Jei įstaigos vadovas netinkamai atlieka savo pareigas, išsaugoti savo kėdę jam gali nepadėti ir priklausymas partijai, kuri yra valdančiojoje daugumoje. Taip galima pasakyti ir apie Lazdijų socialinių paslaugų centro direktorę, konservatorę Jolantą Marcinkienę, kurios veiklą principingai įvertino įstaigos steigėjo – Lazdijų rajono savivaldybės sudaryta darbo grupė, o merė Ausma Miškinienė praėjusį antradienį atšaukė J. Marcinkienę iš užimamų pareigų.
Apie problemas Lazdijų socialinių paslaugų centre ne vieną kartą rašė „Dzūkų žinios“, kurios nuolat gaudavo įstaigos darbuotojų skundų dėl centro vadovės sprendimų. Daugau nei pusmetį savaitraštis nuolat rašė apie sudėtingą psichologinę situaciją šioje įstaigoje ir direktorės nesiskaitymą su darbuotojais. Apie įstaigos direktorės netoleruotinus darbo metodus, netinkamą darbo organizavimo ir darbų paskirstymą bei abejotiną premijavimo tvarką ir sudėtingą psichologinį klimatą šioje įstaigoje nuolat buvo informuojami ir rajono savivaldybės vadovai.
Sprendimas – po darbo grupės išvadų
Remdamasi anoniminiais ir konkrečių asmenų skundais, merė A. Miškinienė praėjusį rudenį sudarė darbo grupę, kuri turėjo ištirti skunduose minimus faktus ir įvertinti įstaigos vadovės kompetencijos lygį.
Šių metų pradžioje viešojoje erdvėje pasirodė informacija apie minėtos darbo grupės išvadas. Joje nurodyta, jog Socialinių paslaugų centro darbuotojai baiminasi dėl savo darbo vietų, įstaigoje buvo netinkamai rengiami ir pildomi darbuotojų pareigybių aprašymai, o apie pakeitimus pareigybių aprašymuose darbuotojai neinformuojami. Darbo grupė nustatė, jog įstaigoje susiklosčiusi ydinga tvarka dėl darbo krūvio, darbo grafikų ir priedų bei premijų skyrimo. Darbuotojams nepaaiškinami daromi sprendimai, nėra nustatomi visiems žinomi kriterijai. Darbo grupė konstatavo, jog J. Marcinkienė neturi visų reikiamų įgūdžių ir todėl nesugeba tinkamai vykdyti pavestų funkcijų.
Sausio 5 dieną merė A. Miškinienė atšaukė iš užimamų pareigų Lazdijų socialinių paslaugų centro direktorę J. Marcinkienę. „Sprendimas priimtas siekiant, kad būtų užtikrintas sklandus savivaldybės viešosios įstaigos darbas teikiant socialines paslaugas ir viešosios įstaigos darbuotojų teisės ir interesai“, – rašoma savivaldybės informacijoje.
Kol bus paskirtas naujas šios įstaigos vadovas, laikinai Socialinių paslaugų centro direktoriaus pareigas pavesta eiti šios įstaigos vedėjai socialiniams reikalams Ramintai Mikelionienei.
Pakeitė struktūrą
Vasarą vykusiame rajono savivaldybės tarybos posėdyje šio centro vadovė J. Marcinkienė, galimai pažeisdama teisės aktus, pati pristatė naująją įstaigos struktūrą, kurioje neliko vietos kai kuriems buvusiems darbuotojams.
Naujoji struktūra sukėlė daug klausimų įstaigos darbuotojams, kai kurie pakeitimai daugeliui pasirodė sunkiai paaiškinami ir suvokiami.
„Vasarą prasidėjus įstaigos struktūros pakeitimams, direktorė buvo numačius atleisti du jai „nereikalingus“ darbuotojus (vieno darbus paskirstant visiems kitiems, o kitą – pakeičiant labiau „patogesniu“), tačiau ji nenumatė tolesnių pasekmių, kad įstaigą per keletą mėnesių paliks net 4 kvalifikuoti specialistai. Net ir vyriausioji buhalterė, poste neišbuvusi nė pusės metų, nešė kudašių net neatsisukdama, nes, ko gero, pamatė, kad įstaigos direktorės kompetencijos labai ribotos“, – pasakojo centro darbuotoja (pavardė redakcijai žinoma).
Apie netvarką šios įstaigos valdomuose Socialinės globos namuose prabilo viena iš jų globotinių, kuri skundėsi netinkamu maitinimu ir personalo piktnaudžiavimu. Apie šią situaciją globotinė informvo ir merę.
Skundėsi dėl darbo grafikų
Liepą „Dzūkų žinios“ rašė apie ydingą darbo grafikų sudarinėjimą Socialinės globos namuose. Redakcijos šaltinių teigimu, darbo grafiko sudarymas priklauso nuo vadovo simpatijų ir antipatijų.
„Tie darbuotojai, kuriuos valdžia myli, daug dažniau nei kiti dirba naktinėje pamainoje. Darbas naktį daug lengvesnis ir ramesnis nei dieną. Globotiniai miega, todėl priežiūra nėra tokia intensyvi kaip dieną. Dienomis dirbantiems darbuotojams tenka didžiulis darbo krūvis – reikia maudyti globotinius, pateikti maistą, išsiplauti tualetus, gyvenamąsias patalpas. Tie darbuotojai, kurių valdžia nemyli, kurie „palindę jiems į panages“, daug dažniau skiriami dirbti dienomis, o „pateptieji“ dažniau dirba naktimis“, – pasakojo redakcijos šaltinis.
Naktį dirbantieji gauna ir didesnį atlyginimą, o jei naktis rami, tai dieną galima tvarkytis savo asmeninius reikalus, taip gaunant papildomo laiko sau.
Redakcijos šaltiniai teigė, jog apie šią nelygybę darbuotojai bandė kalbėti su darbo grafikus sudarinėjančia Socialinės globos namų vadove, tačiau ši atsakydavo, jog neįmanoma visiems vienodai paskirstyti darbo dienomis ir naktimis, nors, anot redakcijos šaltinių, tai padaryti įmanoma.
Tuomet J. Marcinkienė paneigė šią informaciją.
Sulaukė juokingo atlygio
Socialinių paslaugų centro darbuotoja Vilma Juškauskienė „Dzūkų žinioms“ papasakojo apie patirtą neteisybę ir direktorės savivaliavimą.
Moteris teigė, jog per patį karantino piką ji dirbo rizikingą darbą – vežiojo saviizoliacijoje užsidariusiems asmenims maistą ir kitus būtinus daiktus.
„Važinėjau savo automobiliu, teko dirbti ir savaitgaliais, dirbau daug ir sąžiningai. Paskui išgirdome, jog medikams, socialiniams darbuotojams už darbą karantino laikotarpiu bus paskirtos premijos, savivaldybė premijavimui gavo 17 tūkst. eurų. Sužinojome, jog kai kurie darbuotojai gavo po 130–160 eurų premijas. Tikėjausi, jog ir aš gausiu panašų atlygį už rizikingą darbą. Tačiau paaiškėjo, jog mano „premija“, atskaičiavus mokesčius, sutirpo iki 50 eurų, o centro vairuotojas, vežiojęs į rizikos grupę patekusius asmenis į Vilnių, gavo 50 eurų „ant popieriaus“ premiją. Kodėl tokia neteisybė?“ – retoriškai klausė ponia Vilma.
Pasijutusi neteisingai įvertinta, V. Juškauskienė nuėjo pas centro direktorę Jolantą Marcinkienę sužinoti, kodėl jai paskirta simbolinė premija.
