ir sutiko su mano pozicija ir pritarė, tačiau nežinodamas, kaip elgtis tokioje situacijoje, negalėjo nieko padėti. Bandžiau kalbėti apie saulės jėgainių neigiamą poveikį arkliams ir verslui, kalbėjau su skyriaus darbuotojais bei savivaldybės darbuotojais, tačiau tik atėjęs į šias pareigas, neturėdamas ir negavęs reikiamo palaikymo ir atspirties taško, jausdamas spaudimą iš valdžios ir nepasitenkinimo bangą, nusileidau ir pasirašiau leidimą šiam projektui. Tai dariau pasitikėdamas administracijos vadovų ir kolegų patirtimi ir ilgamečio darbo šioje srityje stažu, bet, pasirodo, veltui. Neturėjau to daryti, tačiau šis įvykis man buvo lemiamas apsisprendžiant dėl visų likusių elektrinių klausimų visoje Lazdijų rajono savivaldybėje, tame tarpe ir Panarvės kaime, todėl pareiškiau nepritarimą bei ypatingą požiūrį į visas kitas saulės elektrines, kurios jau projektuojamos ir planuojamos savivaldybės teritorijoje.
Platesniam situacijos suvokimui turiu pakomentuoti šalia elektrinių klausimo vykstantį Bendrojo plano (BP) ruošimo procesą, kuriame aš taip pat susilaukiau vadovybės nemalonės ir priekaištų.
Šiuo metu Lazdijų rajono savivaldybė rengia BP keitimą, vyksta koncepcijos pritarimo etapas, kuriame aš kaip šiuo metu einantis savivaldybėje vyriausio architekto pareigas valstybės tarnautojas, pagal įstatymo 25 straipsnio 7 punktą, turiu pritarti kiekvienam šio straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytiems rengimo etapo stadijos sprendiniams…
Tačiau gavęs iš rengėjų medžiagą tvirtinimui ir suderinimui, įkaitant SPAV, kadangi, mano nuomone, medžiaga buvo parengta neišsamiai, nepakankamai, neįvertinus nemažai esminių klausimų savivaldybės teritorijai ir jos ateičiai, aš paprašiau rengėjų, UAB „CityForm“, papildyti, atsakyti į jiems iškeltus klausimus ir pakartotinai man teikti medžiagą derinimui.
Atrodytų, kad geri tikslai ir norai savivaldybės atžvilgiu turėtų teigiamai paveikti vadovybės sprendimus ir požiūrį, tačiau, pasirodo, gali būti ir priešingai, už iniciatyvą baudžiama. Taip atsitiko ir mano minėtu atveju, mano iniciatyva buvo neigiamai įvertinta, kaip suprantu, už delsimą, neatsižvelgiant į rezultatus ir buvo paprašyta, kad aš pateikčiau pasiaiškinimą, kodėl tai padariau savavališkai, nederindamas savo veiksmų su administracijos direktore, t. y. prašydamas rengėjų papildymų ir nederindamas su I. Šaparauskiene prašymo turinio.
Nesutarė profesiniais klausimais
Šioje vietoje turėčiau dar nukrypti į šoną ir paaiškinti, kad nuo pirmos atėjimo dienos į savivaldybę ir pradėjęs eiti savo pareigas, jaučiau nuolatinį spaudimą ir nepasitenkinimą iš skyriaus darbuotojų, iš administracijos ir vadovybės, t. y. jie žiūrėjo į mane ne kaip į savivaldybės tarnautoją, einantį vyriausiojo architekto pareigas, ne kaip į architektą, kuris atsako už savo veiksmus ir sprendinius, o buvo žiūrima kaip į tarnautoją, kuris turi aklai paklusti ir atlikti vadovų įsakymus, visai nepaisant LR Architektų rūmų įstatymų, architektūros principų, etiketo ir etikos principų bei normų, ką dažnai man primygtinai primindavo merė Ausma Miškinienė. Tarp mūsų buvo nuolatiniai nesutarimai įvairiais klausimais, ypač kai sprendiniai liesdavo profesionalų požiūrį ir reikalavimų ir normų laikymąsi. Būdavo reikalaujama to atsisakyti ir pateikti neteisingus sprendinius, kaip ir yra daugelyje savivaldybės sprendinių, su kuriais aš nesutikdavau ir nesutinku.
Dėl administracijos požiūrio bei darbo įvertinimo noriu paminėti labai gerai tai atspindintį įvykį. Bendrojo plano keitimo metu, kadangi jis dėl karantino vyko nuotoliniu būdu, BP rengėjams pristatant paruoštą medžiagą savivaldybės darbuotojams, visuomenei bei kitiems suinteresuotiems žmonėms, manęs, kaip vyr. architekto, kuris atsako už parengtą produktą ir tvirtina savo asmeniniu parašu, net ir neprireikė, niekas net nepaklausė, kur aš, net nepasiteiravo, ar dalyvauju pristatymo procese… O kam, juk ir taip viskas aišku, viską juk paruošia rengėjai, už tai jie juk ir atsako? Tik ką jie paruošia ir kaip, tai administracijai nesvarbu, svarbu, kad viskas vyktų pagal grafiką, svarbu, kad nebūtų jokių proceso trikdžių, kad viskas judėtų sklandžiai. O tai, koks BP yra, ar ten viskas teisinga, ar neteisinga, jiems visai nesvarbu.
