„Stebėdama savo artimą aplinką pastebiu, kad iš tikrųjų vis daugiau jaunimo grįžta į gimtąjį rajoną ir savo ateitį susieja su Lazdijais. Manau, kad juos motyvuoja atsiveriančios perspektyvos, kurias jie pastebi ir pasinaudoja arba patys susikuria“, – sako iš Lazdijų kilusi ir puikią karjerą Vilniuje padariusi Kristina Sušinskaitė.
Žinomoje komunikacijos bendrovėje vadovaujamą darbą dirbanti mergina praėjusią savaitę virtualiame susitikime bendravo su Lazdijų jaunimu, pasakojo savo karjeros istoriją ir dalijosi patirtimi, kaip pasirinkti profesiją bei siekti užsibrėžto tikslo.
Apie iššūkius, su kuriais susiduria jaunas žmogus, profesinio kelio pasirinkimą, santykius su savo gimtuoju kraštu kalbamės su komunikacijos specialiste lazdijiete K. Sušinskaite.
– Kristina, praėjusią savaitę nuotoliniu būdu bendravote su Lazdijų jaunimu, pasakojote apie profesijos pasirinkimą, pateikėte savo patirties pavyzdžių. Kaip Jums atrodo, kas yra svarbiausia jaunam žmogui renkantis profesiją? Į kokius pagrindinius klausimus jaunas žmogus turi sau atsakyti, pasirinkdamas profesiją?
– Mano nuomone, jaunam žmogui svarbiausia įsiklausyti į save ir susikoncentruoti į tai, kas įdomu jam pačiam, kuo jis domisi savo noru, o ne dėl to, kad reikia, kokioje veikloje jaučiasi geriausiai ir gali realizuoti savo idėjas, atsiskleisti. Klausti patarimo ar pasitarti su tėvais, vyresniais broliais ar sesėmis, mokytojais visada galima, jei to norisi, tačiau galutinį sprendimą visgi reikėtų priimti pačiam. Ir nebūtinai tas sprendimas bus teisingas, tačiau svarbu, kad nepritrūktų drąsos jo pakeisti – būtent tokios patirtys padeda geriau pažinti save, atrasti savo stipriąsias puses ir pašaukimą. Visada vadovaujuosi tuo, kad geriau pabandyti ir gailėtis, nei po to gailėtis, kad nepabandei ir graužti save klausimu „kas būtų, jeigu?“.
– Jūs baigėte kūrybinių industrijų studijų programą ir pasirinkote komunikacijos specialybę. Kas lėmė tą pasirinkimą? Ar pirminis įsivaizdavimas apie šią profesiją skiriasi nuo to, kokį darbą dabar dirbate?
– Dar mokykloje žinojau, kad rinksiuosi socialinių mokslų sritį, glaudžiai susijusią su žmonėmis, bendravimu, tad natūraliai akys nukrypo į komunikaciją. Kasdienis informacijos perdavimas tiek raštu, tiek žodžiu, pasitelkiant skirtingus kanalus ir formas, galimybė prisiliesti prie didelių ir gerai žinomų prekių ženklų komunikacijos „virtuvės“, analizuoti vartojimo įpročius, tendencijas ir netgi jas kurti man pasirodė be galo įdomu. Nors ši specialybė tikrai nėra susijusi su menu, tačiau kūrybos joje daug – komunikacijos kampanijų planavimas, reklaminių idėjų ir žinučių išgryninimas, tikslinių auditorijų parinkimas ir pan.
Be abejo, pirminis įsivaizdavimas skyrėsi arba tiksliau jo nebuvo apskritai, nes, gyvenant Lazdijuose, mane supo labiau tradicinių profesijų atstovai – medikai, teisininkai, mokytojai ir pan. Komunikacijos specialisto profesija man buvo visiškai nepažįstama, tačiau dėl to galbūt ir suviliojo, nes sutapo su mano asmenybe, charakterio savybėmis. Visuomet buvau smalsi, nebijojau iššūkių ir nesirinkdavau lengviausių kelių, o komunikacijos sritis yra be galo dinamiška, reikalaujanti neužsisėdėti vietoje ir nuolat judėti pirmyn.
– Jei reiktų sugrįžti į dvyliktą klasę, ar Jūsų pasirinkimas būtų toks pats?
– Tikrai taip (šypsosi). Tačiau sau palinkėčiau daugiau drąsos ir pasitikėjimo savimi. Tuo metu, kai 2012 m. baigiau Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnaziją ir išsikrausčiau gyventi bei studijuoti į Vilnių, tikrai buvau linkusi kvestionuoti savo galimybes, pristabdyti save, „neišsišokti“, o tai pasąmonėje susiedavau su tuo, kad esu kilusi iš mažo miestelio. Prisimenant tai dabar, iš vienos pusės ima juokas, koks tai buvo nepagrįstas, stereotipinis požiūris, iš kitos pusės – galbūt būtent tai paskatino dar ambicingiau siekti savo tikslų ir įrodyti sau, kad nėra nieko neįmanomo, jeigu esi pakankamai užsispyręs ir turi aiškų tikslą.
– Esate iš Lazdijų, kokie pliusai ir minusai jaunam žmogui iš periferijos, studijuojant ir dirbant darbus sostinėje ar Kaune?
– Asmeniškai įžvelgiu vien pliusus. Aš labai myliu Lazdijus ir visuomet džiaugiuosi turėdama galimybę sugrįžti, nes galiu pailsėti nuo didelio miesto šurmulio, pabūti gamtoje. Aš taip užaugau, dėl to man tai yra geriausias būdas „persikrauti“, pasisemti naujų idėjų ir įkvėpimo.
