„Tai kur dabar teks kreiptis, jei ištiks kokia bėda, juk daktaras Gibas išeina į administraciją“, – tokie ar panašūs nerimo pilni klausimai šiomis dienomis kankina daugelį lazdijiečių, išgirdusių žinią, kad ortopedas-traumatologas Dainius Gibas paskirtas Lazdijų ligoninės direktoriaus pavaduotoju medicinai.
„Dzūkų žinios“ pasveikino žinomą gydytoją su naujomis pareigomis ir paprašė atsakyti į lazdijiečius kankinančius klausimus, tarp jų: „Ar bus galima patekti pas gydytoją D. Gibą?“
– Kas paskatino Jus sutikti užimti ligoninės direktoriaus pavaduotojo medicinai postą?
– Noras prisidėti prie bendro reikalo, kad efektyviau dirbtų Lazdijų ligoninė, kad pacientai gautų kokybiškesnes paslaugas.
– Jūs – puikus, gerai lazdijiečių vertinamas ortopedas-traumatologas. Ar nebijote, jog administracinis darbas atims daug laiko ir mažiau jo liks medicinos praktikai? Ar Lazdijų pacientai turės galimybių patekti pas Jus?
– Ačiū už įvertinimą. Lazdijų ligoninėje ortopedu-traumatologu dirbsiu, kaip ir dirbau, visu darbo krūviu. Visas mano klinikinis darbas bus toks pat, kaip ir buvo. Visi pacientai gauna mano reikiamą pagalbą ir konsultacijas. Administracinėse pareigose dirbu, t. y. atlieku direktoriaus pavaduotojo medicinai tam tikras funkcijas, tuo pačiu darbo laiku. Pats sau esu pasakęs, jeigu pradėsiu nespėti, man prioritetas – pacientas, klinikinis darbas.
– Sakoma, jog savo krašte pranašu nebūsi. Jūs – esate iš Veisiejų, sugrįžote po studijų į savo gimtąjį kraštą. Dar sakoma, jog nelengva dirbti, kai visi tave pažįsta nuo vystyklų. Kas lėmė tokį sprendimą? Juk gydytojų atlyginimai didžiuosiuose miestuose ir periferijoje labai skiriasi?
– Jei esi profesionalas, nesvarbu, kokiam krašte tu dirbi. Tiesiog privalai atlikti savo darbą idealiai, ypač medicinos srityje. Ar nebijojau sugrįžti? Na, aišku, tas pats kraštas, žmonės, draugai, giminės – smagu savame krašte. Svarstymų dėl kitų ligoninių buvo daug, bet tikrai ne pinigai buvo pirmoje vietoje.
– Dabar, kai jau esate puikiai įvaldęs savo profesiją, atliekate sudėtingas operacijas, galėtumėte išvažiuoti dirbti į didmiesčio, tretinio lygio ligonines. Kas lemia, kad jau 11 metų esate Lazdijuose?
– Galiu išvažiuoti vieninteliu atveju, jei būtų uždaromas chirurgijos skyrius. Lazdijuose mane kol kas viskas tenkina. Čia juk ir įvaldžiau sudėtingų operacijų metodikas. Kai jaučiu, kad esu reikalingas pacientams, tai ir yra paslaptis, kodėl esu čia vienuolika metų.
– Kokius uždavinius sau keliate, pradėdamas ligoninės administracinį darbą? Kokią matote Lazdijų ligoninės ateitį?
– Man, kartu dirbant ir administracijoje, labai svarbu komandinis darbas, kai gali priimti optimaliausius ir pacientui, ir personalui sprendimus, ypač šiuo, COVID-19 pandemijos, laikotarpiu.
Ligoninės ateitis, ko gero, priklauso ir nuo valstybės, ne tik nuo savivaldos bei vietos politikų sprendimų. Mano ateities vizija – ligoninėje jauni, norintys dirbti specialistai.
– Kokie, Jūsų nuomone, periferijos ligoninės privalumui ir trūkumai, lyginant su didžiųjų miestų gydymo įstaigomis?
– Mažesnės ligoninės privalumai – geresnė tarpusavio komunikacija: ir tarp gydytojų, ir tarp gydytojų ir pacientų, nuoširdesni žmonės. Trūkumas – riboti žmogiškieji ištekliai.
– Lazdijų ligoninėje dirba įvairių specialybių gydytojų iš kitų šalies ligoninių, buvo net docentų ir profesorių iš sostinės ir Kauno. Ar galvojate apie tokių specialistų paslaugų plėtrą? Kokių gydytojų galime sulaukti?
– Jau dabar yra ministerijos pasiūlymų dėl nuotolinių konsultacijų tarp specialistų ir konsultantų, profesorių iš kitų ligoninių. Apie konkretaus specialisto būtinumą sprendžiama pagal poreikį. Šiuo metu atvyksta dirbti chirurgas, ortopedas-traumatologas, greitu metu – psichiatras.
– Ar turite kokių nors pomėgių?
– Muzika, kultūrizmas, krepšinis.
– Ko norėtumėte palinkėti savo kolegoms ir Lazdijų krašto žmonėms šiuo sudėtingu laikotarpiu, gyvenant po kabančiu COVD-19 Damoklo kardu?
– Kolegoms palinkėčiau lankstumo, stiprybės ir susikalbėjimo. Pacientams – sveikatos, supratimo ir kantrybės. Ir kuo daugiau bendrauti, kad mažiau kiltų klausimų, kad būtų mažiau nežinomybės ir baimių.
– Ačiū už pokalbį, kuris, ko gero, pradžiugins Jūsų pacientus.
„Dzūkų žinių“ informacija