DŽ redakcijos nuomonė
Per karantiną, kai didžiausia pramoga tampa kelionė į parduotuves ir maisto pirkimo atrakcija, kai kurios į bulvaro tiesiąją išlėkusios rajono žiniasklaidos nauju užsiėmimu tampa stebėjimas, kas ateina į parduotuvę ir ką ten perka. Kitu atveju, juk žiniasklaida nesiimtų rengti apklausos, kur apsipirkinėja rajono merė.
Iki kokio dugno galima nusiristi, kad pakviestum rajono žmones stebėti, į kokias parduotuves vaikšto rajono merė? Po darbo valandų eiti į parduotuvę yra kiekvieno iš mūsų reikalas, ir labai nepadoru viešai domėtis ir aprašinėti, kur ir ką mes perkame, įskaitant ir rajono merę, kuri yra viena iš mūsų. Taip pat norinti valgyti, pamaitinti savo dukrelę, nusipirkti malonių smulkmenų.
Kiek galime kištis į šios moters asmeninį gyvenimą? Kadangi tai viešas asmuo, gal galime domėtis tik tais dalykais, kurie gali turėti įtakos jos darbui, nuotaikai ir priimamiems sprendimams.
Jei iš dalies galėtume pateisinti rajono bendruomenės domėjimąsi merės šeimyniniu gyvenimu ir su tuo susijusiomis jos emocijomis, tai aiškintis, kokiose parduotuvėse ji perka, yra visiškas netaktas. Švelniai tariant. O stipriau kalbant, tai – tamsusis provincialumas.
Ar nuo to, kokioje parduotuvėje ji apsiperka ir kokius produktus valgo, priklauso merės sprendimai? Tikrai, ne. Tai leiskime jai laisvai tai daryti, nesekiodami paskui ir nesidalindami tuo viešojoje erdvėje.
Kai vyksta tokie merės privataus gyvenimo narstymai, kas galėtų paneigti, jog kitoje tos pačios žiniasklaidos priemonės apklausoje bus domimasi, kokio gamintojo prekes perka rajono vadovė. Tuomet, surinkus duomenis apie parduotuves, kuriose dažniausiai lankosi merė, visai netoli iki tų parduotuvių kasininkių apklausų – ką paprastai parduotuvėje perka merė? Ar ji valgo Lietuvos gamintojų produktus, ar perka ekonominių linijų produkciją, vartoja saulėgrąžų ar tyrą alyvuogių aliejų?
Patikėkit, parduotuvės kasininkės ir pardavėjos tikrai galėtų apie tai smulkiai papasakoti. Kadangi Lazdijuose beveik visi vieni kitus pažįsta, tai pardavėjos puikiai žino nuolatinių pirkėjų pirkimo įpročius ir daug ką gali pasakyti apie kiekvieną iš mūsų. Ypač kaimo parduotuvėse. Ten pirkėjams beveik nereikia pardavėjai sakyti, kokią prekę paduoti, užtenka ištarti: „Kaip visada“, ir pardavėjai tampa viskas aišku. Gal nekalbinkime pardavėjų, nes daugelis iš jų laikosi profesinio nutylėjimo kodekso ir nepasakys, kas ir kokius gėrimus ir kaip dažnai vartoja, kas perka lašišą ar krevetes, o kas optima linija produkciją.
Apsipirkimas parduotuvėje ir turguje šiuo metu yra likęs vienintelis veiksmas, kuris teikia mums malonumo ir leidžia išeiti į žmones. Neatimkime jo vieni iš kitų. Taip pat ir iš merės, kuri yra viena iš mūsų.
REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /