DŽ redakcijos nuomonė
Karantinas, atėmęs iš mūsų galimybę betarpiškai bendrauti ir nukėlęs susitikimus ir pokalbius į virtualią erdvę, kartu suteikė galimybę sužinoti vieniems apie kitus tam tikrų dalykų, kurie slypi mūsų pasąmonėje ar tamsesniuose mūsų esmės kampučiuose.
Penktadienį nuotoliniu būdu vykusiame Lazdijų rajono savivaldybės tarybos posėdyje buvo svarstoma nemažai svarbių klausimų, kuriuos aptarinėjo saugiai namuose ar kitose erdvėse įsitaisę vietos politikai. Kai kurie iš jų, ko gero, nusprendė, jog tarybos posėdis per kompiuterio ekraną yra visai kas kita nei dalyvavimas posėdyje savivaldybės salėje.
Vienas politikas į posėdį prie ekrano atsinešė dubenėlį su maistu ir nusprendė, jog sprendžiant svarbius rajono klausimus, galima kartu ir pavalgyti.
Kitas politikas posėdžio transliacijos dekoracijai pasirinko lego ir kitokių žaislų kontekstą, suprask, jog transliacija vyksta iš Kalėdų senelio, pakuojančio dovanas vaikams, būstinės.
Žinoma, visus pralenkė žinomas politikas iš sostinės, kuris svarbius Lazdijų rajono klausimus sprendė vairuodamas automobilį. Galima tik įsivaizduoti, kaip jis, kartu stebėdamas kelio ženklus ir sukiodamas vairą, sugebėjo įsigilinti į tarybos posėdžio problematiką ir tuo pat metu saugiai vairuoti. Kilo klausimas, kur šis politikas važinėjo, kai visiems prisakyta be reikalo neišeiti iš namų?
Pasižiūrėjus tokių vaizdų iš tarybos posėdžio, pasidarė keista, kad neatsirado tarybos narių ūkininkų, kurie posėdyje būtų rajono problemas sprendę iš savo kiaulidės, karvidės ar arklidės, nes tuo metu turėjo šerti gyvulius.
Kodėl tai vyksta? Ar daugelis įsivaizduoja, jog posėdis nuotoliniu būdu tik formalumas, ramiai gyvenant savo namų gyvenimą? Bet juk tai tie patys rajono problemų sprendimai, atstovaujant lazdijiečių interesams, tik forma kita dėl pandemijos. Kodėl negerbiami kolegos, rinkėjai, žmonės, kurie posėdį stebi?
O gal tai sostinės politikų blogosios pamokos? Štai buvęs finansų ministras per virtualų Vyriausybės posėdį nusprendė užtraukti dūmą, tuo sukeldamas daugelio kolegų ir tautiečių gūžčiojimą pečiais.
Žinoma, nuotolinio posėdžio žvaigžde tapo Petras Gražulis, priglaudęs pas save pusnuogį vyrą ir leidęs jam pasirodyti prieš visą Lietuvą.
Dabar dažnai per televiziją ir interneto platybėse tenka stebėti nuotolinius interviu su įvairiais žmonėmis. Daugelis iš jų supranta, jog žiūrovas stebės ne tik kalbančiojo veidą, bet būtinai atkreips dėmesį į tai, kas yra už kalbančiojo nugaros. Pastebės, kokiame kontekste sėdi nuotolinio pokalbio dalyvis, nes tai vienaip ar kitaip atspindi jo savigarbos ir pagarbos žiūrovui bei klausytojui poziciją ir intelekto bei kultūros lygį.
Jei Lazdijų politikai galvoja, jog nuotolinis tarybos posėdis jų niekuo neįpareigoja, tai tada mažas patarimas jiems: jei per tiesioginio posėdžio transliaciją eisite į tualetą, nepamirškite išjungti mikrofoną, kai nuleidinėsite vandenį.•
REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /