Vis didesnis vaidmuo ekonominiame, socialiniame regiono ir šalies gyvenime tenka nevyriausybinėms organizacijoms, kurios skatina bendruomenių verslumą, kuria naujas darbo vietas, prisideda prie regionų gerovės kūrimo.
Dzūkijos kaimo plėtros partnerių asociacijos – Dzūkijos vietos veiklos grupės (Dzūkijos VVG) visuotinis narių susirinkimas, vykęs praėjusią savaitę nuotoliniu būdu, apžvelgė praėjusių metų rezultatus ir pristatė naujus iššūkius 2021 metams.
Apie nuveiktus darbus, planus šiems metams, būsimus projektus kalbamės su Dzūkijos VVG pirmininke Edita Gudišauskiene.
– Kaip vertinate praėjusių metų VVG darbą? Kas pavyko, kas nepasisekė?
– Metai buvo gana darbingi, parengta daug projektų. Džiaugiamės startavusiais bendruomeninio verslo projektais, kurie kuria naujas darbo vietas ir leidžia bendruomenei užsidirbti lėšų įvairiems poreikiams tenkinti. Džiugina, kad mūsų savivaldybėje yra iniciatyvių ir veiklių bendruomenių, kurios ne tik organizuoja šventes, bet imasi rimtų veiklų ir taip siekia uždirbti lėšų. Metai buvo darbingi, nors ir buvo pandemija. Pernai buvo finansuota ir verslo, ir įvairių kitų veiklų projektų. Tos veiklos, kurios susietos su tiesioginiu žmonių bendravimu, buvo organizuotos ne karantino metu. Žinoma, dalis veiklų buvo nukelta vėlesniam laikotarpiui, nes jos negalėjo vykti dėl karantino.
– Kokios veiklos buvo probleminės? Kai kas buvo perkelta iš vienos veiklų eilutės į kitą?
– Visuotiniame susirinkime pasiūlėme pakeisti Lazdijų rajono kaimo plėtros strategiją dėl priemonės „Bendradarbiavimas įgyvendinant vietos lygio populiarinimo veiklą, skirtą trumpoms grandinėms ir rinkoms plėtoti“. Kadangi 2015–2020 metais penkis kartus skelbėme kvietimus teikti paraiškas pagal šią priemonę, realiai neatsirado norinčiųjų, sulaukėme tik vienos paraiškos, o pareiškėjas vėliau persigalvojo ir atsisakė ją vykdyti. Šiai priemonei buvo skirta apie 200 tūkst. eurų. Pasiūlėme šią priemonę naikinti, lėšas perkeliant į populiaresnes priemones. Ta suma perkelta į ne žemės ūkio verslo pradžios ir verslo plėtros priemones. Praktika rodo, jog tai mums aktualu. Verslo pradžia, verslo plėtra ir anksčiau sulaukdavo daug paraiškų, tai tikimės, jog ir šiemet bus daug norinčiųjų.
– Kaip Jums atrodo, kodėl nepasiteisino trumpųjų maisto grandinių priemonė?
– Žemės ūkio verslai turi galimybę naudotis kitomis priemonėmis per NMA ir kitas institucijas. Ko gero, žmonės turėjo galimybę pasinaudoti didesnėmis lėšomis per šias institucijas, todėl nepasinaudojo mūsų strategija.
– Kokie iššūkiai laukia VVG šiais metais? Kas suplanuota?
– Kovo antroje pusėje skelbsime kvietimus teikti verslo projektų paraiškas. Tikėsimės, jog pareiškėjai naudosis proga gauti paramą ne žemės ūkio verslui ir darbo vietoms kurti. Mūsų strategija siekia 2023 metus, kurie jau visai arti. Šie metai yra paskutiniai, kai yra dideli kvietimai su nemažomis paramos sumomis. O paskui bus laikas projektų įgyvendinimui, kuriuos reiks užbaigti iki 2023 metų. Kas domisi parama, turėtų neatidėlioti savo idėjų įgyvendinimo ir šiemet teikti paraiškas. Kvietimai bus paskelbti ir mūsų interneto svetainėje, ir spaudoje, ir savivaldybės tinklalapyje. Kas domisi, tą informaciją tikrai suras. Galima kreiptis ir tiesiai į VVG, mielai padėsime. Tikimės, jog aktyvūs mūsų rajono žmonės susidomės ir įkurs darbo vietas, nes, kaip žinia, mūsų rajonas pagal nedarbo lygį pirmauja Lietuvoje. Manau, kad per mūsų strategijos priemones pavyks bent šiek tiek spręsti nedarbo problemą.
– Kokią vietą rajono gyvenime užima VVG?
– VVG įsteigtos tam, kad vienytų vietos valdžios, pilietinės visuomenės ir verslo sektorius, siekiant jiems aktualių tikslų. Vizija ir misija – apjungiant skirtingų sektorių aktyvius žmones, spręsti jiems aktualias problemas. Mūsų nariai yra 53 įvairių sektorių atstovai. Visuotinio susirinkimo metu mes ir tikimės išgirsti mūsų narių nuomones, kaip jie vertina mūsų darbus, ką reiktų daryti kitaip. Mūsų sprendimai parodo, kad mes dirbame taip, kaip mūsų nariai nori, kaip jiems reikia, sprendžiame tai, kas jiems aktualu.
– Ačiū už pokalbį.
„Dzūkų žinių“ informacija