Siekė tobulinti Bendrąjį planą
Valdžiai nesuprantamos vyr. architekto pastangos dirbti ir tobulinti BP sprendinius, kurie tikrai yra labai sudėtingi ir reikalauja daug laiko, jėgų ir žinių. Visos tos pastangos nubraukiamos argumentuojant, kad darbą daro rengėjai, duodant suprasti, kad vyr. architektas atlieka tik pasirašančio tarnautojo vaidmenį, aklai vykdo įsakymus, nors po visų pataisymų ir papildymų, kuriuos atliko rengėjai po mano pastabų, atsirado labai svarbių pakeitimų Lazdijų urbanistinėje struktūroje, kas turėtų labai pozityviai atsiliepti savivaldybės žmonėms ateityje ir kas yra pozityviai įvertinta pačių BP rengėjų.
Akivaizdu, kad administracijos direktorė ir vadovybė kišasi į mano sprendinius ir bando paveikti profesionalią jų pusę – sumenkindama ir neigdama, tačiau pagrindinę žalą darydama ne man, o visuomenei.
Esminis momentas dėl BP sprendinių taip pat susijęs su saulės elektrinių sprendiniais, kurie turės būti aptarti ir pateikti ruošiamame BP, dėl to su BP pakeitimų rengėjais mes ir aptarėme klausimą, kaip reikia spręsti minėtą situaciją, kokiu pagrindu, kur ir kaip statyti saulės elektrines. Kaip jas statyti nepažeidžiant gamtos, darant kuo mažesnį neigiamą poveikį aplinkai, žmonėms, bandėme siūlyti sprendimus, kaip tai išsaugoti ir kaip viską subalansuoti. Pirminės gairės buvo pateiktos jau BP pristatyme, joms pritarė ir jas patvirtino ir administracijos direktorė.
Manau, kad tokie siūlymai, kurie numatyti BP, taip pat nepalankūs savivaldybės vadovybei, nes valdžia siekia, kad nebūtų jokių ribojimų ir kad verslininkai galėtų statyti elektrines, kur jiems norisi, neatsižvelgdami į jokius reikalavimus, sąlygas ir t. t. Dėl to šioje pozicijoje mano matymas ir supratimas vadovybei pasirodė nepriimtinas ir netoleruojamas. Manau, jog dėl to ir kilo noras prašyti mano pasiaiškinimo dėl savo veiksmų tobulinant BP rengimą, kad būtų galima pareikšti papeikimą už drausmės pažeidimus ir kuo greičiau pašalinti mane iš užimamų pareigų, kad netrukdyčiau laisvai vykti procesui, kuris būtų parankus ir palankus vadovybei.
Lazdijų BP rengiama medžiaga rengėjams papildyti ir pataisyti buvo grąžinta ir antrą kartą. Antrojo taisymo pastabos nebuvo globalios, tačiau jos buvo. Vertindamas šios dienos BP turimus rezultatus, įdėjus nemažai mano ir rengėjų pastangų ir laiko, galiu teigti, kad šiandien BP vertinčiau tik 7–8 balais. Taip yra dėl laiko stygiaus, kurio nenorėjo suteikti administracijos vadovybė, todėl ir negalime vertinti BP dešimčia balų.
Rengdami ir tobulindami su rengėjais BP, padarėme išvadą, kad turi būti sukurta sistema, apsprendžianti vieningą saulės elektrinių statybos sistemą visoje Lietuvoje, kuri įgalintų verslininkus ir savivaldybių administracijų vadovus elgtis sistemingai, laikantis įstatymų ir normų, planuojant saulės elektrinių išdėstymą, kad nebūtų vadovaujamasi anarchistiniais metodais, kai saulės elektrinės dėstomos visur, kur kažkas užsinori, neatsižvelgiant į kraštovaizdį, gamtos išskirtinumus. Kad nebūtų elektrinės dėstomos pagal piniginės storumą ir išmokamus arbatpinigius, darant neatitaisomą žalą Lietuvos gamtai ir žmonėms, spekuliuojant elektrinių kūrimo būtinumu, gaunamais milijonais į biudžetą ir t. t. Tačiau tai negali būti daroma žmonių ir gamtos niokojimo sąskaita. Taip, elektrinės būtinos, tik negalima jų dėlioti bet kur ir bet kaip, nes tokia praktika greitu metu Lietuvą pavers į gyvas ES kapines.
Sistema ir normos turėtų būti kuriamos neatidėliotinai, ir tai turėtų skubiai inicijuoti Aplinkos ministerija.
Tekstų ciklo pabaiga — kitame „Dzūkų žinių“ numeryje.
Autoriaus ir redakcijos nuomonės nebūtinai sutampa