„Man pasakė, kad premijos man ir kai kuriems kitiems mūsų įstaigos darbuotojams buvo išmokėtos ne iš tų 17 tūkst., kurie buvo skirti savivaldybei, bet iš Socialinių paslaugų centro biudžeto. Direktorė dar metė argumentą, jog mažesnes premijas gavo tie darbuotojai, kurie dirbo nuotoliniu būdu. Tai buvo juokingas argumentas – oficialiai aš dirbau nuotoliniu būdu, tačiau pas rizikos grupės ir saviizoliacijoje esančius asmenis važinėjau ir su jais kontaktavau tiesiogiai, nes kompiuteriu to daryti buvo tiesiog neįmanoma“, – sakė V. Juškauskienė.
Neišgirdusi direktorės argumentų dėl premijų skirstymo principų, pajutusi neteisybę, V. Juškauskienė nusprendė nebedalyvauti projekte, prie kurio jau kurį laiką dirbo be jokio papildomo užmokesčio, nors pagal pareigas jai toks darbas nepriklausė.
„Nunešiau direktorei projekto dokumentus ir pasakiau, jog atsisakau jame dalyvauti. Šį projektą vykdėme kartu su savivaldybe, su merės patarėja. Direktorė man sakė, jog parašysianti įsakymą ir privalėsiu dirbti“, – sakė magistro diplomą turinti V. Juškauskienė.
Situaciją aptarė su mere
Ponia Vilma teigė, jog įstaigos darbuotojų emocinė būsena yra labai bloga. Žmonės nuolat patiria stresą, savo adresu sulaukia nepelnytų kaltinimų.
„Situacija pas mus tikrai bloga – vieni darbuotojai atleidžiami, jų darbai išdalijami kitiems, nemokant už tai pinigų, buhalterės keičiasi kas du mėnesius, neatlaikę įtampos, absurdiškų sprendimų, kas mėnesį darbą palieka ne po vieną gerą darbuotoją. Panašu, jog rajono valdžia nežino tikros situacijos mūsų įstaigoje. Skaudžiausia, kad mes teikiame pagalbą kitiems, o patys sulaukiame vadovų paniekinimo“, – kalbėjo V. Juškauskienė.
Ji susitiko su mere ir jai viską papasakojo.
Buvo ir daugiau šios įstaigos darbuotojų, nusivylusių neįvertintu jų darbu per karantiną.
„Tai yra kolektyvo skaldymas, nes visi mes dirbome pandemijos metu ir norėjome gauti pažadėtą atlygį, bet likome it musę kandę“, – sakė kita tos pačios įstaigos darbuotoja, nenorėjusi skelbti savo pavardės.
Bandė prisidengti darbuotojais
Kai merė sudarė darbo grupę situacijai Socialinių paslaugų centre ištirti, įstaigos direktorės J. Marcinkienės buvo paprašyta pateikti atsakymus į skunduose keliamus klausimus.
Direktorė, bandydama išnešti sveiką kailį, nusprendė prisidengti darbuotojais, kad jie gražiai apie ją atsilieptų, o šiuos atsiliepimus pateiktų merei –„pažiūrėkit, pas mus viskas puiku, netikėkite skundikais“.
J. Marcinkienė pateikė darbuotojams septynis klausimus, į kuriuos jie turėjo skubiai atsakyti. Klausimai sudėlioti taip, kad jų atsakymai turėtų suformuoti merei gerą vaizdą apie psichologinę ir vadybinę situaciją šioje įstaigoje.
Įdomu tai, jog atsakymai nėra anonimiški, direktorė žinos kiekvieno darbuotojo atsakymus. Todėl kyla natūralus klausimas: ar kas nors išdrįs pateikti atsakymus, kurie nepatiktų įstaigos direktorei? Nebent tas, kas nebenori dirbti Socialinių paslaugų centre. Tai – akivaizdus psichologinis spaudimas darbuotojams, dar kartą įrodantis, jog šioje įstaigoje yra nemažai problemų.
„Dzūkų žinių“ informacija