Ruduo – metas, kai iš sodų, daržų, miško į namus nešame visokiausias gėrybes. Nemaža dalis jų atsiduria ir atliekų konteineriuose.
Nukritę obuoliai, vartojimui netinkami kiti vaisiai ar daržovės keliauja į kompostavimo ir maisto atliekų konteinerius. Kompostavimo konteinerius turi žmonės, gyvenantys mažesniuose miesteliuose, gyvenvietėse, maisto konteineriais aprūpinti miestų gyventojai.
Miestuose, ypač prie daugiabučių namų, dar pasitaiko, kad sodo ir daržo atliekos išmetamos kartu su mišriomis atliekomis, o kai kas neatsispiria pagundai numesti jas prie konteinerių ar netoli jų, taip pridarydami netvarkos ir rūpesčių.
Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro (ARATC) kontrolieriai, nuolat vykdantys konteinerių ir jų aikštelių priežiūrą, jau yra nustatę ne vieną pažeidėją ir duomenis perdavę savivaldybei, kurios atstovai priims sprendimus dėl administracinio poveikio priemonių taikymo.
Tačiau, kaip pastebi ARATC specialistai, sodo ir daržo atliekas daugelis gyventojų rūšiuoja pakankamai gerai. Dėl netinkamo jų tvarkymo kyla gerokai mažiau problemų nei dėl kitų rūšių atliekų.
ARATC Rūšiavimo centrų veiklos organizavimo padalinio vadovas Linas Brazauskas sako, kad kompostavimo aikštelėmis gyventojai jau yra įpratę naudotis – į jas veža įvairiausių augalų liekanas, obuolių išspaudas, pjuvenas, lapus, nugenėtas medžių šakas.
Surinktos kartu su maisto atliekomis sodo ir daržo atliekos patenka į biologinio apdorojimo įrenginius ir tampa žaliava energijai gaminti. Į maisto atliekų konteinerius galima mesti ir sugrėbtus medžių lapus, žolę, išrautas gėles. Tačiau jei tokių atliekų susidaro dideli kiekiai, jas reikia vežti į kompostavimo aikšteles.
Regione veikia septynios kompostavimo aikštelės, kuriose surenkamų žaliųjų atliekų kiekiai kasmet auga – pernai jose surinkta daugiau kaip 8 tūkst. tonų žaliųjų atliekų.
Į kompostavimo aikšteles atgabentos medžių šakos čia smulkinamos, iš jų gaminamos medžio drožlės, kurios naudojamos įvairioms reikmėms: energijai, biokurui gaminti, kompostavimo kaupams.
Iš pernai aikštelėse surinktų biologiškai skaidžių atliekų (lapų, žolės) buvo pagaminta 3400 tonų komposto. Daugiabučių namų bendrijoms po 3 tonas, o regiono savivaldybių aplinkos tvarkymui iki 25 tonų komposto per metus skiriama nemokamai.
L. Brazauskas priminė, kad medžių lapus ir žolę galima vežti ne tik į kompostavimo aikšteles, bet ir į bet kurį rūšiavimo centrą.
„Mes turime visas galimybes saugiai ir efektyviai sutvarkyti visas išrūšiuotas atliekas, kad jos niekam nekenktų, neterštų aplinkos. Svarbiausia – kad žmonės rūšiuotų ir žaliąsias, ir visas kitas atliekas“, – ragina Rūšiavimo centrų veiklos organizavimo padalinio vadovas L. Brazauskas.