Taip pat dirbant komunikacijos srityje labai praverčia platesnis visuomenės portreto suvokimas. Su kolegomis juokaujame, kad mes gyvename „burbule“, todėl planuodami kampanijas, dėliodami reklamines žinutes, ypač tas, kurios yra nukreiptos į masinę auditoriją, turime užtikrinti, kad jos būtų vienodai paveikios ir aktualios. Ne veltui ir skirstant tikslines auditorijas joms yra taikomas demografinis kriterijus, mat gyvenamoji vieta, aplinka tikrai turi reikšmingos įtakos tam tikrų reklaminių žinučių paveikimui, komunikacijos kanalų efektyvumui ir pan. Tai, kad esu kilusi iš mažo miestelio, reguliariai į jį grįžtu, man leidžia ištrūkti iš „burbulo“ ir savotiškai prasitestuoti, kaip žmonės čia yra linkę gauti informaciją, kas jiems svarbu, kaip jie interpretuoja tam tikras reklamas.
– Ką Jūsų kolegos žino apie Lazdijus? Kokios vyrauja Lazdijų įvaizdžio klišės?
– Pagrindinė klišė turbūt yra ta, kad tai yra mažas miestelis ar tiesiog sustojimo vieta pakeliui į Lenkiją, kuriame yra tik viena gimnazija, nėra šviesoforų ir kitų didelio miesto atributų, kas yra sunkiai suvokiama Vilniuje ar Kaune visą gyvenimą gyvenančiam žmogui. Visgi pradėjus pasakoti, kiek daug lankytinų vietų galima atrasti Lazdijuose ar aplink juos, kokybiškai pailsėti, tas suvokimas kaipmat apsiverčia aukštyn kojomis ir atsiranda smalsumas. Manau, kad esu tikrai gera Lazdijų ambasadorė, nes ne vienas kolega jau aplankė mano gimtąjį kraštą, o jei planuoja važiuoti į tą pusę, visada kreipiasi patarimo.
– Dirbate vienoje didžiausių Lietuvoje komunikacijos agentūrų. Esate viena iš „Berta&“ projektų direktorių. Papasakokite apie tai, kokias paslaugas ji teikia. Koks Jūsų darbų spektras, kokios atsakomybės?
– Mūsų agentūra dirba su gerai žinomais vietiniais ir tarptautiniais prekių ženklais, teikdama jiems platų spektrą komunikacijos paslaugų – nuo straipsnių rengimo, reklaminių maketų gamybos, vaizdo klipų filmavimo iki didelių integruotų komunikacijos kampanijų įgyvendinimo, krizių valdymo ir t. t. – paslaugų sąrašas yra labai platus, kaip ir pati komunikacijos sritis. Jei apibūdinant paprastai, tai nemaža dalis turinio, kurį mes visi matome televizorių ekranuose, lauko stenduose, girdime per radiją, skaitome naujienų portaluose, socialiniuose tinkluose ar laikraščiuose, yra sukuriama būtent komunikacijos agentūrose.
Aš pati savo kelią agentūroje dar studijų metais pradėjau nuo praktikantės pozicijos, o šiandien esu projektų direktorė. Mano atsakomybės – komercinių klientų komandų darbo koordinavimas, strateginės komunikacijos konsultacijos ir mentoriavimas jaunesniems kolegoms, praktikantams, naujų klientų pritraukimas.
– Jei susiklostytų tam tikra X situacija ir Jums tektų sugrįžti gyventi ir dirbti į Lazdijus, kokio darbo čia prasimanytumėte?
– Manau, kad Lazdijų kraštas yra puiki vieta idėjų turintiems ambicingiems žmonėms, nes verslo konkurencija yra tikrai mažesnė nei dideliuose miestuose, kur jau sunku kuo nustebinti ar tapti išskirtiniu, todėl yra kur kas daugiau neišnaudotų galimybių. Taigi, jeigu kada nors tektų grįžti į Lazdijus, manau, viena tokių ir pasinaudočiau.
– Ar dirbdama ir gyvendama Vilniuje sekate tai, kas vyksta gimtuosiuose Lazdijuose?
– Labai aktyviai ne, nes pagrindines naujienas sužinau iš savo artimųjų, tačiau grįžusi į Lazdijus tikrai nepraleidžiu pro akis informacijos, kuri mane pasiekia, tačiau ją labiau vertinu iš savo profesinės perspektyvos.
–Kas, Jūsų nuomone, galėtų motyvuoti Lazdijų jaunimą po studijų sugrįžti dirbti į gimtąjį rajoną?
– Stebėdama savo artimą aplinką pastebiu, kad iš tikrųjų vis daugiau jaunimo grįžta į gimtąjį rajoną ir savo ateitį susieja su Lazdijais. Manau, kad juos motyvuoja atsiveriančios perspektyvos, kurias jie pastebi ir pasinaudoja arba patys susikuria, taip pat faktas, kad darbo vieta, pavyzdžiui, komunikacijos specialisto, yra vis mažiau priklausoma nuo gyvenamosios vietos – pandemija tą tik patvirtino praktiškai. Be to, tikrai ne visus žavi gyvenimas dideliame mieste, greitas tempas. Lazdijai tikrai pasikeitė per tuos 9 metus, tapo šiuolaikiškesni, gražesni ir tas pokytis į gerąją pusę vyksta toliau. Manau, kad jauni, ambicingi, verslūs žmonės tą tikrai pastebi ir vertina. Galiu patvirtinti, kad ateities perspektyvos mažai priklauso nuo to, iš kokio dydžio miesto esi kilęs ar kur gyveni, kur kas svarbiau, ką pats darai, kad susikurtum tokią ateitį, karjerą ar netgi darbo vietą, apie kurią svajoji.
„Dzūkų žinių“ informacija